Kvalifikuoti lietuviai uždirba daugiau nei lenkai, bet mažiau nei rusai - Anglija.lt
 

Kvalifikuoti lietuviai uždirba daugiau nei lenkai, bet mažiau nei rusai 

Tarptautinės konsultacijų bendrovės „Hay Group“ atlikto atlyginimų rinkos tyrimo duomenys rodo, kad Europoje vienus didžiausių atlyginimų neatskaičius darbuotojo mokamų mokesčių gauna Vokietijos vadovai, kvalifikuoti specialistai ir darbininkai.

Lietuvoje dirbančių kvalifikuotų aukšto lygio specialistų atlyginimai atskaičius mokesčius nedaug atsilieka nuo Vokietijos bei Rusijos ir net lenkia Lenkiją.

Palyginimui atlikti buvo remtasi „Hay Group“ atliekamais atlyginimų rinkos tyrimais 101 šalyje. „Nusprendėme palyginti trijų pozicijų – priimamojo sekretorės, prekinio ženklo vadybininko ir žmogiškųjų išteklių valdymo vadovo atlyginimus Lietuvoje, kaimyninėje Lenkijoje, Rusijoje (Maskva ir keli didžiausi miestai) ir vienoje iš brandžių Europos ekonomikų – Vokietijoje.

Tyrimo duomenimis, didžiausius atlyginimus gauna Vokietijos darbuotojai, tačiau įvertinus pareigybės atlyginimą ir pragyvenimo lygį šalyje, į priekį stipriai išsiveržia Rusija. Lietuvoje atlyginimai yra panašūs, o kai kuriais atvejais ir didesni nei Lenkijos, kuriai vienintelei Europoje kol kas pavyko išvengti recesijos“, – teigia „Hay Group“ generalinė direktorė Baltijos šalims Neda Songinaitė.

Pasak „Hay Group“ atlygio informacinių paslaugų konsultantės Astos Sakalauskaitės, pradedančiojo administracijos darbuotojo, tarkim, priimamojo sekretorės atlyginimas prieš mokesčius Vokietijoje yra 3,7 karto didesnis nei Lietuvoje. Rusijoje šio lygio darbuotojams mokami apie 10 procentų didesni atlyginimai, Lenkijoje atlyginimų dydis praktiškai nesiskiria nuo mokamų Lietuvoje.

Panašios tendencijos išlieka ir atskaičius darbuotojo mokamus mokesčius: priimamojo sekretorė daugiausiai uždirba Vokietijoje – beveik 3 kartus daugiau nei Lietuvoje, Rusijoje – ketvirtadaliu daugiau, Lenkijoje – beveik 10 procentų daugiau nei Lietuvoje. Įvertinus gaunamo atlyginimo ir pragyvenimo lygio santykį šalyse, lietuvių sekretorių uždarbis daugiau nei pusantro karto mažesnis nei Vokietijos ir Rusijos sekretorių, tačiau beveik 20 procentų didesnis nei lenkų.

Patyrusių tam tikros srities specialistų, pavyzdžiui, prekinio ženklo vadybininkų, darbo sutartyse didžiausi atlyginimai įrašyti Vokietijoje – 2,5 karto didesni nei Lietuvoje. Lenkijoje – apie 20 procentų, o Rusijoje vos 5 procentais didesni nei Lietuvoje. Ir nors šių specialistų „į rankas“ gaunamas atlyginimas Vokietijoje beveik 2 kartais, o Rusijoje tik 20 procentų didesnis nei Lietuvoje, įvertinus pragyvenimo lygį šiose šalyse, Rusijos prekinio ženklo vadybininkas uždirba daugiausiai, Vokietijoje šis specialistas uždirba apie 20 procentų daugiau, o Lenkijoje apie 20 procentų mažiau nei Lietuvoje.

Vidurinės grandies vadovų, pavyzdžiui, žmogiškųjų išteklių valdymo vadovo atlyginimai, neatskaičius mokesčių, Vokietijoje ir Lietuvoje skiriasi daugiau nei dvigubai. Lenkijoje šių vadovų atlyginimai beveik 20 procentų didesni nei Lietuvoje.

Nors Rusijoje šių vadovų „popierinis“ atlyginimas tik apie 10 procentų didesnis nei Lietuvoje, „į rankas“ jie gauna apie 20 procentų didesnį atlyginimą, o įvertinus pragyvenimo lygį – net pusantro karto daugiau nei vadovai Lietuvoje. Ir atvirkščiai – nors Vokietijoje šių vadovų „į rankas“ gaunamas atlyginimas daugiau nei pusantro karto didesnis negu Lietuvoje, įvertinus pragyvenimo lygį galima sakyti, kad Lietuvos ir Vokietijos personalo vadovų uždarbis – labai panašus. Lenkijoje šio lygio darbuotojų atlyginimai, įvertinus pragyvenimo lygį, beveik 20 procentų mažesni nei Lietuvoje.

„Vokietijoje atlyginimai neatskaičius mokesčių yra didžiausi tarp lyginamų šalių, tačiau išskaičiavus mokesčius ir įvertinus pragyvenimo lygį šalyse, situacija keičiasi – pagal kvalifikuotų specialistų ir vadovų atlyginimus pirmauja Rusija.

Lietuva smarkiai atsilieka nuo Vokietijos lyginant žemiausių, mažai kvalifikacijos reikalaujančių pareigybių atlyginimus, tačiau kuo aukštesnės pareigos, tuo mažesnis atotrūkis tarp Lietuvoje ir Vokietijoje mokamų atlyginimų“, – teigia A. Sakalauskaitė.

„Hay Group“ atlyginimų rinkos tyrimus Baltijos šalyse atlieka jau vienuolika metų. Lietuvos atlyginimų rinkos tyrime šiais metais dalyvavo daugiau nei 200 įvairaus dydžio verslo bei ne pelno siekiančių įmonių ir organizacijų. „Hay Group“ duomenų bazę Lietuvoje sudaro beveik 70 tūkst. darbuotojų įrašų. „Hay Group“ taip pat analizuoja atlyginimų tendencijas atskirose ūkio šakose.

Tarptautinės konsultacijų bendrovės „Hay Group“ atlikto atlyginimų rinkos tyrimo duomenys rodo, kad Europoje vienus didžiausių atlyginimų neatskaičius darbuotojo mokamų mokesčių gauna Vokietijos vadovai, kvalifikuoti specialistai ir darbininkai.

Lietuvoje dirbančių kvalifikuotų aukšto lygio specialistų atlyginimai atskaičius mokesčius nedaug atsilieka nuo Vokietijos bei Rusijos ir net lenkia Lenkiją.

Palyginimui atlikti buvo remtasi „Hay Group“ atliekamais atlyginimų rinkos tyrimais 101 šalyje. „Nusprendėme palyginti trijų pozicijų – priimamojo sekretorės, prekinio ženklo vadybininko ir žmogiškųjų išteklių valdymo vadovo atlyginimus Lietuvoje, kaimyninėje Lenkijoje, Rusijoje (Maskva ir keli didžiausi miestai) ir vienoje iš brandžių Europos ekonomikų – Vokietijoje.

Tyrimo duomenimis, didžiausius atlyginimus gauna Vokietijos darbuotojai, tačiau įvertinus pareigybės atlyginimą ir pragyvenimo lygį šalyje, į priekį stipriai išsiveržia Rusija. Lietuvoje atlyginimai yra panašūs, o kai kuriais atvejais ir didesni nei Lenkijos, kuriai vienintelei Europoje kol kas pavyko išvengti recesijos“, – teigia „Hay Group“ generalinė direktorė Baltijos šalims Neda Songinaitė.

Pasak „Hay Group“ atlygio informacinių paslaugų konsultantės Astos Sakalauskaitės, pradedančiojo administracijos darbuotojo, tarkim, priimamojo sekretorės atlyginimas prieš mokesčius Vokietijoje yra 3,7 karto didesnis nei Lietuvoje. Rusijoje šio lygio darbuotojams mokami apie 10 procentų didesni atlyginimai, Lenkijoje atlyginimų dydis praktiškai nesiskiria nuo mokamų Lietuvoje.

Panašios tendencijos išlieka ir atskaičius darbuotojo mokamus mokesčius: priimamojo sekretorė daugiausiai uždirba Vokietijoje – beveik 3 kartus daugiau nei Lietuvoje, Rusijoje – ketvirtadaliu daugiau, Lenkijoje – beveik 10 procentų daugiau nei Lietuvoje. Įvertinus gaunamo atlyginimo ir pragyvenimo lygio santykį šalyse, lietuvių sekretorių uždarbis daugiau nei pusantro karto mažesnis nei Vokietijos ir Rusijos sekretorių, tačiau beveik 20 procentų didesnis nei lenkų.

Patyrusių tam tikros srities specialistų, pavyzdžiui, prekinio ženklo vadybininkų, darbo sutartyse didžiausi atlyginimai įrašyti Vokietijoje – 2,5 karto didesni nei Lietuvoje. Lenkijoje – apie 20 procentų, o Rusijoje vos 5 procentais didesni nei Lietuvoje. Ir nors šių specialistų „į rankas“ gaunamas atlyginimas Vokietijoje beveik 2 kartais, o Rusijoje tik 20 procentų didesnis nei Lietuvoje, įvertinus pragyvenimo lygį šiose šalyse, Rusijos prekinio ženklo vadybininkas uždirba daugiausiai, Vokietijoje šis specialistas uždirba apie 20 procentų daugiau, o Lenkijoje apie 20 procentų mažiau nei Lietuvoje.

Vidurinės grandies vadovų, pavyzdžiui, žmogiškųjų išteklių valdymo vadovo atlyginimai, neatskaičius mokesčių, Vokietijoje ir Lietuvoje skiriasi daugiau nei dvigubai. Lenkijoje šių vadovų atlyginimai beveik 20 procentų didesni nei Lietuvoje.

Nors Rusijoje šių vadovų „popierinis“ atlyginimas tik apie 10 procentų didesnis nei Lietuvoje, „į rankas“ jie gauna apie 20 procentų didesnį atlyginimą, o įvertinus pragyvenimo lygį – net pusantro karto daugiau nei vadovai Lietuvoje. Ir atvirkščiai – nors Vokietijoje šių vadovų „į rankas“ gaunamas atlyginimas daugiau nei pusantro karto didesnis negu Lietuvoje, įvertinus pragyvenimo lygį galima sakyti, kad Lietuvos ir Vokietijos personalo vadovų uždarbis – labai panašus. Lenkijoje šio lygio darbuotojų atlyginimai, įvertinus pragyvenimo lygį, beveik 20 procentų mažesni nei Lietuvoje.

„Vokietijoje atlyginimai neatskaičius mokesčių yra didžiausi tarp lyginamų šalių, tačiau išskaičiavus mokesčius ir įvertinus pragyvenimo lygį šalyse, situacija keičiasi – pagal kvalifikuotų specialistų ir vadovų atlyginimus pirmauja Rusija.

Lietuva smarkiai atsilieka nuo Vokietijos lyginant žemiausių, mažai kvalifikacijos reikalaujančių pareigybių atlyginimus, tačiau kuo aukštesnės pareigos, tuo mažesnis atotrūkis tarp Lietuvoje ir Vokietijoje mokamų atlyginimų“, – teigia A. Sakalauskaitė.

„Hay Group“ atlyginimų rinkos tyrimus Baltijos šalyse atlieka jau vienuolika metų. Lietuvos atlyginimų rinkos tyrime šiais metais dalyvavo daugiau nei 200 įvairaus dydžio verslo bei ne pelno siekiančių įmonių ir organizacijų. „Hay Group“ duomenų bazę Lietuvoje sudaro beveik 70 tūkst. darbuotojų įrašų. „Hay Group“ taip pat analizuoja atlyginimų tendencijas atskirose ūkio šakose.

 (Komentarų: 1)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: