Lietuvoje dar liko tradicinio, dėl istorinių aplinkybių kilusio antisemitizmo, bet Vakarų šalyse jis taip pat gajus, tik įgavęs naujas formas. Be to, rūpintis savo piliečių teisėmis tik valstybės ribose neužtenka: daugybė emigravusių lietuvių, išvykusių į kitas šalis, jaučiasi diskriminuojami. Tokias įžvalgas apie Lietuvos visuomenę išdėstė Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros direktorius Morten Kjaerum.

Lietuviai emigrantai – diskriminuojami
„Per dvidešimt metų ne tik Lietuva, bet ir pasaulis padarė pažangą spręsdamas žmogaus teisių klausimus. Jūs nemažai padarėte spręsdami romų, antisemitizmo klausimus – kai kurios ES šalys čia mažiau pažengusios. Jūsų šalyje įvyko taikios eitynės, ir tai rodo, kad situacija keičiasi“, – sakė M.Kjaerum.
Žmogaus teisių komitete Seime apsilankęs agentūros direktorius pasakojo, kad jo vadovaujama institucija atlieka išsamius mokslinius tyrimus apie pagrindinių žmogaus teisių įgyvendinimą Europos Sąjungoje, vertindama šalių geopolitinę padėtį, dominuojančias religijas, įstatymų bazę.

Pernai buvo atliktas didžiulis kokybinis tyrimas – apklausta 23 500 visose šalyse narėse gyvenančių etninių mažumų ir imigrantų. Paaiškėjo, kad dauguma jų patiria diskriminaciją, prieš juos nukreiptą smurtą, yra menkinami įsidarbinant ir savo darbovietėse, jiems trukdoma siekti kokybiško išsilavinimo. „Nieko nepakeisime“, – į klausimą, kodėl niekur nesikreipia patyrę akivaizdžią diskriminaciją ar su ja susijusią prievartą, atsakė daugiausiai imigrantų.

„Kiekvienam tyrimo dalyviui skyrėme mažiausiai valandą laiko. Apklausėme nemažai Didžiojoje Britanijoje gyvenančių lietuvių emigrantų. Jų patiriama diskriminacija formuoja naujas įžvalgas šioje srityje“, – tyrimo išvadomis dalijosi M. Kjaerum, pridūręs, kad į emigrantų padėtį reikėtų didesnį dėmesį kreipti ir Lietuvai.

Lietuvoje situacija gerėja
Žmogaus teisių komiteto nuomone, šiuo metu kiek aprimusios aistros dėl romų integracijos į visuomenę ir kylančių antisemitizmo bangų vis dar yra viena pagrindinių problemų sprendžiant su žmogaus teisėmis susijusius klausimus. ES pagrindinių teisių agentūra, kuri yra tirianti ir patariamoji institucija, aktyviai tiria romų padėtį ir antisemitizmo apraiškas visose šalyse narėse. Lietuva šiuo atžvilgiu gavo ir komplimentų.
„Jūs sakote, kad šalis vis dar homofobiška, bet dar prieš dešimt metų apie šias problemas apskritai nebuvo kalbama. Lietuvoje įvyko taiki demonstracija, ir tai rodo, kad situacija keičiasi.

Mes, žinoma, stebėjome „Baltic Pride“ paradą, malonu buvo matyti, kad politikų nusiteikimas buvo pozityvus, viskas vyko tinkama tvarka. Skatinant žmogaus teisių apsaugą, svarbi pilietinė visuomenė, ją reikia ugdyti“, – kalbėjo agentūros direktorius, priminęs, kad reikia gilintis ir į šiuo metu kiek primirštus asmens duomenų apsaugos, neįgaliųjų teisių užtikrinimo klausimus.
Žmogaus teisių komiteto narė Marija Aušrinė Pavilionienė klausė, kaip galima būtų vertinti siūlymą už diskriminaciją Lietuvai taikyti sankcijas: pavyzdžiui, atimti balsavimo teisę Europos Parlamente. „Nereikėtų siūlyti tokių radikalių sankcijų, galima nebent įspėti“, – sakė M.Kjaerum.