„Lego“ žaidimas elektros sektoriuje - Anglija.lt
 

„Lego“ žaidimas elektros sektoriuje 


Energetikos ministro paskelbta žinia apie elektros sektoriaus pertvarką turėjo sukelti nemažai klausimų. Pasirodo, elektros sektorius vėl bus pertvarkomas į „blokus“, tarsi įmonės būtų „Lego“ kaladėlės, kurias pasikeitus žaidėjams galima perdėlioti.

Nepaisant retorikos apie konkurencijos diegimą ir kovą su monopolijomis, tampa aišku, kad skirstymo sektoriuje konkurencinių santykių nebus, nes „VST“ ir Rytų skirstomieji tinklai bus sujungiami. Kodėl skirstomuosius tinklus reikėjo atskirti, dalį privatizuoti, po to nacionalizuoti ir vėl sujungti – klausimai, kurie neabejotinai iškyla net ir nesidomintiems energetikos politika.

Dar liūdniau, kad šis sujungimas mažina net ir teorinę privatizacijos galimybę, nes privatizuoti tektų jau ne pusę, o visus skirstomuosius tinklus. Taigi eilę metų nuosekliai besiruošusi skirstomųjų tinklų privatizavimui Lietuva žengia atgal.
Negana to, kad atšauktas anksčiau planuotas Kruonio HAE ir Kauno HE atskyrimas nuo „Lietuvos energijos“, paskelbti planai į „Lietuvos energiją“ įjungti dar ir „Lietuvos elektrinės“ akcijų. Kitaip tariant, elektros tinklai ir energijos gamyba bus susiję ne tik bendru šeimininku (valstybe), bet net ir tuo pačiu juridiniu asmeniu. Valdžiai deklaruojant ES trečiojo paketo įgyvendinimą, kuris vienareikšmiškai siūlo atskirti gamybos ir tinklų įmones, visa tai yra sunkiai suprantama.

Kas ypač krenta į akis - atvirai deklaruojama, kad dujų sektoriuje ES reikalavimai bus įgyvendinami pačiu griežčiausiu būdu, t.y. skaidant įmones, tuo tarpu elektros atveju, atvirkščiai – valdžia imasi visų priemonių direktyvą įgyvendinti tik formaliai. Įmonės ne tik kad neskaidomos, bet dar ir jungiamos: tiek horizontaliai tiek vertikaliai. Tikslias tokių veiksmų priežastis gali įvardinti tik sprendimų priėmėjai. Tačiau jei palyginsime dujų ir elektros sektorius, į akis kris vienas esminis skirtumas. Elektros sektorius jau beveik visas priklauso valstybei, dujų – dar ne.

Valdžia aiškina nekurianti antrojo LEO, bet esminis skirtumas tarp LEO ir naujojo darinio tėra privataus kapitalo nebuvimas pastarajame. Vaizdžiai tariant, vietoje LEO (Lietuvos elektros organizacija) kuriama LEVO (Lietuvos elektros valdžios organizacija). Dabartinė valdžia, lygiai taip pat kaip ir buvusioji per daug nesistengia visuomenei paaiškinti savo sprendimų. Prie ko tai priveda – niekam ne paslaptis.

Yra tik vienas veiksmingas būdas užkirsti kelią „Lego“ žaidimams pasikeitus valdžioms. Iš valdžios reikia atimti kaladėles, t.y. visiškai privatizuoti energetikos įmones. Taip būtų nušaunami du zuikiai (arba liūtai): pirma, valstybė gautų pinigų, kurių dabar labai reikia, antra, energetikos sektorius vystytųsi nepriklausomai nuo politinių ciklų.

Žilvinas Šilėnas, LLRI


Energetikos ministro paskelbta žinia apie elektros sektoriaus pertvarką turėjo sukelti nemažai klausimų. Pasirodo, elektros sektorius vėl bus pertvarkomas į „blokus“, tarsi įmonės būtų „Lego“ kaladėlės, kurias pasikeitus žaidėjams galima perdėlioti.

Nepaisant retorikos apie konkurencijos diegimą ir kovą su monopolijomis, tampa aišku, kad skirstymo sektoriuje konkurencinių santykių nebus, nes „VST“ ir Rytų skirstomieji tinklai bus sujungiami. Kodėl skirstomuosius tinklus reikėjo atskirti, dalį privatizuoti, po to nacionalizuoti ir vėl sujungti – klausimai, kurie neabejotinai iškyla net ir nesidomintiems energetikos politika.

Dar liūdniau, kad šis sujungimas mažina net ir teorinę privatizacijos galimybę, nes privatizuoti tektų jau ne pusę, o visus skirstomuosius tinklus. Taigi eilę metų nuosekliai besiruošusi skirstomųjų tinklų privatizavimui Lietuva žengia atgal.
Negana to, kad atšauktas anksčiau planuotas Kruonio HAE ir Kauno HE atskyrimas nuo „Lietuvos energijos“, paskelbti planai į „Lietuvos energiją“ įjungti dar ir „Lietuvos elektrinės“ akcijų. Kitaip tariant, elektros tinklai ir energijos gamyba bus susiję ne tik bendru šeimininku (valstybe), bet net ir tuo pačiu juridiniu asmeniu. Valdžiai deklaruojant ES trečiojo paketo įgyvendinimą, kuris vienareikšmiškai siūlo atskirti gamybos ir tinklų įmones, visa tai yra sunkiai suprantama.

Kas ypač krenta į akis - atvirai deklaruojama, kad dujų sektoriuje ES reikalavimai bus įgyvendinami pačiu griežčiausiu būdu, t.y. skaidant įmones, tuo tarpu elektros atveju, atvirkščiai – valdžia imasi visų priemonių direktyvą įgyvendinti tik formaliai. Įmonės ne tik kad neskaidomos, bet dar ir jungiamos: tiek horizontaliai tiek vertikaliai. Tikslias tokių veiksmų priežastis gali įvardinti tik sprendimų priėmėjai. Tačiau jei palyginsime dujų ir elektros sektorius, į akis kris vienas esminis skirtumas. Elektros sektorius jau beveik visas priklauso valstybei, dujų – dar ne.

Valdžia aiškina nekurianti antrojo LEO, bet esminis skirtumas tarp LEO ir naujojo darinio tėra privataus kapitalo nebuvimas pastarajame. Vaizdžiai tariant, vietoje LEO (Lietuvos elektros organizacija) kuriama LEVO (Lietuvos elektros valdžios organizacija). Dabartinė valdžia, lygiai taip pat kaip ir buvusioji per daug nesistengia visuomenei paaiškinti savo sprendimų. Prie ko tai priveda – niekam ne paslaptis.

Yra tik vienas veiksmingas būdas užkirsti kelią „Lego“ žaidimams pasikeitus valdžioms. Iš valdžios reikia atimti kaladėles, t.y. visiškai privatizuoti energetikos įmones. Taip būtų nušaunami du zuikiai (arba liūtai): pirma, valstybė gautų pinigų, kurių dabar labai reikia, antra, energetikos sektorius vystytųsi nepriklausomai nuo politinių ciklų.

Žilvinas Šilėnas, LLRI

 (Komentarų: 0)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: