Lenkijos politinės scenos priešininkus – premjero D.Tusko ir Kaczynskių partijas – suvienijo skundai prieš Lietuvą dėl lenkų mažumos teisių. Lenkų europarlamentarai vieningai rinks Europos Parlamento narių parašus po savo parengta deklaracija, siekdami kad šioji taptų oficialiu EP dokumentu.

„TVPInfo“ pranešė, kad Europos liaudies frakcijai priklausantys valdančiosios „Piliečių platformos“ europarlamentarai prisijungė prie grupės Europos konservatorių frakcijoje veikiančių lenkų europarlamentarų kaltinimų Lietuvai, esą pažeidinėjančiai lenkų tautinės mažumos teises.

„Piliečių platformos“ politikai teigia, kad imtis veiksmų skatina vis dažnėjantys Lietuvos lenkų skundai. „Turime vis daugiau skundų ir lenkų mažumos diskriminacijos pavyzdžių“, – aiškino Lenkijos valdančiosios partijos atstovė Europos Parlamente Joanna Skrzydlevska.
Ji drauge su kolegomis pasirašė „Teisės ir teisingumo“ partijai priklausančių europaramentarų parengtą raštišką deklaraciją šia tema.
J.Skrzydlevska taip pat pabrėžė, jog sieks, kad šiuo klausimu užsiimtų Europos Komisija. Interpeliaciją Europos Komisijai dėl Lietuvos lenkų diskriminavimo lenkų europarlamentarų grupė, tarp jų J.Skrzydlevska, pateikė pernai gruodį.

Politikė piktinosi, kad esą Lietuvos lenkų mažuma, Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose sudaranti per 80 ir 60 procentų vietos gyventojų, neturi teisės viešai naudotis gimtąją kalba kaip pagalbine, kad teismo sprendimu reikalaujama nukabinti dvikalbes gatvių lenteles, kad lituanizuojamos pavardės ir vykdoma lenkų diskriminacija grąžinant žemę, o vadovaujantis naujai priimtu įstatymu bus uždaryta per 100 lenkiškų klasių.

Lenkijos užsienio reikalų ministras R.Sikorskis, pretenduojantis tapti valdančiosios D.Tusko partijos kandidatu prezidento rinkimuose, sekmadienį vykusiuose priešrinkiminiuose debatuose, pareiškė, kad tapęs prezidentu vizito į Vilnių nevyks, kol Lietuva neįgyvendins dvišalėje sutartyje prisiimtų įsipareigojimų jo tautiečiams rūpimais klausimais.

Nijolė Druto