Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius ragina skambinti pavojaus varpais – tuoj nebebus kam mokyti mūsų vaikų.

Jo žodžius patvirtina Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) profesorius Eugenijus Jovaiša – šįmet mokslų nepradėjo nė vienas būsimas fizikos ir chemijos mokytojas, o matematika sudomino vos šešis.

Tuo metu senoji mokytojų karta pamažu išeina užtarnauto poilsio.

„Pasitrauks paskutinė karta, kuri buvo pakankamai deramai pasiruošusi dirbti mokykloje. Reikia pripažinti, kad pastarąjį dvidešimtmetį ruoštų švietimiečių lygis nėra aukštas, nes pedagogo kvalifikacijos siekė ne pats geriausias kontingentas. O už mūsų iš viso matyti bedugnė. Kuo tai baigsis, aš neįsivaizduoju“, – kalbėjo S. Jurkevičius.

Problemų S. Jurkevičius mato su tiksliųjų mokslų – matematikos, chemijos ir fizikos – mokytojais. Bėda ta, kad į šias pedagogines specialybes jaunimas nestoja, o daugelyje mokyklų per artimiausius penkerius metus į pensiją išeis didžioji dalis pedagogų.

Štai licėjuje dirba kokie šeši mokytojai, kurie greitu laiku gali trauktis. „Aš su siaubu pagalvoju, ką paimsiu, ką pasiūlysiu vaikams. Įsivaizduokite, jūsų vaikas turės eiti į mokyklą, tėvai paprastai dėl mokytojų turi pretenzijų, o aš apskritai negaliu pasiūlyti kvalifikuoto žmogaus. Vyksta nesusipratimas. Todėl ir ironizuoju – greitai reikės kreiptis pagalbos į Rusiją, kad duotų mokytojų. Lietuvoje mokyklas žadantys steigti rusai gal tai jau žino ir mums padės. O gal baltarusiai mokytojai matematikos mūsų vaikus mokys?“, – juokiasi S. Jurkevičius.

Licėjaus direktoriaus teigimu, didžioji dalis gabesnių asmenų nuėjo ten, kur gali uždirbti pinigų. Galiausiai pasiekėme tokį lygį, kai jaunimas apskritai į pedagogines tiksliųjų mokslų specialybes pradėjo nebestoti – ten reikia daugiau mokytis. Pašnekovas piktinasi, kad valstybėje kalbama apie nesąmones, o kertiniai dalykai nematomi. Jo tvirtinimu, valstybė gali surasti priemonių, kaip skatinti gabius žmones eiti mokytojauti – reikia stipendijų, privilegijų. Antraip greitai nebus kam dirbti mokykloje.

„Galų gale, mokykla negarantuoja normalių darbo sąlygų – argi gali save gerbiantis asmuo leisti su šeštoku kalbėti apie gyvenimo prasmes? Šeštokas turi mokytis, o ne aiškinti, kokios jo didžiosios gyvenimo tiesos. O pas mus viskas apversta aukštyn kojomis, tad normalus žmogus į šį reikalą neis. Jei turi savigarbos, negali leisti iš savęs daryti klouno, ką daro švietimo sistema“, – kalbėjo S. Jurkevičius.

Tikrieji skaičiai šokiruoja

LEU tarybos pirmininko pavaduotojas, Istorijos fakulteto dekanas, akademikas profesorius E. Jovaiša aiškina, kad statistiškai didžiausia problema su gamtos mokslais (fizika, chemija, astronomija, gamta ir žmogus), matematika bei informacinėmis technologijomis.

Tai pašnekovas iliustruoja skaičiais. Šiuo metu Lietuvoje yra 867 fizikos mokytojai, 23 jų neturi dalyko kvalifikacijos, 130 sulaukę pensinio amžiaus, 565 – 50 metų ir vyresni. Jei LEU kasmet priimtų po 30 fizikos pirmakursių, po trejų metų poreikis būtų patenkintas tik 5 proc. Šįmet į LEU fiziką nepriimtas nė vienas pirmakursis, vyresniuose kursuose studijuoja 12 studentų.

Lietuvoje yra 671 chemijos mokytojas, 20 jų dirba neturėdami kvalifikacijos, 99 pensinio amžiaus, 380 – 50 metų ir vyresni. Taigi 480 jų greitai nebedirbs. Chemijos pirmakursių LEU šiuo metu neturi nė vieno, vyresniuose kursuose studijuoja 16 asmenų.

Matematikos moko 2845 pedagogai, iš jų 43 neturi tinkamos kvalifikacijos, 277 – pensinio amžiaus, 1782 – 50 metų ir vyresni. Jei trejus metus iš eilės būtų intensyviai ruošiami matematikos mokytojai, būtų patenkinta tik 10 proc. poreikio. Šįmet LEU studijas pradėjo 6 matematikos pirmakursiai, per visus kursus jų yra 64.

„Gąsdinantys skaičiai“, – apibendrina E. Jovaiša. Į dugną garmama jau pastaruosius penkerius metus. Akademiko teigimu, į tiksliųjų mokslų pedagogines programas jaunimas nestoja, nes motyvacija menka, o mokytis nelengva.

„Viso pasaulio vyriausybės daro didžiules injekcijas į tiksliuosius mokslus. Pažiūrėkite, Sarah Brigthman interviu žiniasklaidai pasakoja, ką veiks nuskridusi į kosmosą – ji skatins jaunimą, ypač mergaites, studijuoti tiksliuosius mokslus“, – aiškina E. Jovaiša.

R. Vaitkus: problemą sprendžiame

„Mes jau spėjome sureaguoti į šią problemą. Kažkodėl pasidarė nepatrauklios gamtos mokslų, matematikos ir informatikos mokytojų studijų programos ir LEU jau keleri metai praktiškai nebepriima studentų, arba vienas kitas nori įstoti, bet grupės tada būna labai mažytės, neracionalios ir studijos nevykdomos“, – sako švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus.

Pasak R. Vaitkaus, į problemą sureaguota – jau šiais metais bus pasiūlyta 80 studijų vietų laipsnio nesuteikiančioms studijoms. Šiose studijose dalykų bakalaurai įgys pedagogo profesinę kvalifikaciją. „Kitaip sakant, jei žmogus baigė universitete fiziką, chemiją, matematiką, informatiką ir panašiai ir nori tapti mokytoju, jam reikia pedagogikos, psichologijos, didaktikos ir jis per pusantrų ar dvejus metus tampa mokytoju“, – paaiškino viceministras.

Artimiausiais metais į rinką ketinama išleisti apie 150 mokytojų. Laipsnių nesuteikiančias programas siūlys keletas šalies universitetų. „Taigi iš principo dalykų mokytojų turėsime. Savaime suprantama, kad dabar esanti padėtis mūsų netenkina. Bet iš Rusijos tikrai nereikės vežti, patikėkite“, – ramina R. Vaitkus.

R. Vaitkus sutinka, kad bėda slypi ne LEU – tiesiog mokytojo specialybė nėra patraukli ir nedaug ryžtasi iš anksto apsispręsti jos siekti. Šįmet priėmimas į mokytojų rengimo programas sumažintas iki 400 vietų. „Tai ne vieno universiteto, tai pačios profesijos problema. Bet vis dėlto vienas kitas vaikas svajoja apie mokytojo karjerą“, – guodžiasi R. Vaitkus.

Viceministras džiaugėsi, kad pasiteisino programa „Renkuosi mokytis“ – trys ketvirtadaliai joje dalyvavusių tapo nuolatiniais mokytojais. Iki tol šie jaunuoliai negalvojo apie mokytojo karjerą.

Siūlo išeitį – dvigubas specialybes

Vis dėlto E. Jovaiša abejoja, kad problemą išspręs laipsnio nesuteikiančios studijos.

„Jis (R. Vaitkus) kalba apie mokytojų rengimo modelius, jis sugalvojo, kad ministerija nuosekliai turi vykdyti mokytojų rengimo modelį: žmogus per 4 metus baigia bakalaurą ir per laipsnio nesuteikiančias studijas užsideda pedagogo kepurę. Kiek metų išeina: 4+1 arba + 2? Europos praktika tokia: vieneri metai teorijos, antri metai – praktika prestižinėse bendrojo lavinimo mokyklose. Toks modelis trunka šešerius metus“, – aiškina E. Jovaiša.

E. Jovaiša atkreipia dėmesį, kad bendrojo lavinimo mokyklose tik matematikos ir lietuvių kalbos mokytojams savaitinis pamokų skaičius gali garantuoti pakankamą krūvį. Taigi į kaimą atvykęs ir 2-4 valandas turintis, pavyzdžiui, fizikos mokytojas duonai neužsidirbs.

Pašnekovas cituoja Vyriausybės programą, kurioje numatoma mėginti atstatyti mokytojo profesijos prestižą kaime ir rajonų centruose. „Sakykite, kaip su penkerių arba šešerių metų studijomis galima paruošti kaimo mokytoją arba mokytoją rajonų centruose? Niekaip, nes vėl jie neįsidarbins – nesugebės susidaryti krūvio. Vienintelis dalykas, kurį dar visa likusioji Europa – dvigubos specialybės“, – tvirtina akademikas.

Pagal tokią sistemą, iš karto tampi, pavyzdžiui, matematikos-fizikos, chemijos-biologijos mokytoju. Mokantis dalyko, lygiagrečiai studijuojama ir pedagogika. „Taip parengsime žmones su dviem specialybėmis. Lietuva negali sau leisti malonumo daryti tokį modelį, kuris nepasiteisina ir be galo brangus“, – ministerijos sumanytas laipsnio nesuteikiančias studijas skeptiškai vertina pašnekovas.

Dvigubų specialybių Lietuvos istorijoje jau būta – praeityje LEU rengė chemijos-biologijos, geografijos-kūno kultūros mokytojus. Tačiau ankstesnis rektorius sumanė atsigręžti į dalykiškumą – taip LEU pradėjo ruošti vieno dalyko mokytojus. E. Jovaišo manymu, LEU, specializuotam mokytojų rengimo universitetui, Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) turi užkrauti funkciją ruošti dvigubų specialybių mokytojus. Jo tvirtinimu, dvigubų specialybių mokytojus rengia vokiečiai.

Šios iniciatyvos LEU jau imasi. Štai Istorijos fakultetas siūlys studijuoti istorijos-anglų kalbos, geografijos-istorijos, lietuvių kalbos-istorijos, istorijos-katalikų tikybos ir kitų dvigubų specialybių programas.