Lietuva gali virsti pusiasaliu - Anglija.lt
 

Lietuva gali virsti pusiasaliu 

Jei iš­tirp­tų vi­si pa­sau­lio le­dy­nai, ku­rių Že­mė­je yra dau­giau kaip 21 mln. km³, jū­ros ly­gis pa­kil­tų 80,5 me­tro kar­di­na­liai pa­keis­da­mas pla­ne­tos že­mė­la­pį. Įvy­kiams su­sik­los­čius pa­gal to­kį sce­na­ri­jų, ne­at­pa­žįs­ta­mai pa­si­keis­tų ir Lie­tu­vos vaiz­das – ša­lis tap­tų pu­sia­sa­liu.

Ne­ma­žą Lie­tu­vos te­ri­to­ri­jos da­lį pa­sig­lemž­tų Bal­ti­jos jū­ra. Pa­sta­ra­jai ati­tek­tų ne tik vi­sas pa­jū­rio ruo­žas (Klai­pė­da, Pa­lan­ga, Kur­šių Ne­ri­ja), bet ir Tau­ra­gė, Jur­bar­kas, stip­riai iš­sip­lė­tu­si Ry­gos įlan­ka jū­ros van­de­niu užk­lo­tų ne­ma­žą da­lį Šiau­rės ir Vi­du­rio Lie­tu­vos – Jo­niš­kį, Pa­ne­vė­žį, Anykš­čius, Uk­mer­gę. To­kį Lie­tu­vos vaiz­dą ga­li­ma iš­vys­ti dėl tirps­tan­čių le­dy­nų pa­si­kei­tu­sio pa­sau­lio mo­de­ly­je, pa­teik­ta­me žur­na­lo „Na­tio­nal Geog­rap­hic Lie­tu­va“ rug­sė­jo nu­me­ry­je.

Juo re­mian­tis, tik gra­žiu pri­si­mi­ni­mu tap­tų Lon­do­nas, Stok­hol­mas, Hel­sin­kis, Sankt Pe­ter­bur­gas, Ta­li­nas, Ry­ga, Ko­pen­ha­ga, Briu­se­lis, Ams­ter­da­mas – Olan­di­ja ir Da­ni­ja bū­tų vi­siš­kai pra­lai­mė­ju­sios ko­vą su jū­ra.

Dėl ki­to­kio at­ei­ties pla­ne­tos vaiz­do kal­tas že­mės gy­ven­to­jų po­rei­kiams ten­kin­ti nau­do­ja­mas iš­kas­ti­nis ku­ras.

„Iš­mes­da­mi į at­mos­fe­rą ang­lies diok­si­dą ir ki­tas ši­lu­mą su­lai­kan­čias du­jas, per pa­sta­rą­jį šimt­me­tį su­šil­dė­me Že­mę dau­giau nei 0,5 laips­nio ir pa­kė­lė­me jū­ros ly­gį maž­daug 20 cm. Net jei ne­dels­da­mi nu­sto­tu­me de­gin­ti iš­kas­ti­nį ku­rą, esa­mos šilt­na­mio efek­tą su­ke­lian­čios du­jos mū­sų pla­ne­tą dar šil­dy­tų daug šimt­me­čių“, – ra­šo žur­na­lis­tas Ti­mas Fol­ge­ris.

Ge­gu­žę ang­lies diok­si­do kon­cen­tra­ci­ja at­mos­fe­ro­je pa­sie­kė 400 mi­li­jo­ni­nių da­lių ir bu­vo di­džiau­sia per pa­sta­ruo­sius 3 mln. me­tų. Tais lai­kais jū­ros ly­gis ga­lė­jo bū­ti 20 m aukš­čiau da­bar­ti­nio: Šiau­rės pus­ru­tu­ly­je be­veik iš­ti­sus me­tus ne­bū­da­vo le­do. Šį ka­tas­tro­fiš­ką ly­gį van­de­ny­nas vėl pa­siek­tų per ke­lis šimt­me­čius.

Jū­ros ly­gis be­veik ne­ki­to du tūks­tant­me­čius, ta­čiau XIX a. pa­bai­go­je, pra­dė­jus šil­ti Že­mei, pra­dė­tas fik­suo­ti jo ki­li­mas. Be to, jū­ros ly­gis ky­la vis spar­čiau: šiuo me­tu – treč­da­liu cen­ti­me­tro kas­met, t. y. dvi­gu­bai grei­čiau nei prieš ke­lis de­šimt­me­čius. Skai­čiuo­ja­ma, kad si­tua­ci­jai ne­pa­ki­tus, iki 2100 me­tų jū­ros ly­gis ga­li pa­kil­ti me­tru ar net dau­giau. De­ja, moks­li­nin­kai vis dar ne­ga­li tiks­liai pa­sa­ky­ti, kaip spar­čiai ir kiek pa­kils jū­ros ly­gis ar­ti­miau­sio­je at­ei­ty­je.

„Vi­suo­ti­nio at­ši­li­mo po­vei­kis jū­ros ly­giui yra dve­jo­pas. Maž­daug treč­da­lį ki­li­mo su­da­ro ši­lu­mi­nis plė­ti­ma­sis – šy­lant van­de­niui, di­dė­ja jo tū­ris. Li­ku­si po­vei­kio da­lis ten­ka tirps­tan­tiems sau­su­mos le­dy­nams. Kol kas dau­giau­sia tirps­ta kal­nų le­do san­kau­pos, bet daug ne­ri­mo ke­lia ir mil­ži­niš­ki Gren­lan­di­jos bei An­tark­ti­dos le­dy­nai“, – in­for­muo­ja T.Fol­ge­ris.

Apie pa­sta­ruo­sius moks­li­nin­kai ži­no dar la­bai ne­daug. Kli­ma­to­lo­gai ma­no, kad nuo 1992-ųjų Gren­lan­di­jo­je ir An­tark­ti­do­je drau­ge kas­met iš­tirps­ta vi­du­ti­niš­kai 200 mlrd. to­nų le­do. „Jei šis pro­ce­sas ir to­liau spar­tės, iki XXI a. pa­bai­gos jū­ros ly­gis ga­li pa­kil­ti ne pus­me­triu ar me­tru, o dvi­gu­bai tiek“, – įsi­ti­ki­nęs Niu­jor­ke įsi­kū­ru­sio Ko­lum­bi­jos uni­ver­si­te­to Že­mės ins­ti­tu­to moks­li­nin­kas Rad­ley Hor­to­nas.

Pa­sau­lio pa­kran­čių mies­tus sle­gia dve­jo­pa grės­mė: ne­nu­mal­do­mai tvins­tan­tys van­de­ny­nai pa­ma­žu už­lies že­mu­mas ir taip su­stip­rins griau­na­mą­ją aud­ros ban­gų jė­gą, ku­rių, prog­no­zuo­ja­ma, tik dau­gės.

„Net at­sar­giai prog­no­zuo­jant, kad jū­ros ly­gis pa­kils vos 0,5 m, Eko­no­mi­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo ir plė­tros or­ga­ni­za­ci­ja skai­čiuo­ja, kad 2070 m. di­džiuo­siuo­se pa­sau­lio uos­ta­mies­čiuo­se pot­vy­nių pa­vo­jus nuo­lat grės 150 mln. žmo­nių ir 35 trln. JAV do­le­rių ver­tės ne­kil­no­ja­ma­jam tur­tui – ši su­ma pri­lygs­ta 9 proc. pa­sau­lio BVP“, – api­bend­ri­na T.Fol­ge­ris.

Jei iš­tirp­tų vi­si pa­sau­lio le­dy­nai, ku­rių Že­mė­je yra dau­giau kaip 21 mln. km³, jū­ros ly­gis pa­kil­tų 80,5 me­tro kar­di­na­liai pa­keis­da­mas pla­ne­tos že­mė­la­pį. Įvy­kiams su­sik­los­čius pa­gal to­kį sce­na­ri­jų, ne­at­pa­žįs­ta­mai pa­si­keis­tų ir Lie­tu­vos vaiz­das – ša­lis tap­tų pu­sia­sa­liu.

Ne­ma­žą Lie­tu­vos te­ri­to­ri­jos da­lį pa­sig­lemž­tų Bal­ti­jos jū­ra. Pa­sta­ra­jai ati­tek­tų ne tik vi­sas pa­jū­rio ruo­žas (Klai­pė­da, Pa­lan­ga, Kur­šių Ne­ri­ja), bet ir Tau­ra­gė, Jur­bar­kas, stip­riai iš­sip­lė­tu­si Ry­gos įlan­ka jū­ros van­de­niu užk­lo­tų ne­ma­žą da­lį Šiau­rės ir Vi­du­rio Lie­tu­vos – Jo­niš­kį, Pa­ne­vė­žį, Anykš­čius, Uk­mer­gę. To­kį Lie­tu­vos vaiz­dą ga­li­ma iš­vys­ti dėl tirps­tan­čių le­dy­nų pa­si­kei­tu­sio pa­sau­lio mo­de­ly­je, pa­teik­ta­me žur­na­lo „Na­tio­nal Geog­rap­hic Lie­tu­va“ rug­sė­jo nu­me­ry­je.

Juo re­mian­tis, tik gra­žiu pri­si­mi­ni­mu tap­tų Lon­do­nas, Stok­hol­mas, Hel­sin­kis, Sankt Pe­ter­bur­gas, Ta­li­nas, Ry­ga, Ko­pen­ha­ga, Briu­se­lis, Ams­ter­da­mas – Olan­di­ja ir Da­ni­ja bū­tų vi­siš­kai pra­lai­mė­ju­sios ko­vą su jū­ra.

Dėl ki­to­kio at­ei­ties pla­ne­tos vaiz­do kal­tas že­mės gy­ven­to­jų po­rei­kiams ten­kin­ti nau­do­ja­mas iš­kas­ti­nis ku­ras.

„Iš­mes­da­mi į at­mos­fe­rą ang­lies diok­si­dą ir ki­tas ši­lu­mą su­lai­kan­čias du­jas, per pa­sta­rą­jį šimt­me­tį su­šil­dė­me Že­mę dau­giau nei 0,5 laips­nio ir pa­kė­lė­me jū­ros ly­gį maž­daug 20 cm. Net jei ne­dels­da­mi nu­sto­tu­me de­gin­ti iš­kas­ti­nį ku­rą, esa­mos šilt­na­mio efek­tą su­ke­lian­čios du­jos mū­sų pla­ne­tą dar šil­dy­tų daug šimt­me­čių“, – ra­šo žur­na­lis­tas Ti­mas Fol­ge­ris.

Ge­gu­žę ang­lies diok­si­do kon­cen­tra­ci­ja at­mos­fe­ro­je pa­sie­kė 400 mi­li­jo­ni­nių da­lių ir bu­vo di­džiau­sia per pa­sta­ruo­sius 3 mln. me­tų. Tais lai­kais jū­ros ly­gis ga­lė­jo bū­ti 20 m aukš­čiau da­bar­ti­nio: Šiau­rės pus­ru­tu­ly­je be­veik iš­ti­sus me­tus ne­bū­da­vo le­do. Šį ka­tas­tro­fiš­ką ly­gį van­de­ny­nas vėl pa­siek­tų per ke­lis šimt­me­čius.

Jū­ros ly­gis be­veik ne­ki­to du tūks­tant­me­čius, ta­čiau XIX a. pa­bai­go­je, pra­dė­jus šil­ti Že­mei, pra­dė­tas fik­suo­ti jo ki­li­mas. Be to, jū­ros ly­gis ky­la vis spar­čiau: šiuo me­tu – treč­da­liu cen­ti­me­tro kas­met, t. y. dvi­gu­bai grei­čiau nei prieš ke­lis de­šimt­me­čius. Skai­čiuo­ja­ma, kad si­tua­ci­jai ne­pa­ki­tus, iki 2100 me­tų jū­ros ly­gis ga­li pa­kil­ti me­tru ar net dau­giau. De­ja, moks­li­nin­kai vis dar ne­ga­li tiks­liai pa­sa­ky­ti, kaip spar­čiai ir kiek pa­kils jū­ros ly­gis ar­ti­miau­sio­je at­ei­ty­je.

„Vi­suo­ti­nio at­ši­li­mo po­vei­kis jū­ros ly­giui yra dve­jo­pas. Maž­daug treč­da­lį ki­li­mo su­da­ro ši­lu­mi­nis plė­ti­ma­sis – šy­lant van­de­niui, di­dė­ja jo tū­ris. Li­ku­si po­vei­kio da­lis ten­ka tirps­tan­tiems sau­su­mos le­dy­nams. Kol kas dau­giau­sia tirps­ta kal­nų le­do san­kau­pos, bet daug ne­ri­mo ke­lia ir mil­ži­niš­ki Gren­lan­di­jos bei An­tark­ti­dos le­dy­nai“, – in­for­muo­ja T.Fol­ge­ris.

Apie pa­sta­ruo­sius moks­li­nin­kai ži­no dar la­bai ne­daug. Kli­ma­to­lo­gai ma­no, kad nuo 1992-ųjų Gren­lan­di­jo­je ir An­tark­ti­do­je drau­ge kas­met iš­tirps­ta vi­du­ti­niš­kai 200 mlrd. to­nų le­do. „Jei šis pro­ce­sas ir to­liau spar­tės, iki XXI a. pa­bai­gos jū­ros ly­gis ga­li pa­kil­ti ne pus­me­triu ar me­tru, o dvi­gu­bai tiek“, – įsi­ti­ki­nęs Niu­jor­ke įsi­kū­ru­sio Ko­lum­bi­jos uni­ver­si­te­to Že­mės ins­ti­tu­to moks­li­nin­kas Rad­ley Hor­to­nas.

Pa­sau­lio pa­kran­čių mies­tus sle­gia dve­jo­pa grės­mė: ne­nu­mal­do­mai tvins­tan­tys van­de­ny­nai pa­ma­žu už­lies že­mu­mas ir taip su­stip­rins griau­na­mą­ją aud­ros ban­gų jė­gą, ku­rių, prog­no­zuo­ja­ma, tik dau­gės.

„Net at­sar­giai prog­no­zuo­jant, kad jū­ros ly­gis pa­kils vos 0,5 m, Eko­no­mi­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo ir plė­tros or­ga­ni­za­ci­ja skai­čiuo­ja, kad 2070 m. di­džiuo­siuo­se pa­sau­lio uos­ta­mies­čiuo­se pot­vy­nių pa­vo­jus nuo­lat grės 150 mln. žmo­nių ir 35 trln. JAV do­le­rių ver­tės ne­kil­no­ja­ma­jam tur­tui – ši su­ma pri­lygs­ta 9 proc. pa­sau­lio BVP“, – api­bend­ri­na T.Fol­ge­ris.

 (Komentarų: 3)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: