Lietuva grąžins privalomąją karo tarnybą 

Antradienį sušauktame Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdyje priimtas sprendimas inicijuoti privalomosios karo tarnybos sugrąžinimą.

„Būtina papildomai stiprinti šalies gynybinius pajėgumus. (…) Pasikeitus geopolitinei situacijai, kariuomenė ir taikos metu turi būti tinkamai parengta ginkluotai valstybės gynybai. Šiandieninė geopolitinė aplinka reikalauja sustiprinti ir pagreitinti kariuomenės komplektaciją. Todėl VGT nusprendė: būtina laikinai, penkerių metų laikotarpiui, atnaujinti privalomąją karinę tarnybą“, - teigė D. Grybauskaitė.

Pasak jos, Suomija, Estija, Norvegija ir Danija taip pat naudoja mišrią kariuomenę. O Lietuvai sprendimas esą leis per pusantrų metų pilnai sukomplektuoti kariuomenę.

„Ginti savo Tėvynę – Konstitucinė kiekvieno mūsų pareiga ir garbės reikalas“, - teigė prezidentė.

Kariuomenės vadas Vytautas Jonas Žukas žurnalistams teigė, jog realus bataljonų užpildymas yra menkas, tik dviejuose tai viršija 50 proc.

„Kritinis kareivių trūkumas neužtikrina reikiamos parengties ir kelia realią grėsmę šalies saugumui“, - kalbėjo V. J. Žukas.

Pasak jo, šiemet į tarnybą pašaukti kariai 9 mėnesius būtų rengiami bataljonuose. Po pusantro tūkstančio karo prievolininkų ketinama pašaukti trečiąjį ir ketvirtąjį šių metų ketvirtį. Taigi iš viso šiemet ketinama pašaukti apie 3 tūkst. vyrų. Per penkerius metus ketinama parengti apie 16 tūkst. šauktinių, kurie taptų ir kariuomenės rezervu.

Paklaustas, kokiu principu bus atrenkami šauktiniai, kariuomenės vadas tai pavadino „loterija“, kaip tai veikė, pavyzdžiui, JAV, Vietnamo karo metais.

„Tas karių skaičius bus (…) atrankos būdu, stebint visuomenės atstovams“, - sakė J. V. Žukas.

Atrankos kriterijai iš esmės trys: „sveikas, išsilavinęs, neteistas“. „Tie, kurie turi sveikatos problemų ar dar ko nors – automatiškai nepatenka į tą skaičių“, - pridūrė kariuomenės vadas.

Pasak jo, vengiantiems tarnybos šauktiniams bus taikoma baudžiamoji atsakomybė.

Ginkluotės šauktinių aprūpinimui, anot jo, kariuomenė turi pakankamai. Infrastruktūra esą taip pat pakankama. Numatomos lėšos šauktinių rengimui – 35 mln. litų, kurie bus rasti perskirstant kariuomenės turimus išteklius.

Kariuomenės vadas neslepia – į profesionalią kariuomenę neateina pakankamas kiekis žmonių.

„Nėra tiek norinčių. Turime arba dvigubai kelti atlyginimą, arba dar ką daryti“, - atviravo V. J. Žukas.

Prieš keletą metų panaikintą šauktinių kariuomenę siūloma atkurti dėl pasikeitusios geopolitinės padėties, teigia prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Karo prievolė, atkūrus privalomąją karo tarnybą, būtų taikoma vyrams nuo 19 iki 26 metų. Numatoma kasmet pašaukti po 3-3,5 tūkst. jaunų vyrų. Kaip ir anksčiau taikytoje sistemoje, nuo privalomosios karo tarnybos būtų atleisti studijuojantys, mažus vaikus auginantys vieniši tėvai, dėl sveikatos būklės karo tarnybai netinkami asmenys.

Lietuvai perėjus prie profesionalios kariuomenės, į profesinę karo tarnybą ateina ne tiek žmonių, kiek buvo tikimasi. Dalinių komplektacija – toli iki idealios, tad šauktinių sugrąžinimas vertinamas kaip efektyvus būdas pagerinti Lietuvos pasiruošimą atremti galimą agresiją. Be to, skaičiuojama, kad šauktinių paruošimas, apmokymas ir išlaikymas valstybei kainuoja kone dvigubai pigiau, nei analogiškas profesionalių karių parengimas.

Beje, privalomąją karo tarnybą siūloma atkurti kiek kitais principais nei tie, kurie buvo taikomi iki šauktinių kariuomenės panaikinimo. Kai šauktiniai dar buvo Lietuvos kariuomenės dalimi, jie ginkluotosiose pajėgose praleisdavo po 12 mėnesių. Atkuriant privalomąją karo tarybą, šį terminą siūloma trumpinti iki 9 mėnesių.

Jei Seimas pritars po VGT sprendimo siūlomiems pakeitimams, pirmuosius šauktinius į kariuomanę tikimasi sugrąžinti jau šių metų rugsėjį.

Anglija.lt

Antradienį sušauktame Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdyje priimtas sprendimas inicijuoti privalomosios karo tarnybos sugrąžinimą.

„Būtina papildomai stiprinti šalies gynybinius pajėgumus. (…) Pasikeitus geopolitinei situacijai, kariuomenė ir taikos metu turi būti tinkamai parengta ginkluotai valstybės gynybai. Šiandieninė geopolitinė aplinka reikalauja sustiprinti ir pagreitinti kariuomenės komplektaciją. Todėl VGT nusprendė: būtina laikinai, penkerių metų laikotarpiui, atnaujinti privalomąją karinę tarnybą“, - teigė D. Grybauskaitė.

Pasak jos, Suomija, Estija, Norvegija ir Danija taip pat naudoja mišrią kariuomenę. O Lietuvai sprendimas esą leis per pusantrų metų pilnai sukomplektuoti kariuomenę.

„Ginti savo Tėvynę – Konstitucinė kiekvieno mūsų pareiga ir garbės reikalas“, - teigė prezidentė.

Kariuomenės vadas Vytautas Jonas Žukas žurnalistams teigė, jog realus bataljonų užpildymas yra menkas, tik dviejuose tai viršija 50 proc.

„Kritinis kareivių trūkumas neužtikrina reikiamos parengties ir kelia realią grėsmę šalies saugumui“, - kalbėjo V. J. Žukas.

Pasak jo, šiemet į tarnybą pašaukti kariai 9 mėnesius būtų rengiami bataljonuose. Po pusantro tūkstančio karo prievolininkų ketinama pašaukti trečiąjį ir ketvirtąjį šių metų ketvirtį. Taigi iš viso šiemet ketinama pašaukti apie 3 tūkst. vyrų. Per penkerius metus ketinama parengti apie 16 tūkst. šauktinių, kurie taptų ir kariuomenės rezervu.

Paklaustas, kokiu principu bus atrenkami šauktiniai, kariuomenės vadas tai pavadino „loterija“, kaip tai veikė, pavyzdžiui, JAV, Vietnamo karo metais.

„Tas karių skaičius bus (…) atrankos būdu, stebint visuomenės atstovams“, - sakė J. V. Žukas.

Atrankos kriterijai iš esmės trys: „sveikas, išsilavinęs, neteistas“. „Tie, kurie turi sveikatos problemų ar dar ko nors – automatiškai nepatenka į tą skaičių“, - pridūrė kariuomenės vadas.

Pasak jo, vengiantiems tarnybos šauktiniams bus taikoma baudžiamoji atsakomybė.

Ginkluotės šauktinių aprūpinimui, anot jo, kariuomenė turi pakankamai. Infrastruktūra esą taip pat pakankama. Numatomos lėšos šauktinių rengimui – 35 mln. litų, kurie bus rasti perskirstant kariuomenės turimus išteklius.

Kariuomenės vadas neslepia – į profesionalią kariuomenę neateina pakankamas kiekis žmonių.

„Nėra tiek norinčių. Turime arba dvigubai kelti atlyginimą, arba dar ką daryti“, - atviravo V. J. Žukas.

Prieš keletą metų panaikintą šauktinių kariuomenę siūloma atkurti dėl pasikeitusios geopolitinės padėties, teigia prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Karo prievolė, atkūrus privalomąją karo tarnybą, būtų taikoma vyrams nuo 19 iki 26 metų. Numatoma kasmet pašaukti po 3-3,5 tūkst. jaunų vyrų. Kaip ir anksčiau taikytoje sistemoje, nuo privalomosios karo tarnybos būtų atleisti studijuojantys, mažus vaikus auginantys vieniši tėvai, dėl sveikatos būklės karo tarnybai netinkami asmenys.

Lietuvai perėjus prie profesionalios kariuomenės, į profesinę karo tarnybą ateina ne tiek žmonių, kiek buvo tikimasi. Dalinių komplektacija – toli iki idealios, tad šauktinių sugrąžinimas vertinamas kaip efektyvus būdas pagerinti Lietuvos pasiruošimą atremti galimą agresiją. Be to, skaičiuojama, kad šauktinių paruošimas, apmokymas ir išlaikymas valstybei kainuoja kone dvigubai pigiau, nei analogiškas profesionalių karių parengimas.

Beje, privalomąją karo tarnybą siūloma atkurti kiek kitais principais nei tie, kurie buvo taikomi iki šauktinių kariuomenės panaikinimo. Kai šauktiniai dar buvo Lietuvos kariuomenės dalimi, jie ginkluotosiose pajėgose praleisdavo po 12 mėnesių. Atkuriant privalomąją karo tarybą, šį terminą siūloma trumpinti iki 9 mėnesių.

Jei Seimas pritars po VGT sprendimo siūlomiems pakeitimams, pirmuosius šauktinius į kariuomanę tikimasi sugrąžinti jau šių metų rugsėjį.

 (Komentarų: 24)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: