Ministerijos paskelbtame pranešime teigiama, kad nepaisant daugkartinių Lietuvos priminimų, Rusija taip ir nesureagavo į prašymus įvykdyti Kaliningrado atominės elektrinės poveikio aplinkai vertinimo procedūrų, numatytų pagal Jungtinių Tautų konvenciją (ESPO).

Teigiama, kad susirašinėjimuose dėl atominės elektrinės Kaliningrado srityje Rusijos institucijos esą kaskart pateikiančios trumpą ir nemotyvuotą informaciją, kad normalios AE eksploatacijos metu poveikio Lietuvos aplinkai nebus. Rusijos teikiami atsakymai vertinami kaip esantys deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti faktine informacija ir neatsakantys į pateiktus klausimus.

Lieka neaišku, kokiame etape šiuo metu yra Kaliningrado atominės elektrinės projekto įgyvendinimas ir kokias licencijas dėl šios jėgainės yra išdavusios Rusijos branduolinės, ekologinės ir technologinės saugos institucijos.

Pranešime rašoma, kad ligi šiol nepateikta svarbi reikalauta informacija ir dokumentai dėl
atominės elektrinės ekonominio ir techninio statybos pagrįstumo, aikštelės parinkimo kriterijų, nepateikta prašyta dokumentacija, susijusi su radiologinio poveikio gyventojams ir aplinkinėms teritorijoms vertinimu normalios eksploatacijos ir avarinių situacijų metu.

Be to, tebėra neįvertintas potencialaus panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų gabenimo Baltijos jūra poveikis, nepateikti jėgainės eksploatacijos poveikio Nemuno upės vandens kokybei ir biologiniams ištekliams įvertinimo rezultatai.

Rusijai primenama, kad vietoje, kurioje planuojama statyti Kaliningrado AE, 2004 metais įvyko stiprus žemės drebėjimas. Nerimaujanti dėl branduolinės saugos Lietuva skatina prisiminti Leningrado AE avariją, kai nepaisant visų valstybės išduotų leidimų ir patvirtinimų, įvyko avarija ir sugriuvo esminis atominės elektrinės saugos elementas - statomo reaktoriaus apsauginio gaubto konstrukcijos.

Parengta pagal LR Užsienio reikalų ministerijos pranešimą