Daugiau kaip 30 tūkstančių abiturientų šiemet baigia Lietuvos mokyklas ir rinksis tolesnį savo kelią. Daugelis moksleivių siekia aukštojo mokslo užsienio šalių universitetuose.

Kasmet išvyksta 8–20 proc. tos laidos abiturientų – taip tvirtina Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos direktorė Jolanta Knyvienė. Tuo metu „Kastu“ studijų užsienyje plėtros vadovas Arturas Jefimovas sako, kad daugiausia mokslus kremta vis dar Jungtinėje Karalystėje.

Daugelis jau įstoję

Dar gegužės mėnesį po anglų kalbos valstybinio brandos egzamino kalbinti kai kurie abiturientai tikino, kad kels sparnus į užsienį – jau yra įstoję į universitetus svetimoje šalyje.

Dvi Vytauto Didžiojo mokyklos moksleivės tuomet atskleidė, kad jau dabar yra įstojusios į užsienio universitetus. Viena – į Daniją, kita – į Angliją.

„Studijuosiu menus ir technologijas. Man nė vieno egzamino nereikia, bet laikau, kad išlaikyčiau ir turėčiau atestatą“, – į Danijos universitetą įstojusi pasakojo moksleivė Laura.

„Įstojau į Anglijos renginių organizavimo ir turizmo studijas. Laikau tris egzaminus: anglų, lietuvių ir rusų“, – sakė Karina.

Tuo metu moksleivė Karolina, sužinojusi biologijos ir istorijos egzaminus, tikino, kad žadėjo studijuoti Lietuvoje, tačiau dabar tvirtina, kad į valstybės finansuojama vietą patekti sudėtinga.

„Neįmanoma, jei matematikos nelaikai. Nusprendžiau, kad Lietuvoje nereikia gerų specialistų, todėl emigravau“, – pasakojo šiuo metu Airijoje gyvenanti mergina.

Tokių ir panašių pareiškimų netrūksta ir abiturientų feisbuko grupėje. Po egzaminų sesijos ne vienas pasipiktinęs moksleivis rašė, kad planuoja vyksti iš Lietuvos ir savo jėgas bandyti užsienyje.

Abiturientus gąsdina ir švietimo reforma

Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos direktorius Virginijus Skroblas tikina, kad abiturientų dalį, kurie savo ateities po mokyklos baigimo su Lietuva nesieja, įvardyti sunku, tačiau norinčių išvykti yra nemažai.

„Negaliu pasakyti tiksliai, bet norinčių yra nemažai todėl, kad yra paprasta priėmimo sistema (užsienyje) ir dažnai nekelia didelių reikalavimų tos aukštosios mokyklos“, – teigia direktorius.

Pasak jo, dauguma vyksta mokytis galbūt dėl to, kad ten yra lengviau gauti paskolas ir užtenka labai paprastų dokumentų. V. Skroblo teigimu, abiturientai galbūt išvyksta dėl to, kad juos gąsdina ir dabartinė Lietuvos aukštųjų mokyklų pertvarkos nežinomybė.

„Jų (moksleivių) pasirinkimas, tačiau visada norime, kad jie sugrįžtų. Gerai, kad įgis išsilavinimą, tačiau norisi, kad grįžtų namo, į Lietuvą“, – tikisi direktorius.

Vis dėlto gimnazijos vadovas tikina, kad užsienyje stojimų tvarka kur kas lengvesnė nei Lietuvoje, todėl iš dalies tai vilioja abiturientus.

„Jeigu užtenka atsišviesti asmens tapatybės kortelę ir man uždėti antspaudą, tai vienas iš dokumentų gauti paskolą. Ir dažnai koledžai arba universitetai paima baigiamųjų klasių pažymius ir jiems užtenka. Po pokalbių, po motyvacinių laiškų juos priima ir sako, kad jiems pakanka gauti tik atestatą“, – aiškina pašnekovas.

V. Skroblis mano, kad supaprastinta stojamųjų tvarka Lietuva bent jau iš dalies pristabdytų emigraciją. „Gali būti, kad taip, nes dabar vis dėlto yra sudėtinga, varginanti egzaminų sistema. Tiesiog žmonės visada renkasi lengvesnį kelią“, – įsitikinęs jis.

Tuo metu Panevėžio „Minties“ gimnazijos direktorius Egidijus Samas sakė taip pat neturintis informacijos, kiek abiturientų nori išvykti svetur, kadangi šiuo metu mokiniai laukia galutinių egzaminų rezultatų ir spręs tik po to.

Anot jo, mokiniai tikina turį A, B ir C planus. „Pas mus gimnazijoje tokių nėra daug. Žinau vos tris, keturis moksleivius, kurie pildė dokumentus ir prašė pusmečio, metinių rezultatų“, – sakė direktorius.

Išvyksta 8–20 proc. abiturientų

Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos direktorė J. Knyvienė sako, kad, ankstesnių metų mokyklos duomenimis, išvykstančių abiturientų skaičius svyruoja maždaug nuo 8 iki 20 proc.

„Mūsų gimnazijos duomenimis, nėra vien tik didėjimo tendencijos. Vienais metais išvažiuoja daugiau, kitais metais mažiau. Tikrai nepastebiu, kad kasmet tik didėtų. Žinoma, galbūt reikėtų tikslesnių skaičių, tada būtų galima pasakyti, bet tikrai nėra taip“, – sako direktorė.

Jos teigimu, dauguma moksleivių į užsienio šalis vyksta studijuoti. Vos vienas ar du vaikai iš maždaug 180 svetur keliauja ne mokytis, o dirbti.

„Dauguma važiuoja mokytis įvairių specialybių. Kiti sako, kad Lietuvoje nelabai tokių programų randa. Priežastys būna įvairios. Aišku, vaikus veikia ir visuomenės nuomonė, kuri sklando. Kartais vaikai sako, kad važiuosime į užsienį, nes Lietuvoje yra labai žema aukštojo mokslo kokybė. O tada mes sakom: iš kur jūs, vaikai, žinote, juk jūs net nesimokėt. Iš reitingų ir žiniasklaidos. Manau, šie (veiksniai – Alfa.lt) taip pat labai veikia“, – priežastis vardija direktorė.

Direktorė teigė žinanti keletą abiturientų, kurie jau yra įstoję į užsienio universitetus arba gavę pakvietimus. „Žinoma, kartais pajuokaujame, kai ateina pažymos, kad nepasirašysiu, likite čia. Tai įvairių atsakymų būna. Vieni sako, kad „ne, mes tik bakalaurą pasibaigsime, tuomet grįšime“. Važiuodami jie nebūtinai planuoja likti“, – pasakoja direktorė.

Tiesa, tiek moksleiviai, tiek jų tėvai, pasak direktorių, į mokyklos vadovybę labai retai kada kreipiasi prašydami patarimų dėl studijų užsienyje ir Lietuvoje.

Studijomis užsienyje susidomėjimas auga

„Kastu“ studijų užsienyje plėtros vadovas A. Jefimovas informavo, kad dėl studijų svetur iš tiesų kreipiasi daug žmonių. Pasak jo, besidominančių studijomis užsienyje skaičius vis dar auga.

„Tie skaičiai, kurie galiausiai nusprendžia stoti ir bandyti savo jėgas užsienyje, pastaruosius keletą metų yra panašaus lygio. Susidomėjimas yra. (Skaičių) Kiek šiais metais iš stojančių išvažiuos, neturime, nes studijos prasideda tik nuo rugsėjo.

Tuomet kai turi atsakymus, svarsto, ar pasilikti Lietuvoje, ar važiuoti kitur. Bet iš bendros statistikos galima sakyti, kad paprastai būna iš 100 atsiuntusių anketų 60 išvažiuoja studijuoti, 40 pasilieka Lietuvoje. Tokie skaičiai, kurie paprastai labai mažai varijuoja“, – aiškina A. Jefimovas.

Jo teigimu, per pastaruosius metus pastebima ir nauja tendencija – vis daugiau žmonių domisi informacinių technologijų (IT), taip pat inžinerijos studijų programomis.

„Šios programos tampa vis populiaresnės ir stoja vis daugiau žmonių. Jeigu prieš penkerius metus dominavo verslas, socialiniai mokslai. Dabar daugmaž renkasi panašiai: socialiniai mokslai, tada IT studijos – programavimas, kompiuterių grafika ir inžinerija“, – teigia pašnekovas.

Tiesa, anot jo, būsimus studentus dažniausiai vilioja Olandija, Danija ir Didžioji Britanija. Šis populiariausių šalių trejetukas – metai iš metų.

Baiminasi „Brexit“, tačiau sąlygos kol kas nekinta

Didžiojoje Britanijoje bakalauro studijos metams kainuoja apie 10 tūkst. svarų. Tačiau kol kas studentai iš Europos Sąjungos kaip ir vietiniai gana lengvai gali gauti valstybės finansuojamą paskolą.

„Iš karto po „Brexit“ Didžioji Britanija pranešė, kad studijos dar tebegalimos Europos Sąjungos piliečiams, t. y. jie vis dar gali tikėtis gauti paskolas studijoms. Kadangi lietuvių pagrindinis klausimas – ar jie gaus paskolas studijoms tokiomis sąlygomis, kokiomis gauna dabar“, – sako A. Jefimovas.

Prieš porą mėnesių, anot jo, buvo gautas patvirtinimas iš Didžiosios Britanijos, kad paskola išliks ir tiems studentams, kurie ketina studijuoti ne tik nuo šių metų, bet ir nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio.

Paklaustas, ar šiemet galima tikėtis stojimo procedūrų pakitimų tiek Europos Sąjungos narėse, tiek Didžiojoje Britanijoje, specialistas tikina, kad sąlygos kol kas nekinta.

„Aišku, kai kuriuos gąsdina „Brexitas“, svarsto, kas bus, kai išstos, kokias teises turės Didžiojoje Britanijoje. Kai kuriuos tai gali stabdyti. Taigi šiek tiek matome, kad susidomėjimas Anglija šiek tiek pakrito, bet jis nėra labai didelis“, – sako pašnekovas.

Ne vienam būsimam studentui bene svarbiausias klausimas – studijų kaina. A. Jefimovas vardija, kad Danijoje visiems Europos Sąjungos gyventojams tiek bakalauro, tiek magistro studijos yra nemokamos. Nyderlanduose studijų kaina – 2006 eurai per metus, būtent tiems, kurie studijas pradės nuo šio rugsėjo.

Tačiau kaina, anot jo, kiekvienais metais šiek tiek kyla – apie 30–40 eurų per metus, priklausomai infliacijos lygio. Pasak A. Jefimovo, Olandijos vyriausybė kiekvienais metais peržiūri savo infliaciją ir atitinkamas kelia studijų kainą.

Tuo metu Didžiojoje Britanijoje studijų kaina per metus šiemet siekė 9000–9250 tūkst. svarų per metus. Praėjusiais metais – 9000 svarų per metus. Taigi kaina pakilo 250 svarų per metus tiems, kurie studijas pradės nuo šių metų.

„Tačiau pakilimas kažkoks yra, bet jis nėra labai didelis ar drastiškas. Tokiame pačiame lygyje“, – sako A. Jefimovas.

Statistikos departamento išankstiniais duomenimis, vien per šių metų sausį emigravo 7 tūkst. lietuvių. Taip pat Statistikos departamentas skelbia, kad Lietuvoje 2015–2016 m. bendrojo ugdymo mokyklose mokėsi 335 tūkst. mokinių, 2016–2017 m. – 330 tūkst. Mokslo ir metų pradžioje mokinių ir studentų skaičius siekė 503 tūkst., t. y. 11 tūkst. mažiau nei praėjusiais mokslo metais.

Maža to, Mokslo ir studijų stebėsenos centro (MOSTA) tyrimas atskleidė niūrią Lietuvos demografinę perspektyvą. Jų prognozėmis, 2024 m. įstojusiųjų bus 14 tūkst., kai 2010 m. jų buvo 29 tūkst.