Lietuvai rimtesnė ekonomikos krizė turbūt negresia, prognozuoja Lietuvos bankų analitikai. O „Standard & Poor‘s“ analitikė tokią tikimybę įvertino tik 50–70 proc. Anot ekonomistų, šalis šiuo metu atrodo net gerokai sveikiau nei Latvija ar Estija – Lietuvą gelbsti tai, kad ji pastaraisiais metais vystėsi lėčiau už kaimynes, todėl sukaupė mažiau problemų. Antra vertus, dar nėra visiškai aišku, kaip Lietuva išgyvens sparčiai rimstant nekilnojamojo turto rinkai, taip pat Ignalinos atominės elektrinės uždarymo išvakarėse 2010-aisiais.

„Be abejo, „minkštas nusileidimas“ yra pagrindinis scenarijus, kurį mes matome“, – sako Lietuvos banko Ekonomikos departamento Finansinio stabilumo skyriaus viršininkas Mindaugas Leika.

„Tai, ką dabar matome, yra labai švelnus Lietuvos ekonomikos nusileidimas. Ir, atrodo, bent šiais ir ateinančiais metais tolesnis švelnus leidimasis yra pakankamai realus“, – sako „Sampo“ banką valdančio „Danske Bank“ vyriausioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė.

Antra vertus, jos nuomone, rimtas smukimas Lietuvos laukia jau 2010 m. uždarius Ignalinos atominę elektrinę.

„Pabrangus elektrai, ekonomika patirs didžiulį energetinį šoką. Kaip pavyks išgyventi šoką, kaip pramonė sugebės adaptuotis – tai ir lems mūsų ateitį. Iš tikrųjų sunku pasakyti, koks smukimas mūsų laukia 2010 m. – tai priklausys nuo to, kokį sulėtėjimą patirsime per ateinančius metus“, – mano V. Klyvienė.

Grius nekilnojamojo turto rinka – gali griūti ir ekonomika

„DnB Nord“ analitikė Jekaterina Rojaka vardija: šoką turėtų patirti mažmeninė bei didmeninė prekyba, nekilnojamasis turtas bei susijusios veiklos, iki šiol dominavusios rinkoje.

„Ilgą laiką augimą maitino nekilnojamojo turto rinka – uždirbo ne tik statybininkai ir statybinių medžiagų gamyba, bet ir baldininkai, draudėjai, finansiniai tarpininkai, tad su šia sritimi susijusi labai didelė dalis visos ekonomikos. Ir kuo didesnė ta dalis, tuo didesnis smūgis laukia ekonomikos. Estijoje bei Latvijoje šios sritys buvo tarp ekonomikos lyderių ir pagal dalį, ir pagal augimą. Tuo tarpu Lietuvoje dalys mažesnės“, – nurodo J. Rojaka.

Lietuvos ateitis vis dar labai priklauso nuo to, kas dėsis nekilnojamojo turto rinkoje ir kaip tai paveiks kitas ekonomikos sritis, nurodo M. Leika.

Staigus atoslūgis šioje rinkoje gerokai pristabdė Latviją bei Estiją.

„Vienas signalas kelia šiokį tokį nerimą – šįmet buvo pastatyta 40 proc. daugiau būsto nei pernai per tokį laikotarpį. Tai rodo, kad atotrūkis tarp paklausos ir pasiūlos plėsis, tai reiškia, kad dalis smulkesnių įmonių susidurs su problemomis“, – kalba jis.

Mažėjant nekilnojamojo turto sektoriaus apimtims, teks atleisti dalį darbuotojų. Jei šie bus lankstūs, galės keisti profesiją. Tai gali būti net naudinga – šalyje atsiras daugiau laisvos darbo jėgos ir neliks didelio spaudimo kelti atlyginimus, mano Lietuvos banko ekonomistas.

„Tam tikrų signalų, kad statybų sektoriuje atlyginimai mažėja, mes jau matome“, – nurodo jis.

Bet jei bankai nepatirs didesnių nuostolių dėl nekilnojamojo turto rinkos problemų, o darbuotojai „nepradings“, likusi šalies ekonomika turėtų krizę išgyventi neskausmingai. „Mūsų vertinimu, komerciniai bankai yra pakankamai gerai kapitalizuoti, kad išgyventų problemas nekilnojamojo turto sektoriuje“, – kalba M. Leika.

Lėtėjant išduodamų paskolų, kurias daugiausia finansuoja užsienio bankai, mažėja ir einamosios sąskaitos deficitas (santykinis šalies įsiskolinimas užsieniui). „Tai yra ekonomikos disbalansas išsilygina. Lietuvoje tai kol kas vyksta gana lėtai. O Estijoje bei Latvijoje jie mažėja staiga“, – lygina M. Leika.

Lietuva laikosi gerai, Estija bei Latvija – ne

Šį mėnesį pasirodžius statistikai, kaip greitai Baltijos šalys vystėsi pirmąjį metų ketvirtį, analitikai liko nustebinti netikėtai prastų Estijos ir Latvijos rezultatų.

Pirmą metų ketvirtį Estijos ekonomika, palyginti su tuo pačiu ketvirčiu prieš metus, augo tik 0,4 proc. (nors ketvirtą praėjusių metų ketvirtį augimas buvo 4,8 proc.), Latvija augo 3,6 proc. (augimas sumažėjo nuo 8,1 proc.), Lietuva – 6,4 proc. (sulėtėjo nuo 8 proc.).

„Tempai Latvijoje ir Estijoje yra šokiruojamai maži – net mūsų bankas, garsėjantis kaip didelis pesimistas, neprognozavo tokio greito sulėtėjimo“, – sako V. Klyvienė.

Šioms šalims daugelis jau prognozuoja netrukus prasidėsiantį BVP mažėjimą, sako ji. „Kita vertus, nors labai smarkus sulėtėjimas yra gana sunkus periodas, didelių išskirtinių krizių kol kas ten nėra“, – prideda V. Klyvienė.

Be to, dar neaišku, kada Lietuvos kaimynės įgaus antrą kvėpavimą ir atsigaus po nuosmukio. „Latvijos perspektyvomis atsigauti artimiausiu metu mes labai abejojame, taip pat prieš keletą savaičių Tarptautinis valiutos fondas yra paskelbęs, kad nesitiki, jog Latvija atsigaus iki 2013 m.“, – lygina analitikė.

Lietuva kol kas Baltijos šalyse atrodo geriausia ir jos perspektyvos išvengti rimtesnės krizės yra geriausios, mano ekspertė, nors stipresnis ekonomikos nuosmukis Estijoje ir Latvijoje gali persimesti ir į Lietuvą.

„Palyginti Lietuvą su kitomis Baltijos šalimis, mes ilgą laiką vystėmės nuosaikiau, augimas buvo šiek tiek lėtesnis. Tai lyg ir leidžia tikėtis, kad nusileidimas bus šiek tiek švelnesnis. Artimiausiu metu, manome, Lietuvoje augimas sulėtės, bet jis vis tiek bus geresnis nei Latvijoje ir Estijoje“, – kalba V. Klyvienė.

„Palyginti su Latvija ir Estija, mūsų galimybės išgyventi ir pagarbiai išeiti iš dabartinės situacijos yra didesnės“, – sutinka J. Rojaka

Jos nuomone, augimą Lietuvoje skatina įvairesni veiksniai nei Estijoje, kur ypač išplėtotas paslaugų sektorius. Tuo tarpu Lietuvoje didelė bendrojo vidaus produkto dalis yra sukuriama apdirbamosios pramonės.

„Lietuvos ekonomika yra gana subalansuota, ir tai gali „ištempti“ bendrąjį augimą net esant tam tikriems sunkumams. Pavyzdžiui, šalies pramonė gali išgyventi dirbdama eksportui – taip perorientuoti krizei ypač jautrų paslaugų sektorių būtų sudėtinga“, – nurodo J. Rojaka.

V. Klyvienė sutinka, kad Lietuvos išsigelbėjimu gali tapti lankstus eksportas.

„Mūsų eksporto struktūra pranašesnė – mes turime daugiau galimybių išvežti prekes į Rusiją, kuri šiuo metu yra daug patrauklesnė nei Vakarai. Taip kompensuosime tuos neigiamus dalykus, kurie stebimi Estijoje ir Latvijoje. Prieš Rusijos krizę daugiau kaip 60 proc. Lietuvos prekybos vyko su Rusija – tai kas trukdys tokiu sunkiu metu persiorientuoti į perspektyvią rinką?“ – svarsto V. Klyvienė.

Užsieniečiai Lietuvos šansus vertina 50–70 proc.

Ketvirtadienį Lietuvos ekonomiką optimistiškai įvertino tarptautinės reitingų agentūros „Standard & Poor‘s“ analitikė. O įtakingas JAV ekonomikos leidinys „The Wall Street Journal“, daugiausia remdamasis Estijos ir Latvijos pavyzdžiu, paskelbė, kad Baltijos šalių sėkmės saulė jau leidžiasi.

Kalbėdama seminare, „Standard & Poor‘s“ Europos padalinio direktoriaus pavaduotoja Eileen Zhang įvertino, kad yra 50–70 proc. tikimybė, jog artimiausius pusantrų metų šalies ekonomika leisis švelniai, rašo naujienų portalas Vz.lt.

Ji nurodo, kad ekonomikoje matyti visi lėtėjimo požymiai, visų pirma rimstantis statybų sektorius, mažėjančios investicijos bei mažėjantis BVP augimas. Tačiau vis dar sparčiai didėja bankų paskolų portfeliai, algos, mažmenos pardavėjų pajamos, daugėja automobilių. O nedarbas vis dar žemas.

Paslaptis Lietuvai išvengti rimtesnio nuosmukio – stebėti statybų sektorių, susitelkti į eksportą, lietuviškiems ekspertams pritaria E. Zhang. Tačiau problemų gali sukelti populistiniai Vyriausybės sprendimai, kainų augimas užsienio rinkose, staigus paklausos sumažėjimas šalyje, galų gale atlyginimų didėjimas, kad būtų kompensuota infliacija. Taip pat ekspertei grėsmingai atrodo artėjantys rinkimai.

„Standard & Poors“ numato, kad bankai netrukus ims remti eksportuojančius sektorius, o darbininkai paliks statybas ir iškeliaus į gamyklas ar žemės ūkio laukus.

Vienašalis euras – ne išeitis

E. Zhang netikėtai pasakė, kad, agentūros specialistų nuomone, jei netikėtai susiklosčius situacijai Lietuvai neliktų kitos išeities, kaip devalvuoti litą (tokio scenarijaus „Standard & Poor‘s“ šiuo metu nesitiki, pabrėžia ji) – šaliai būtų naudingiau vietoj to tiesiog vienašališkai, be Europos institucijų leidimo įsivesti eurą.

Lietuvos analitikai pasiūlymą sutiko gana šaltai.

„Manau, kad Europos Komisija parodytų tam tikrus pasipriešinimo ženklus, jei Lietuva savavališkai įsiverstų eurą. Kiek žinau, Europos Komisija yra labai nepatenkinta, kad Juodkalnija yra vienašališkai įsivedusi eurą kaip nacionalinę valiutą“, – sako J. Rojaka.

„Tai įdomus teiginys teoriniu požiūriu – juk mes jau kaip ir turime eurą, nes lito ir euro kursas yra fiksuotas bei visiškai padengtas. Jei žmonės dėl devalvacijos pradėtų keisti masiškai litą į eurus – tai ir būtų eurizacija“, – juokauja M. Leika ir prideda, kad jokių prielaidų lito devalvacijai nėra.

Andrius Sytas, Alfa.lt