Lietuvą vis dar palieka daug jaunimo - Anglija.lt
 

Lietuvą vis dar palieka daug jaunimo 

Jaunimo nedarbo lygis Lietuvoje mąžta, tačiau jis vis dar išlieka labiausiai emigruojanti visuomenės dalis, rodo Tarptautinės jaunimo dienos, minimos rugpjūčio 12-ąją, proga pateikiami Statistikos departamento duomenys.

2016 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 581,2 tūkst. 14-29 metų amžiaus jaunuolių ir jie sudarė penktadalį (20,1 proc.) visų šalies gyventojų. Per metus jaunimo sumažėjo 21,7 tūkst. 14-29 metų amžiaus vaikinų buvo 15 tūkst. daugiau nei merginų. Daugiausia buvo 23 ir 24 metų amžiaus (atitinkamai 42,7 ir 42 tūkst.) jaunuolių, o mažiausiai - 14 ir 15 metų amžiaus (atitinkamai 27,3 ir 29,8 tūkst.).

Daugiausia (24,2 proc.) jaunų žmonių, palyginti su visais savivaldybės gyventojais, buvo Rietavo savivaldybėje, o mažiausiai - Visagino (15,3 proc.). Apskričių lygiu daugiausia (21,6 proc.) jaunų žmonių gyveno Tauragės apskrityje, mažiausiai - Utenos (18,6 proc.).

Visoje Europos Sąjungoje 2015 m. pradžioje gyveno 94,3 mln. 14-29 metų amžiaus gyventojų, jie sudarė 18,5 proc. visų ES šalių narių gyventojų. Per metus ES šalyse jaunimo sumažėjo puse milijono. Palyginti su visais šalies gyventojais, daugiausiai jaunimo buvo Kipre (23,6 proc.), mažiausiai - Italijoje (16,1 proc.).

2015 m. iš Lietuvos emigravo 19,3 tūkst. jaunuolių (2014 m. - 15,9 tūkst.). 2015 m., kaip ir ankstesniais metais, jaunuoliai sudarė daugumą emigrantų (2015 m. - 43,2 proc., 2014 m. - 43,4 proc.).

Tais pačiais metais į Lietuvą grįžo (reemigravo) 7,3 tūkst. 14-29 metų amžiaus Lietuvos Respublikos piliečių (2014 m. - 8,2 tūkst.).

2015-2016 mokslo metų pradžioje šalies švietimo įstaigose iš viso mokėsi ar studijavo 515 tūkst. mokinių ir studentų. Iš jų 65 proc. visų besimokančių gyventojų mokėsi bendrojo ugdymo mokymo įstaigose, 26 proc. - aukštosiose mokyklose, 9 proc. - profesinio ugdymo mokymo įstaigose.

2015-2016 mokslo metų pradžioje universitetuose studijavo 128 septyniolikmečiai ir vienas šešiolikmetis. Kolegijose studijuojančių šešiolikmečių nebuvo, o septyniolikmečių buvo tik 6. Kaip ir jaunų, taip ir vyresnių (29 metų amžiaus) studentų buvo nedaug - universitetuose mokėsi 1 902 jaunuoliai, kolegijose - 675.

Tiek kolegijų studentai, tiek universitetų bakalaurantai dažniausiai rinkosi verslo ir administravimo studijų programas, rečiausiai - fizinių mokslų ir transporto paslaugų.

Jaunimo nedarbas mažėja: 2015 m. 20-24 metų amžiaus jaunuolių nedarbo lygis siekė 15,5 proc., 25-29 metų amžiaus - 9,8 proc. (2014 m. - atitinkamai 18,5 ir 11 proc.). 2015 m. augo ir 20-24 metų amžiaus gyventojų užimtumo lygis - 49,7 proc., 25-29 metų amžiaus - 80,7 proc. (2014 m. - atitinkamai 48,2 ir 78,9 proc.).

Lietuvos jaunimas šeimos kurti neskuba: 2015 m. vidutinis pirmą kartą susituokusių vyrų amžius buvo 29,7 metų, moterų - 27,4 metų. 2015 m., kaip ir ankstesniais metais, 25-29 metų amžiaus moterys gimdė beveik dukart dažniau nei 20-24 metų amžiaus - atitinkamai 11 180 ir 5 279 naujagimiai per metus.

Parengta pagal ELTA informaciją

Jaunimo nedarbo lygis Lietuvoje mąžta, tačiau jis vis dar išlieka labiausiai emigruojanti visuomenės dalis, rodo Tarptautinės jaunimo dienos, minimos rugpjūčio 12-ąją, proga pateikiami Statistikos departamento duomenys.

2016 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 581,2 tūkst. 14-29 metų amžiaus jaunuolių ir jie sudarė penktadalį (20,1 proc.) visų šalies gyventojų. Per metus jaunimo sumažėjo 21,7 tūkst. 14-29 metų amžiaus vaikinų buvo 15 tūkst. daugiau nei merginų. Daugiausia buvo 23 ir 24 metų amžiaus (atitinkamai 42,7 ir 42 tūkst.) jaunuolių, o mažiausiai - 14 ir 15 metų amžiaus (atitinkamai 27,3 ir 29,8 tūkst.).

Daugiausia (24,2 proc.) jaunų žmonių, palyginti su visais savivaldybės gyventojais, buvo Rietavo savivaldybėje, o mažiausiai - Visagino (15,3 proc.). Apskričių lygiu daugiausia (21,6 proc.) jaunų žmonių gyveno Tauragės apskrityje, mažiausiai - Utenos (18,6 proc.).

Visoje Europos Sąjungoje 2015 m. pradžioje gyveno 94,3 mln. 14-29 metų amžiaus gyventojų, jie sudarė 18,5 proc. visų ES šalių narių gyventojų. Per metus ES šalyse jaunimo sumažėjo puse milijono. Palyginti su visais šalies gyventojais, daugiausiai jaunimo buvo Kipre (23,6 proc.), mažiausiai - Italijoje (16,1 proc.).

2015 m. iš Lietuvos emigravo 19,3 tūkst. jaunuolių (2014 m. - 15,9 tūkst.). 2015 m., kaip ir ankstesniais metais, jaunuoliai sudarė daugumą emigrantų (2015 m. - 43,2 proc., 2014 m. - 43,4 proc.).

Tais pačiais metais į Lietuvą grįžo (reemigravo) 7,3 tūkst. 14-29 metų amžiaus Lietuvos Respublikos piliečių (2014 m. - 8,2 tūkst.).

2015-2016 mokslo metų pradžioje šalies švietimo įstaigose iš viso mokėsi ar studijavo 515 tūkst. mokinių ir studentų. Iš jų 65 proc. visų besimokančių gyventojų mokėsi bendrojo ugdymo mokymo įstaigose, 26 proc. - aukštosiose mokyklose, 9 proc. - profesinio ugdymo mokymo įstaigose.

2015-2016 mokslo metų pradžioje universitetuose studijavo 128 septyniolikmečiai ir vienas šešiolikmetis. Kolegijose studijuojančių šešiolikmečių nebuvo, o septyniolikmečių buvo tik 6. Kaip ir jaunų, taip ir vyresnių (29 metų amžiaus) studentų buvo nedaug - universitetuose mokėsi 1 902 jaunuoliai, kolegijose - 675.

Tiek kolegijų studentai, tiek universitetų bakalaurantai dažniausiai rinkosi verslo ir administravimo studijų programas, rečiausiai - fizinių mokslų ir transporto paslaugų.

Jaunimo nedarbas mažėja: 2015 m. 20-24 metų amžiaus jaunuolių nedarbo lygis siekė 15,5 proc., 25-29 metų amžiaus - 9,8 proc. (2014 m. - atitinkamai 18,5 ir 11 proc.). 2015 m. augo ir 20-24 metų amžiaus gyventojų užimtumo lygis - 49,7 proc., 25-29 metų amžiaus - 80,7 proc. (2014 m. - atitinkamai 48,2 ir 78,9 proc.).

Lietuvos jaunimas šeimos kurti neskuba: 2015 m. vidutinis pirmą kartą susituokusių vyrų amžius buvo 29,7 metų, moterų - 27,4 metų. 2015 m., kaip ir ankstesniais metais, 25-29 metų amžiaus moterys gimdė beveik dukart dažniau nei 20-24 metų amžiaus - atitinkamai 11 180 ir 5 279 naujagimiai per metus.

Parengta pagal ELTA informaciją

 (Komentarų: 0)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: