Lietuva blokavo ES ir Rusijos derybų mandatą - Anglija.lt
 

Lietuva blokavo ES ir Rusijos derybų mandatą 

Nors dėl Europos Sąjungos ir Rusijos strateginės partnerystės sutarties derybų mandato neapsispręsta, žingsnis į priekį žengtas, teigia Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas.

Liuksemburge antradienį vykusiame ES Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių tarybos (BRIST) posėdyje Lietuva blokavo ES ir Rusijos derybų mandatą.

„Kolegos ministrai pateikė nemažai konstruktyvių, vertingų pasiūlymų. Visos ES valstybės gerai suvokia Lietuvos interesus, tačiau dar reikia pastangų, kad jie būtų įvardyti mandate“, - sakė Lietuvos URM vadovas.

Anot URM pranešimo, toliau derinti pozicijų į Vilnių atvyks ES ir Rusijos derybų mandatą pasiūliusios Bendrijai pirmininkaujančios Slovėnijos užsienio reikalų ministras Dimitrijus Rupelis.

Lietuva jau anksčiau buvo perspėjusi, kad ES partneriams neatsižvelgiant į jos siūlymus, ji nepritars ES ir Rusijos derybų mandatui, kurio reikia norint pradėti ES ir Rusijos dialogą dėl strateginės partnerystės sutarties.

Prie derybų mandato pridedamoje Energetikos deklaracijoje Lietuva siūlo įtvirtinti Rusijos įsipareigojimą laikytis Energetikos chartijos sutartyje numatytų reikalavimų. Rusija kviečiama aktyviau bendradarbiauti, sprendžiant energetinių išteklių tiekimo 2006 metais esą dėl prastos techninė būklės uždaryto „Družbos“ naftotiekiu atnaujinimo klausimą.

Taip pat pažymima, kad Rusijos veiksmai kaimyninių šalių atžvilgiu yra susiję su Lietuvos ir ES saugumu, todėl Lietuva siūlo papildomą deklaraciją dėl Gruzijos ir Moldovos. Lietuva siūlo ES imtis iniciatyvos, kad būtų sprendžiami įšaldyti konfliktai Moldovoje ir Gruzijoje.

Lietuva norėtų mandate matyti deklaraciją ir dėl teisinio bendradarbiavimo. Tokia deklaracija paskatintų konstruktyvų Rusijos bendradarbiavimą su ES šalimis kriminalinėse bylose dėl 1991 metų sausio 13-osios įvykių Vilniuje ir 1991 metų birželio 31-ąją įvykusių Medininkų žudynių, taip pat bylose dėl Rusijoje dingusių ES piliečių.

Lietuva taip pat siekia, kad prie derybų mandato būtų pridėta papildoma deklaracija dėl žalos atlyginimo asmenims, deportuotiems iš okupuotų Baltijos šalių. Paramos ištremtiems asmenims užtikrinimas buvo vienas iš Rusijos stojimo į Europos Tarybą sąlygose numatytų tarptautinių įsipareigojimų.

BNS

BNS naujienas ar jų dalį publikuoti ir/ar kitaip naudoti žiniasklaidos priemonėse bei informacinės visuomenės informavimo priemonėse be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Nors dėl Europos Sąjungos ir Rusijos strateginės partnerystės sutarties derybų mandato neapsispręsta, žingsnis į priekį žengtas, teigia Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas.

Liuksemburge antradienį vykusiame ES Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių tarybos (BRIST) posėdyje Lietuva blokavo ES ir Rusijos derybų mandatą.

„Kolegos ministrai pateikė nemažai konstruktyvių, vertingų pasiūlymų. Visos ES valstybės gerai suvokia Lietuvos interesus, tačiau dar reikia pastangų, kad jie būtų įvardyti mandate“, - sakė Lietuvos URM vadovas.

Anot URM pranešimo, toliau derinti pozicijų į Vilnių atvyks ES ir Rusijos derybų mandatą pasiūliusios Bendrijai pirmininkaujančios Slovėnijos užsienio reikalų ministras Dimitrijus Rupelis.

Lietuva jau anksčiau buvo perspėjusi, kad ES partneriams neatsižvelgiant į jos siūlymus, ji nepritars ES ir Rusijos derybų mandatui, kurio reikia norint pradėti ES ir Rusijos dialogą dėl strateginės partnerystės sutarties.

Prie derybų mandato pridedamoje Energetikos deklaracijoje Lietuva siūlo įtvirtinti Rusijos įsipareigojimą laikytis Energetikos chartijos sutartyje numatytų reikalavimų. Rusija kviečiama aktyviau bendradarbiauti, sprendžiant energetinių išteklių tiekimo 2006 metais esą dėl prastos techninė būklės uždaryto „Družbos“ naftotiekiu atnaujinimo klausimą.

Taip pat pažymima, kad Rusijos veiksmai kaimyninių šalių atžvilgiu yra susiję su Lietuvos ir ES saugumu, todėl Lietuva siūlo papildomą deklaraciją dėl Gruzijos ir Moldovos. Lietuva siūlo ES imtis iniciatyvos, kad būtų sprendžiami įšaldyti konfliktai Moldovoje ir Gruzijoje.

Lietuva norėtų mandate matyti deklaraciją ir dėl teisinio bendradarbiavimo. Tokia deklaracija paskatintų konstruktyvų Rusijos bendradarbiavimą su ES šalimis kriminalinėse bylose dėl 1991 metų sausio 13-osios įvykių Vilniuje ir 1991 metų birželio 31-ąją įvykusių Medininkų žudynių, taip pat bylose dėl Rusijoje dingusių ES piliečių.

Lietuva taip pat siekia, kad prie derybų mandato būtų pridėta papildoma deklaracija dėl žalos atlyginimo asmenims, deportuotiems iš okupuotų Baltijos šalių. Paramos ištremtiems asmenims užtikrinimas buvo vienas iš Rusijos stojimo į Europos Tarybą sąlygose numatytų tarptautinių įsipareigojimų.

BNS

BNS naujienas ar jų dalį publikuoti ir/ar kitaip naudoti žiniasklaidos priemonėse bei informacinės visuomenės informavimo priemonėse be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

 (Komentarų: 0)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: