Zita Čepaitė

Dar taip neseniai Lietuvoje pypkės dūmus pūsdamas Gediminas Kirkilas aiškino, kad Lietuvai krizė negresia, o kritikus kaltino, kad šie kelia bereikalingą triukšmą ir nori pakenkti socialdemokratų partijai ir asmeniškai jam. Tačiau po rinkimų atsivėrė valdančiųjų ilgai slėpta tiesa, kad Lietuva yra viena iš tų šalių, kurioms ekonominė krizė smogs skaudžiausiai. Rinkimus į Seimą laimėjusiems konservatoriams savo darbą pradėti tenka ne nuo ateities planų kūrimo, o nuo antikrizinės programos parengimo.

Daugumą balsų rinkimuose į Seimą laimėjusiems konservatoriams – išbandymų metas. Nors balsų jie surinko daugiausia (45 mandatai), bet daugumos, t.y. 71 vietos Seime negavo ir vieni valdyti negali. Tad į talką teko kviesti kitas partijas, net tą, kurią jie patys rinkiminės agitacijos įkarštyje vadino klounais ir juokdariais, t.y. prieš pusmetį įsikūrusią ir trečią vietą pagal balsų skaičių gavusią Arūno Valinsko vadovaujamą Tautos prisikėlimo partiją.

Kitos dvi į valdančiąją koaliciją įsijungusios politinės jėgos – Liberalų sąjūdis ir Liberalcentristų sąjunga – turi iš praeities paveldėtų sąskaitų tiek tarpusavyje, tiek, ypač liberalcentristai, su konservatoriais. Taigi rinkimus pralaimėję, bet valdžios troškulio nepraradę soclialdemokratai kaip įmanydami nuo pat koalicijos susibūrimo pradžios įtikinėjo, kad keturios partijos nesusitars ir pasikvies į talką socialdemokratus.

Postus pasidalijo greitai

Pirmąjį Vyriausybės formavimo etapą jau rinkimų naktį susiformavusi koalicija įveikė labai sparčiai – svarbiausi valdžios postai buvo pasidalyti vos per savaitę. Ministro pirmininko postas atiteko konservatoriams – tai reiškia, kad juo tampa partijos vadas Andrius Kubilius. Šiame poste jis nebe naujokas – Vyriausybei jam teko vadovauti ne mažiau sunkiais 1999 metais, kai Lietuvos ekonomika buvo smarkiai nukentėjusi dėl krizės Rusijoje. A.Kubilius priėmė tuo metu nepopuliarius, bet ekonomikai vystytis naudingus sprendimus, padėjusius išsikapstyti iš to meto krizės.

Tautos prisikėlimo partija užsimojo į Seimo pirmininko postą. Norėjo – gavo, tačiau Seimo pirmininkas yra renkama pareigybė, tad pirmas balsavimas parodys, ar ši kėdė atiteks „prisikėlėlių“ partijos pirmininkui Arūnui Valinskui. Daug kam nerimą kelia ir jo, kaip „šposininko“, t.y. nerimto žmogaus reputacija, ir tai, kad jis visiškai neturi darbo Seime patirties.

Tarp kandidatų – ir V.Ušacko pavardė

Ministerijų dalybos irgi ilgai netruko. Daugiausia svarbiausių pagal politinį ir ūkinį svorį atiteko konservatoriams. Jų žinioje bus Finansų, Ūkio, žadama įsteigti Energetikos, Užsienio reikalų, Krašto apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo bei Žemės ūkio ministerijos. Tautos prisikėlimo partijai teko Aplinkos ir Kultūros ministerijų vadovų kėdės. Liberalų sąjūdis gavo tris ministrų portfelius: teisingumo, susisiekimo bei švietimo ir mokslo, Liberalų ir centro sąjunga – du: sveikatos apsaugos ir vidaus reikalų.

Į ministrų postus išsirikiavo ir numanomų kandidatų eilė. Tarp jų minimas ir Lietuvos Respublikos Jungtinėje Karalystėje ambasadorius Vygaudas Ušackas.
„Konkretaus pasiūlymo šiuo metu nesu gavęs, tačiau bendrauju su Andriumi Kubiliumi jo iniciatyva, kalbamės bendrais klausimais, kurie svarbūs Lietuvai, su kuriais susidurs būsima Vyriausybė. Jis domisi mano nuomone, diskutuojame, kokios priemonės padėtų sprendžiant krizės periodą ir kaip konstruoti santykius su gana aršia kaimyne Rusija. Jei iš būsimo ministro pirmininko sulauksiu konkretaus pasiūlymo ir jei mes sutarsime dėl bendrų vyriausybės darbo principų bei užsienio politikos krypčių, tada tokį siūlymą rimtai svarstysiu“, – „Infozonai“ sakė ambasadorius V.Ušackas.

Į ministro kėdę taikosi ir liberlacentristų vadas Arūnas Zuokas. Tiesa, jam rinktis tenka iš dviejų ministerijų – gana liūdna dalia žmogui, dar taip neseniai – vos prieš porą metų - savo karjeros taikiniu mačiusiam ne mažiau kaip vyriausybės vadovo ar prezidento postą. Jo partijai atitekę Vidaus reikalų ir Sveikatos apsaugos ministrų postai A.Zuokui nelabai prie širdies – jį labiau viliotų Kultūros ministro kėdė, kuri priklauso A.Valinsko partijai. Tačiau kad ir kokie būtų A.Zuoko norai, juos koreguoti gali prezidento pozicija. Mat prieš porą metų per garsųjį „abonento“ skandalą V.Adamkus gana griežtai įvertino tuomet Vilniaus meru buvusio politiko elgesį.

Liberalų sąjūdis be vargo pasidalijo jiems atitekusias ministrų kėdes. Susisiekimo ministerijai turėtų vadovauti partijos vadovas Eligijus Masiulis, o jo pavaduotojas Gintaras Steponavičius imsis švietimo ir mokslo reikalų. Teisingumo ministerijai pasiūlyta vadovauti Laisvosios rinkos instituto prezidentui Remigijui Šimašiui.

Naujoji Vyriausybė bandys įveikti krizę

Kas pasikeitė socialdemokratams pasitraukus nuo valdžios? Pirmiausia galų gale atvirai pripažinta, kad Lietuva krizės neišvengs ir kad jos padariniai Lietuvą palies gana skaudžiai. A.Kubilius perspėjo, kad šiais metais biudžeto deficitas gali viršyti penkis milijardus litų – kur kas daugiau, nei žadėjo dabartinis premjeras Gediminas Kirkilas ir kad kitais metais, nesumažinus valstybės išlaidų, Lietuvai gali grėsti Islandijos, šalies, viešai paskelbusios apie valstybės bankrotą, likimas.

Būsimoji vyriausybė ir jos vadovas A.Kubilius prabilo apie finansinės krizės prevencinį planą, biudžeto taupymą ir ministerijų reorganizavimą.
Sutaupyti tikimasi mažinant valstybės valdymo išlaidas ir apkarpant kai kurias socialines privilegijas, lengvatas. Tikima, kad du milijardus būtų galima sutaupyti naikinant visus neužimtus valdininkų etatus, mažinant valstybės tarnautojų skaičių, atsisakant kai kurių pastatų renovavimo. Dar du milijardus būtų galima sutaupyti naikinant pridėtinės vertės mokesčių lengvatas ir uždedant Sodros mokesčius tiems, kurie dirba pagal autorines sutartis ar patentus.

A.Kubilius prabilo apie tai, kad turtingesnės šeimos gali nebegauti vaikams skirtų „vaiko pinigų“. Drastiškai taupydami būsimosios vyriausybės vadovai biudžeto deficitą tikisi sumažinti iki 800 mln. litų.

Pasak A.Kubiliaus, antikrizinis veiksmų planas bus nukreiptas į kitų metų finansinę ir ekonominę šalies padėtį. Jį žadama pateikti jau šios savaitės pabaigoje.
Tarp 2009 metams numatytų darbų A.Kubilius vardijo socialinės atskirties mažinimą, švietimo reformą, ypač kreipiant dėmesį į aukštąjį mokslą, taip pat sveikatos apsaugos reformą, inovatyvią ekonomiką su aiškia kryptimi į investicijų pritraukimą, eksporto skatinimą, energetikos pertvarką, dėmesį skiriant namų renovacijai, kovą su korupcija.

Pagal Vyriausybės įstatymą, paskirtas premjeras ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo pristato Seimui savo sudarytą ir prezidento patvirtintą vyriausybę bei pateikia svarstyti jos programą.

Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma pritaria jos programai.

Kai Seimas pritaria vyriausybės programai, vyriausybė privalo per tris mėnesius parengti ir patvirtinti konkrečias priemones šiai programai įgyvendinti.