Lietuva kol kas nesiųs karių į Somalį kovoti su piratais 

Europos Sąjungos (ES) šalys, tarp jų Lietuva, trečiadienį sutiko surengti kovos su piratavimu operaciją Somalio pakrantėse, kuri tikriausiai bus pradėta kitą mėnesį, sakė Prancūzijos gynybos ministras Herve Morinas (Hervė Morenas).

Tačiau Lietuvos krašto apsaugos ministerijos atstovai pabrėžė, kad Lietuvos kariai į Somalį nevyks, nes tam neturi Seimo leidimo.

"Daugelis Europos šalių pritaria. Daug šalių nori dalyvauti. Dešimt (šalių) išreiškė aiškų sutikimą dalyvauti tokioje misijoje", - H.Morinas sakė ES gynybos ministrų susitikime, kuris vyko Prancūzijos šiaurėje esančiame Dovilio miestelyje.

"Suteikėme mandatą (ES šalių kariuomenių vadams) toliau planuoti pradėti operaciją lapkričio mėnesį, - ministras sakė žurnalistams. - Pažiūrėsim, kokias NATO ir Europos pajėgas galima pasitelkti".

Lietuvos krašto apsaugos ministro atstovė spaudai Rūta Apeikytė teigė, kad Lietuva sveikina Europos Sąjungos iniciatyvą prisidėti prie Jungtinių Tautų (JT) rezoliucijos dėl kovos su piratavimu ir ginkluotu plėšikavimu prie Somalio krantų įgyvendinimo.

"Tačiau Lietuva kol kas neplanuoja dalyvauti tokioje operacijoje", - pabrėžė R.Apeikytė.

Ji priminė, kad leidimą Lietuvos kariams dalyvauti tarptautinėse operacijose suteikia Seimas, priimdamas nutarimą ir nurodydamas, į kokius regionus mūsų kariai gali vykti. Šiuo metu mandatas suteiktas dalyvauti tarptautinėse operacijose keturiuose regionuose: Balkanuose, Centrinėje ir Pietų Azijoje, Pietų Kaukaze ir Perslijos įlankos regione.

"ES iniciatyva bus apsvarstyta su atitinkamomis institucijomis ir tik tuomet priimti sprendimai (dėl kreipimosi į Seimą su prašymu leisti karius siųsti į Afriką - BNS)", - sakė R.Apeikytė.

Ši operacija pradėta planuoti po to, kai Somalio prezidentas Abdullahi Yusufas Ahmedas (Abdulahis Jusufas Ahmedas) paragino somaliečius ir tarptautinę bendruomenę kovoti su plintančiu piratavimu prie šalies krantų, kur vien šiemet pagrobta 60 laivų.

Gerai organizuoti piratai klesti Somalio šiaurės rytų kyšulio regione prie Indijos vandenyno. Jie medžioja laivus viename iš svarbiausių jūrų kelių, vedančiame į Sueco kanalą, per kuri tanklaiviais praplukdoma apie 30 proc. pasaulyje transportuojamos naftos.

Prie Somalio menkai saugomos pakrantės, kurios ilgis - 3 700 kilometrų, piratai užgrobė dešimtis laivų, daugiausiai prekinių.

Piratai plaukioja galingus variklius turinčiais kateriais ir yra gerai ginkluoti. Kai kada pagrobtus laivus jie laiko daugelį savaičių, kol vyriausybės arba laivų savininkai sumoka nusikaltėliams milžiniškas išpirkas.

Pasak H.Morino, Prancūzija, kuri šiuo metu pirmininkauja ES, pasiūlė, kad misijos štabas būtų įkurtas Didžiojoje Britanijoje, o regioninio štabo vieta bus parinkta vėliau.

Ministras nesakė, kiek karo laivų dalyvaus saugumo operacijoje, tačiau pažymėjo, jog tarp dalyvauti panorusių šalių buvo Belgija, Kipras, Prancūzija, Vokietija, Lietuva, Nyderlandai, Ispanija, Švedija ir tikriausiai Didžioji Britanija.

"Turime sukoordinuoti toje zonoje jau esančius laivus ir tuos, kuriuos ketiname pasiųsti", - sakė H.Morino. Jis pridūrė, kad netoli Somalio šiuo metu jau plaukioja NATO šalių, daugiausiai JAV, karo laivai.

Anglija.lt

BNS naujienas ar jų dalį publikuoti ir/ar kitaip naudoti žiniasklaidos priemonėse bei informacinės visuomenės informavimo priemonėse be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Europos Sąjungos (ES) šalys, tarp jų Lietuva, trečiadienį sutiko surengti kovos su piratavimu operaciją Somalio pakrantėse, kuri tikriausiai bus pradėta kitą mėnesį, sakė Prancūzijos gynybos ministras Herve Morinas (Hervė Morenas).

Tačiau Lietuvos krašto apsaugos ministerijos atstovai pabrėžė, kad Lietuvos kariai į Somalį nevyks, nes tam neturi Seimo leidimo.

"Daugelis Europos šalių pritaria. Daug šalių nori dalyvauti. Dešimt (šalių) išreiškė aiškų sutikimą dalyvauti tokioje misijoje", - H.Morinas sakė ES gynybos ministrų susitikime, kuris vyko Prancūzijos šiaurėje esančiame Dovilio miestelyje.

"Suteikėme mandatą (ES šalių kariuomenių vadams) toliau planuoti pradėti operaciją lapkričio mėnesį, - ministras sakė žurnalistams. - Pažiūrėsim, kokias NATO ir Europos pajėgas galima pasitelkti".

Lietuvos krašto apsaugos ministro atstovė spaudai Rūta Apeikytė teigė, kad Lietuva sveikina Europos Sąjungos iniciatyvą prisidėti prie Jungtinių Tautų (JT) rezoliucijos dėl kovos su piratavimu ir ginkluotu plėšikavimu prie Somalio krantų įgyvendinimo.

"Tačiau Lietuva kol kas neplanuoja dalyvauti tokioje operacijoje", - pabrėžė R.Apeikytė.

Ji priminė, kad leidimą Lietuvos kariams dalyvauti tarptautinėse operacijose suteikia Seimas, priimdamas nutarimą ir nurodydamas, į kokius regionus mūsų kariai gali vykti. Šiuo metu mandatas suteiktas dalyvauti tarptautinėse operacijose keturiuose regionuose: Balkanuose, Centrinėje ir Pietų Azijoje, Pietų Kaukaze ir Perslijos įlankos regione.

"ES iniciatyva bus apsvarstyta su atitinkamomis institucijomis ir tik tuomet priimti sprendimai (dėl kreipimosi į Seimą su prašymu leisti karius siųsti į Afriką - BNS)", - sakė R.Apeikytė.

Ši operacija pradėta planuoti po to, kai Somalio prezidentas Abdullahi Yusufas Ahmedas (Abdulahis Jusufas Ahmedas) paragino somaliečius ir tarptautinę bendruomenę kovoti su plintančiu piratavimu prie šalies krantų, kur vien šiemet pagrobta 60 laivų.

Gerai organizuoti piratai klesti Somalio šiaurės rytų kyšulio regione prie Indijos vandenyno. Jie medžioja laivus viename iš svarbiausių jūrų kelių, vedančiame į Sueco kanalą, per kuri tanklaiviais praplukdoma apie 30 proc. pasaulyje transportuojamos naftos.

Prie Somalio menkai saugomos pakrantės, kurios ilgis - 3 700 kilometrų, piratai užgrobė dešimtis laivų, daugiausiai prekinių.

Piratai plaukioja galingus variklius turinčiais kateriais ir yra gerai ginkluoti. Kai kada pagrobtus laivus jie laiko daugelį savaičių, kol vyriausybės arba laivų savininkai sumoka nusikaltėliams milžiniškas išpirkas.

Pasak H.Morino, Prancūzija, kuri šiuo metu pirmininkauja ES, pasiūlė, kad misijos štabas būtų įkurtas Didžiojoje Britanijoje, o regioninio štabo vieta bus parinkta vėliau.

Ministras nesakė, kiek karo laivų dalyvaus saugumo operacijoje, tačiau pažymėjo, jog tarp dalyvauti panorusių šalių buvo Belgija, Kipras, Prancūzija, Vokietija, Lietuva, Nyderlandai, Ispanija, Švedija ir tikriausiai Didžioji Britanija.

"Turime sukoordinuoti toje zonoje jau esančius laivus ir tuos, kuriuos ketiname pasiųsti", - sakė H.Morino. Jis pridūrė, kad netoli Somalio šiuo metu jau plaukioja NATO šalių, daugiausiai JAV, karo laivai.

 (Komentarų: 0)

Kiti kategorijos straipsniai:

Kiti kategorijos straipsniai: