Lietuva nežinoma ir tai niekam nerūpi 

Pasaulinės ženklodaros autoritetas Wally`is Olinsas pripažino, kad Lietuvos niekas nežino ir pasauliui ji nėra įdomi. Šį požiūrį, anot Lietuvos ekonominį įvaizdį kursiančio W. Olinso, gali pakeisti tik patys lietuviai.

W. Olinso teigimu, kurti savo įvaizdį Lietuvai gali padėti ir ekonominė krizė bei emigrantai, tačiau čia ne mažiau svarbi ir tinkama valdžios parama. „Norint konkuruoti investicijų pritraukimo ar turizmo sektoriuose, labai svarbu pristatyti šalį. Mes padėsime lietuviams suprasti, kuo Lietuva yra išskirtinė, kas yra tikra, patrauklu ir ką vertą pristatyti pasauliui“, – apie savo būsimą darbą kalbėjo W. Olinsas.

Nors W. Olinsas, kūręs Ispanijos, Portugalijos, Šiaurės Airijos, Lenkijos ir kitų šalių įvaizdžius, apie konkrečius sprendimus buvo nelinkęs kalbėti, pripažino, kad šiame darbe svarbiausia bus tai, kaip lietuviai mato patys save ir kaip į Lietuvą žiūri kitos valstybės. Anot jo, įvaizdžio formavimo specialistai negali „suklastoti tikrovės“ ar „išrasti“ kažko nauja – reklamoje kalbamais dalykais pirmiausiai turi tikėti patys lietuviai.

Galime pasinaudoti ekonomine krize

Pasaulinės ženklodaros autoriteto teigimu, tokios krizės ateina ir praeina, o gyvenimas tęsiasi, ir iššūkių valstybei nemažėja. Krizė tik atskleidžia kai kurių valstybių silpnąsias ir stipriąsias ypatybes.

„Mes nežinome, kiek ilgai truks ši krizė, ir nežinome, kokią žalą ji padarys. Aš tik žinau, kad su šalimis, kuriuos krizės metu pasirodė esančios nepatikimos, pavyzdžiui, Islandija, teigiamą įvaizdį sukurti yra daug sunkiau. Lietuva, daugiau ar mažiau, yra ekonomiškai stabili, todėl įvaizdžiui kurti tai palanku“, – teigė ženklodaros specialistas.

Lietuvai pravers emigrantų įvaizdis

„Reikia pripažinti, didžioji pasaulio dalis Lietuvos nežino. Niekas nežino, kad tokia šalis egzistuoja ir tai niekam nerūpi. Tai tikrovė ir tai faktas. Tačiau Jungtinėje Karalystėje lietuvių ir lenkų darbo emigrantai pasirodę besą labai geri darbininkai, gebantys greitai pritapti ir adaptuotis. Dėl to britai juos priėmė labai šiltai. Todėl bent jau Airijos ir Didžiosios Britanijos lietuviams turėtume padėkoti už indelį į Lietuvos įvaizdžio gerinimą“, – kalbėjo W. Olinsas.

Silpnoji mūsų įvaizdžio dalis

W. Olinso manymu, kuriant Lietuvos ekonomikos įvaizdį, šalies dydis taps didžiausiu keblumu. Jo teigimu, Lietuvą žino tik kaimyninės šalys.

„Kita problema yra ta, kad Lietuvoje visi kalba tik apie šalies problemas ir joje nutinkančius blogus dalykus. Niekas nesidžiaugia gerais dalykais. Pasaulis nežino, ką Lietuvą gali. Kokiose srityse ji yra pirmaujanti. Negalite pasakyti, kad lietuviai gamina madingus daiktus ar kad jų baldų dizainas kažkuo išskirtinis. Jeigu Lietuvoje pagaminamas stalas, užrašas „Pagaminta Lietuvoje“ yra visiškai nematomas. Apibendrinčiau, kad trūksta aiškumo ir ryškiai matomų idėjų“, – teigė ženklodaros specialistas.

Šiuo požiūriu, anot jo, pirmauja estai. Jie nuosekliai ir sąmoningai pabrėždavo savo orientaciją į Skandinaviją bei savo technologinius laimėjimus. Tai tikrai pasiteisino.

Svarbi valdžios parama

Komentuodamas Pasaulio banko vertinimą, jog Lietuva yra 26 šalis pagal verslui palankias sąlygas bei kalbėdamas apie verslui kliudančią korupciją, W. Olinsas teigė, kad kuriant šalies įvaizdį labai svarbi valstybės parama.

„Jei valdžia nesudaro sąlygų vystytis verslui, žinoma, tokiu būdu investicijų nepritrauksi. Valdžia, kurdama palankų verslo klimatą, turi prisidėti prie teigiamo šalies įvaizdžio formavimo. Jeigu tokios sąlygos nekuriamos, nepadės jokios reklamos paslaugos“, – komentavo R. Olinsas.

Ekonomika ir kultūra - susijusios

„Kuriant šalies įvaizdį labai svarbu žinoti, kaip stipriai Lietuviai pasitiki savo jėgomis. Ar esate įsitikinę savo galimybėmis konkuruoti Europoje ir pasaulyje? Ar esate užtikrinti savo ateitimi? O galbūt jaučiatės pasaulio nuskriaustieji?

Tiek Lietuvoje, tiek visame Rytų Europos regione šie klausimai labai svarbūs ir juos reikia spręsti. Pavyzdžiui, Danija dažnai buvo užkariaujama, bet ji sugebėjo susitvarkyti su istorijos problemomis ir savo ateitį žiūri užtikrintai. O didžiulės kultūros programos labai stipriai prisideda prie tokio požiūrio pakeitimo ir suteikia nemaža pasitikėjimo savo pačių jėgomis. Tačiau reikia pasirinkti tinkamą renginių strategiją ir mąstyti globaliai“, – apie kultūros naudą kalbėjo W. Olinsas.

Turėtume pasinaudoti Rusija

W. Olinso teigimu, santykiuose su Rusija lietuviams reiktų peržengti psichologinį barjerą ir į esamą situaciją žiūrėti objektyviai.

„Lietuva galėtų prisistatyti pasauliui esanti šių kaimyninių valstybių, kurių politika kartais nelabai aiški, ekspertė. Galimybė objektyviai analizuoti įvykius Rusijoje yra didelis privalumas. Tačiau, jei dėl kažkokių priežasčių Lietuvos–Rusijos santykiai yra įtempti, o lietuviai bijo Rusijos invazijos, bijau, kad šiuo privalumu Lietuva nepasinaudos. Reikia peržengti tam tikrą psichologinį barjerą“, – teigė specialistas.

Anglija.lt

Pasaulinės ženklodaros autoritetas Wally`is Olinsas pripažino, kad Lietuvos niekas nežino ir pasauliui ji nėra įdomi. Šį požiūrį, anot Lietuvos ekonominį įvaizdį kursiančio W. Olinso, gali pakeisti tik patys lietuviai.

W. Olinso teigimu, kurti savo įvaizdį Lietuvai gali padėti ir ekonominė krizė bei emigrantai, tačiau čia ne mažiau svarbi ir tinkama valdžios parama. „Norint konkuruoti investicijų pritraukimo ar turizmo sektoriuose, labai svarbu pristatyti šalį. Mes padėsime lietuviams suprasti, kuo Lietuva yra išskirtinė, kas yra tikra, patrauklu ir ką vertą pristatyti pasauliui“, – apie savo būsimą darbą kalbėjo W. Olinsas.

Nors W. Olinsas, kūręs Ispanijos, Portugalijos, Šiaurės Airijos, Lenkijos ir kitų šalių įvaizdžius, apie konkrečius sprendimus buvo nelinkęs kalbėti, pripažino, kad šiame darbe svarbiausia bus tai, kaip lietuviai mato patys save ir kaip į Lietuvą žiūri kitos valstybės. Anot jo, įvaizdžio formavimo specialistai negali „suklastoti tikrovės“ ar „išrasti“ kažko nauja – reklamoje kalbamais dalykais pirmiausiai turi tikėti patys lietuviai.

Galime pasinaudoti ekonomine krize

Pasaulinės ženklodaros autoriteto teigimu, tokios krizės ateina ir praeina, o gyvenimas tęsiasi, ir iššūkių valstybei nemažėja. Krizė tik atskleidžia kai kurių valstybių silpnąsias ir stipriąsias ypatybes.

„Mes nežinome, kiek ilgai truks ši krizė, ir nežinome, kokią žalą ji padarys. Aš tik žinau, kad su šalimis, kuriuos krizės metu pasirodė esančios nepatikimos, pavyzdžiui, Islandija, teigiamą įvaizdį sukurti yra daug sunkiau. Lietuva, daugiau ar mažiau, yra ekonomiškai stabili, todėl įvaizdžiui kurti tai palanku“, – teigė ženklodaros specialistas.

Lietuvai pravers emigrantų įvaizdis

„Reikia pripažinti, didžioji pasaulio dalis Lietuvos nežino. Niekas nežino, kad tokia šalis egzistuoja ir tai niekam nerūpi. Tai tikrovė ir tai faktas. Tačiau Jungtinėje Karalystėje lietuvių ir lenkų darbo emigrantai pasirodę besą labai geri darbininkai, gebantys greitai pritapti ir adaptuotis. Dėl to britai juos priėmė labai šiltai. Todėl bent jau Airijos ir Didžiosios Britanijos lietuviams turėtume padėkoti už indelį į Lietuvos įvaizdžio gerinimą“, – kalbėjo W. Olinsas.

Silpnoji mūsų įvaizdžio dalis

W. Olinso manymu, kuriant Lietuvos ekonomikos įvaizdį, šalies dydis taps didžiausiu keblumu. Jo teigimu, Lietuvą žino tik kaimyninės šalys.

„Kita problema yra ta, kad Lietuvoje visi kalba tik apie šalies problemas ir joje nutinkančius blogus dalykus. Niekas nesidžiaugia gerais dalykais. Pasaulis nežino, ką Lietuvą gali. Kokiose srityse ji yra pirmaujanti. Negalite pasakyti, kad lietuviai gamina madingus daiktus ar kad jų baldų dizainas kažkuo išskirtinis. Jeigu Lietuvoje pagaminamas stalas, užrašas „Pagaminta Lietuvoje“ yra visiškai nematomas. Apibendrinčiau, kad trūksta aiškumo ir ryškiai matomų idėjų“, – teigė ženklodaros specialistas.

Šiuo požiūriu, anot jo, pirmauja estai. Jie nuosekliai ir sąmoningai pabrėždavo savo orientaciją į Skandinaviją bei savo technologinius laimėjimus. Tai tikrai pasiteisino.

Svarbi valdžios parama

Komentuodamas Pasaulio banko vertinimą, jog Lietuva yra 26 šalis pagal verslui palankias sąlygas bei kalbėdamas apie verslui kliudančią korupciją, W. Olinsas teigė, kad kuriant šalies įvaizdį labai svarbi valstybės parama.

„Jei valdžia nesudaro sąlygų vystytis verslui, žinoma, tokiu būdu investicijų nepritrauksi. Valdžia, kurdama palankų verslo klimatą, turi prisidėti prie teigiamo šalies įvaizdžio formavimo. Jeigu tokios sąlygos nekuriamos, nepadės jokios reklamos paslaugos“, – komentavo R. Olinsas.

Ekonomika ir kultūra - susijusios

„Kuriant šalies įvaizdį labai svarbu žinoti, kaip stipriai Lietuviai pasitiki savo jėgomis. Ar esate įsitikinę savo galimybėmis konkuruoti Europoje ir pasaulyje? Ar esate užtikrinti savo ateitimi? O galbūt jaučiatės pasaulio nuskriaustieji?

Tiek Lietuvoje, tiek visame Rytų Europos regione šie klausimai labai svarbūs ir juos reikia spręsti. Pavyzdžiui, Danija dažnai buvo užkariaujama, bet ji sugebėjo susitvarkyti su istorijos problemomis ir savo ateitį žiūri užtikrintai. O didžiulės kultūros programos labai stipriai prisideda prie tokio požiūrio pakeitimo ir suteikia nemaža pasitikėjimo savo pačių jėgomis. Tačiau reikia pasirinkti tinkamą renginių strategiją ir mąstyti globaliai“, – apie kultūros naudą kalbėjo W. Olinsas.

Turėtume pasinaudoti Rusija

W. Olinso teigimu, santykiuose su Rusija lietuviams reiktų peržengti psichologinį barjerą ir į esamą situaciją žiūrėti objektyviai.

„Lietuva galėtų prisistatyti pasauliui esanti šių kaimyninių valstybių, kurių politika kartais nelabai aiški, ekspertė. Galimybė objektyviai analizuoti įvykius Rusijoje yra didelis privalumas. Tačiau, jei dėl kažkokių priežasčių Lietuvos–Rusijos santykiai yra įtempti, o lietuviai bijo Rusijos invazijos, bijau, kad šiuo privalumu Lietuva nepasinaudos. Reikia peržengti tam tikrą psichologinį barjerą“, – teigė specialistas.

 (Komentarų: 5)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: