Skamba idealistiškai, bet jau yra planas, kaip tai pasiekti. „Esame bene darbščiausia tauta Europoje, turime laisvos žemės, turime išvystytą infrastruktūrą, turime 300 tūkst. laisvų žmonių, turime noro dirbti ir užsidirbti, bet neturime vadovų, kurie tinkamai išnaudotų mūsų darbo laiką“, – sako Dainius Kiseliovas, vienos šildymo ir kondicionavimo įranga prekiaujančios uždarosios akcinės bendrovės direktoriaus pavaduotojas komercijai, savo siūlymais bandantis prisibelsti į ministrų kabinetus.

Užimtumas „suklijuoja“ visuomenę
Pasibaigus krizei, šalyje gali būti nemažai darbo įgūdžius praradusių bedarbių, negalėsiančių patenkinti rinkos poreikių, kris ekonominis aktyvumas. Dar Vokietijos imperiją kumščiu vienijęs Otas fon Bismarkas suvokė, kad didinant bendruomeniškumą ekonominėje sistemoje, didėja ir stabilumas šalyje. Užimtumo didinimas gali tapti socialiniais klijais, užglaistančiais visuomenėje tvyrantį nepasitenkinimą.

Viena išeičių braškant darbo rinkos stabilumui – prisitaikyti prie rinkos pokyčių ir išnaudoti kūrybiškumą tampant savotišku savo paties vadybininku. Tačiau, Statistikos departamento duomenimis, pernai Lietuvoje buvo tik 5,8 tūkst. laisvų darbo vietų (2008 metais buvo siūloma kur kas daugiau – 22,1 tūkst.). Daugėja žmonių, tinkamo pagal savo kvalifikaciją darbo nerandančių ilgiau nei metus. Galbūt bedarbiai galėtų imtis visuomenei naudingų darbų?
Į netvarką valstybėje nebenorintis žiūrėti D. Kiseliovas įsitikinęs, kad kiekvienas lietuvis turi jaustis reikalingas valstybei ir savo darbu būti jos kūrimo dalimi, o ne laukti išmaldos arba parduoti savo darbo jėgą užsienyje. Kiekvienas Seimo ir vyriausybės narys privalo būti morališkai atsakingas už visuomenę.

Išeitis – pagalba ir mankšta
„Visi darbo netekę asmenys už tai, kad gautų bedarbio pašalpą, galėtų daryti visuomenei naudingą veiklą ir kurti valstybei pridėtinę vertę. Dabar valstybė, užuot davusi meškerę pasigauti žuvį, ima paskolas pirkti žuvį ir maitina tautą didindama skolą. 300 tūkst. žmonių armija nori meškerių, o ne žuvies...

Jeigu valstybė nesugeba sukurti darbo vietų, reikia suteikti galimybę bent jau įmonėms gauti nemokamą darbo jėgą (iš bedarbių, gaunančių pašalpą, fondo, t. y. žmonių), kuri kurs pridėtinę vertę ir duos ekonominės naudos įmonėms ir valstybei. Tikrai atsiras daug laisvų darbo vietų, o bedarbiai nedegraduos ir nevegetuos namuose prie televizorių. Lietuva taps patrauklesnė gyventojams, svečiams ir turistams. Bus kuriamas geresnis rytojus ir nedidinama skola, nes per Pridėtinės vertės mokestį (PVM) grįš bent jau 50 proc. darbuotojų fondui išleidžiamų pinigų“, – aiškina direktoriaus pavaduotojas.

Kokia, jo manymu, visuomenei naudinga veikla galėtų didinti užimtumą ir atnešti realios naudos visuotiniam gėriui kurti, bendruomeniškumui skatinti? Tai galėtų būti valstybinių ekologiškų ūkių kūrimas, siekiant auginti populiarius vaiskrūmius, vaismedžius, miestų, kiemų ir gatvių tvarkymas, želdinimas, kapinių tvarkymas.
Praverstų visuomenės saugumo būrių, pavaldžių policijai, kūrimas, piliečių pagalba teismams, medicinos, slaugos įstaigoms, ežerų, jūros valymas, žuvų veisimas ir pajūrio zonos puoselėjimas. Save realizuoti netekę darbo žmonės galėtų pagelbėdami įvairioms labdaringa veikla užsiimančioms organizacijoms, beglobius gyvūnus prižiūrinčioms įstaigoms. Reikėtų pasirūpinti ir sveikos visuomenės kūrimu kas rytą organizuojant masines visuomeninės mankštos pratybas mokyklų stadionuose.

„Už tai, kad bedarbis atlieka valstybei naudingą veiklą, jam turi būti atlyginama dalinai kompensuojant nebeuždirbamą atlyginimą ir suteikiant galimybę persikvalifikuoti, bet nė vienas litas neturi būti duodamas veltui“, – siūlo D. Kiseliovas, kurio nuomone, esami perkvalifikavimo centrai dirba neefektyviai, nes nėra konkurencijos.
Už jų paslaugas mokama per daug, be to, ruošiant perkvalifikavimo programas, per mažai bendraujama su darbdaviais, į kurių norus neatsižvelgus ruošiami asmenys neranda laisvų darbo vietų.

Padėtų ekologiški valstybiniai ūkiai?
„Nereikia jokių papildomų institucijų kišimosi, viską gali suorganizuoti patys esami bedarbiai, nes iš 300 tūkst. žmonių tikrai atsiras ir mokytojų, ir vadovų, ir direktorių, ir inžinierių. Leiskite jiems pateikti projektus, kurti ir daryti, ką sugalvojo. Valstybinės institucijos turi padėti sudaryti sąlygas veiklai, o ne stabdyti ir trukdyti savo keistomis tvarkomis. Valstybės tarnautojai turi tarnauti visuomenei, o ne visuomenė turi tarnauti jiems.

Valstybės vadovai turi galvoti ne tik kaip pasikviesti užsienio investuotojus, bet kaip pačiai valstybei kurti naujas darbo vietas moderniųjų technologijų srityje. Kodėl negalime gaminti-surinkti kokybiškų telefonų, kompiuterių, televizorių, elektromobilių?
Jeigu nėra galimybės kurti aukštų technologijų centrus, nors leiskite dirbti valstybinę žemę. Kodėl negalima kurti ekologiškų valstybinių ūkių? Kodėl negalima auginti vynuogių, riešutų, obuolių, kriaušių, bulvių ir maitinti Lietuvą savomis gėrybėmis? Kodėl viską turime pirkti iš svetur? Kodėl neišnaudojame nei darbo rankų, nei laisvų teritorijų? Tai jau panašu į tautos genocidą, o ne 20 metų laisvai besivystančią kapitalistinę rinkos ekonomiką“, – sako jis.

Logika paprasta: nieko nesiimant, bedarbių daugės ir naujų darbo vietų neatsiras, nes per dvidešimt metų dauguma didelių gamyklų buvo uždarytos, o nedarbas Lietuvoje gali didėti iki 2011 metų.
„Kiekvienas pilietis jau nuo 7 metų turi būti mokamas kurti gerovę valstybei, kurioje gyvena. Kiekvienas valstybės tarnautojas turi būti tiesiogiai visiškai materialiai atsakingas už savo sprendimus, veiksmus ir nepriekaištingos reputacijos“, – D. Kiseliovas norėtų, kad šalies gerovė būtų kuriama remiantis tokiais principais.

Rugilė Gaidukaitė