Galima manyti, kad iš Rusijos bėga ne tik pinigai, bet ir žmonės. Migracijos pareigūnai fiksuoja padidėjusį Rusijos piliečių susidomėjimą laikinu gyvenimu Lietuvoje.

„Dabar pas mus kaip niekada daug Rusijos piliečių gauna leidimus laikinai gyventi Lietuvoje. Kartais kyla toks įtarimas (kad rusai bėga iš savo šalies)“, - sakė Vilniaus Vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos viršininkas Gintaras Bagužis.

Migracijos valdybos viršininko pavaduotoja Irena Dvilaitienė taip pat sakė, kad ši tendencija sustiprėjo šiais metais.

Absoliuti dauguma gaunančių leidimus laikinai gyventi rusų Lietuvoje čia įregistruoja įmonę.

Vilniaus migracijos valdybos duomenimis, kovo mėnesį laikiną leidimą gyventi Lietuvoje turėjo 1900 Rusijos piliečių, o, pavyzdžiui, praėjusių metų liepą – 1450, 2012 m. - 1200. Taigi maždaug per pusę metų laikinai Lietuvoje galinčių gyventi Rusijos piliečių padaugėjo 450.

I. Dvilaitienė pabrėžė, kad čia yra tik Vilniuje dokumentus susitvarkiusių piliečių duomenys, tačiau sostinės mastais toks padidėjimas yra nemažas.

Leidimas laikinai gyventi Lietuvoje galioja iki vienerių metų.

Tuo metu „Swedbank“ bankas tvirtina nepastebėjęs, kad būtų padaugėję Rusijos ar Ukrainos piliečių, kurie norėtų atsidaryti sąskaitas Lietuvoje. Taip pat ir nepadaugėjo lietuvių, kurie norėtų savo lėšas laikyti kitose šalyse. Tą patį tvirtina ir SEB bankas.

Šiuo metu ne Europos Sąjungos piliečiai laikiną leidimą gyventi Lietuvoje gali gauti įsteigę įmonę, susituokę su šalies piliečiu, įstoję mokytis arba gavę Darbo biržos leidimą dirbti.

Tačiau įstatymus norima griežtinti. Šiuo metu Seimui pateiktose Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisose numatyta, kad investavus 900 tūkst. Lt į Lietuvą galima bus atsivežti ir šeimą. Leidimą gyventi galima bus gauti, jei naujai įkurta įmonė įdarbins bent tris darbuotojus iš Lietuvos arba užsienio piliečius, turinčius nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje.

Oficialiais duomenimis, Lietuvoje laikinus leidimus gyventi praėjusių metų viduryje turėjo 10,4 tūkst. užsienio piliečių.

Vilniuje buvo atsiradę gandų, kad išsigandusios galimų neramumų šeimos aktyviau užsisako pasus nepilnamečiams vaikas. Tačiau G. Bagužis tvirtino, kad jokio suaktyvėjimo nepastebima.

Lietuva gali išlošti

Skaičiuojama, kad po Krymo aneksijos per pirmąjį šių metų ketvirtį iš Rusijos pabėgo apie 70 mlrd. JAV dolerių. Jeigu tendencija tęsis, šiai šaliai prognozuojama ekonomikos recesija.

Tačiau tai gali būti ir galimybė Lietuvai pritraukti daugiau investicijų.

„Logiškai galima galvoti, kad investuotojai gali ne pakeisti nuomonę, bet paspausti mygtuką „hold“ ir nusprendžia palūkėti, pažiūrėti, kas bus toliau Lietuvoje. Tačiau iš kitos pusės galime pasvarstyti, kad Rusijoje planavę investuoti verslininkai greičiau ateis pas mus. Juk ten dabar yra tikrai pavojinga, nes nežinia, kokį atsaką į tam tikras Vakarų šalių sankcijas gali sugalvoti nenuspėjama Rusijos valdžia“, - svarstė Investuotojų forumo vykdančioji direktorė Rūta Skyrienė.

Taip pat, pasak pašnekovės, Lietuva turi galimybę nugriebti ir dalį Ukrainoje planuotų investicijų.

„Taip pat ir į Ukrainą planavę investuoti verslininkai gali pagalvoti, kad nors ir darbo jėga brangesnė, bet gal geriau apsistoti Lietuvoje. Taigi sprendimų gali būti iš dviejų pusių“, - sakė ji.