Lietuva taupo: vėžio gydymui skiriame mažiau, nei kitos ES valstybės - Anglija.lt
 

Lietuva taupo: vėžio gydymui skiriame mažiau, nei kitos ES valstybės 

Šiandien teigiama, kad vėžys nėra mirties diagnozė, tačiau taip yra tik tuomet, kai sergančiam žmogui prieinami šiuolaikiniai vaistai ir gydymo būdai. Jie brangūs ir žmogus už juos ne visada gali susimokėti. Valstybė savo ruožtu skaičiuoja, kiek verta išleisti vieno žmogaus gelbėjimui.

Statistika rodo, kad Lietuva vėžio gydymui išleidžia gerokai mažiau už savo kaimynus, rašo delfi.lt

Europos onkologų kongrese pristatyta studija, rodanti, kiek skirtingos ES šalys išleidžia vėžio gydymui. Studijos duomenimis, vėžio gydymas ES kasmet kainuoja apie 124 mln. eurų. Į šią sumą įeina pirminės sveikatos priežiūros ir ligoninės paslaugos, vaistų kaina ir kitos su liga susijusios išlaidos: nedarbingumo kompensavimas, etc.

Duomenys tyrimui rinkti iš Pasaulio sveikatos organizacijos, kitų tarptautinių organizacijų bei šalių pateikiamos statistikos.

Brangiausiai vienam asmeniui kainuoja krūties vėžio gydymas: jam iš viso per metus išleidžiama apie šeši milijardai eurų. Tai sudaro 13 proc. visų su vėžio gydymu susijusių išlaidų. Tačiau didžiausią finansinę naštą apskritai užkrauna plaučių vėžys. Su juo susijusios išlaidos sudaro 19 mlrd. eurų, iš kurių daugiau kaip pusė išleidžiama dėl didelio priešlaikinio pacientų mirtingumo.

Iš trisdešimt dviejų ES valstybių mažiausiai lėšų vėžio gydymui skiriama Lietuvoje - vos 7 444 eurai vienam ligos atvejui. Vokietijoje jų skiriama daugiausiai - apie 28 tūkst. eurų vienam atvejui arba 165 eurai kiekvienam šalies piliečiui.

Kita studija parodė, kad žmonės, kurie prižiūri vėžiu sergančius giminaičius, patys skundžiasi psichine ir fizine sveikata – jie 50 proc. dažniau serga depresija, daugiau nei du kartus dažniau kenčia nuo nerimo, nemigos, migrenos, galvos skausmų ar virškinimo sistemos problemų. Visas šias ligas gydyti valstybei vėlgi kainuoja.

Onkologija Lietuvoje - ne prioritetas

Vilniaus universiteto Onkologijos instituto direktorius prof.habil.dr.Konstantinas Povilas Valuckas teigia, kad vėžio gydymui išleidžiama suma susijusi su ekonominiu šalies lygiu, tačiau jis įsitikinęs, kad svarbus ir politikų požiūris į ligą.

Anot K.P.Valucko, onkologija Lietuvoje nėra sveikatos apsaugos prioritetas. Tai reiškia, kad šiandien žmogui nuo diagnozės nustatymo iki gydymo pradžios tenka laukti iki mėnesio ar ilgiau, kai kadaise už tai, kad pacientas daugiau kaip dešimt dienų nesulaukdavo gydymo, bausdavo gydytojus.

"Iš tiesų, vėžio gydymas šiandien labai brangus. Ir kuo vėliau jis nustatomas – tuo brangesnis. Brangūs tiek vaistai, tiek įranga, jos priežiūra, remontas, kurio kaštai – pačios įstaigos reikalas, tiek skirtingų gydymo metodų kombinacijos. Mes niekada nepasivysime išsivysčiusių šalių, kurios į šią sritį investuoja didžiulius pinigus“, - nelinkęs puoselėti vilčių Onkologijos instituto direktorius.

Profesorius tvirtina, kad šiandien gydant vėžį pritaikomi naujausi tyrimai bei molekulinės biologijos pasiekimai, kurių dėka gydymas parenkamas individualiai kiekvienam atskiram pacientui. Tačiau norint gerų rezultatų būtina, kad šios naujovės būtų prieinamos.

Neefektyvi krūties vėžio profilaktikos programa

Šiuo metu Europoje maždaug 65 proc. onkologinių ligonių gydoma bendrajame gydymo įstaigų tinkle ir 35 proc. – specializuotose vėžio gydymo įstaigose. Prancūzijos Gustave Roussy instituto duomenimis, nuo 30 iki 40 proc. geresni gydymo rezultatai gaunami, vėžį gydant specializuotame onkologijos centre.

K. P. Valucko teigimu, Lietuvoje trūksta onkologinių ligų gydymo koordinavimo. Kitose šalyse šią funkciją atlieka Nacionalinis vėžio institutas. „Šiuo metu paciento sekimas paliktas šeimos gydytojui, tačiau jis net onkologijos mokymo programose nebedalyvauja. Tad ką jis žino? Tuo tarpu onkologinis susirgimas – ne ta liga, kurią būtų galima gydyti bet kaip“, - sakė medikas.

Medikas tvirtina, kad Lietuvoje vykdomos vėžio profilaktinės programos praktiškai paliktos savieigai. Jas kontroliuoja Valstybinė ligonių kasa, tačiau "vargu ar tai galima pavadinti kontrole, kadangi ligonių kasų tikslas - išleisti kuo mažiau pinigų."

Programų tikslas turėtų būti kuo anksčiau išsiaiškinti onkologinį susirgimą, kad galima būtų tikėtis kuo geresnių gydymo rezultatų - vos diagnozuotas ikivėžines ligas reikia iš karto pradėti gydyti. Tačiau "kai valstybei rūpi tik pinigai, o žmogus - nelabai, tai ir turime tokią situaciją, kad kovodamas už žmogų, aš kovoju su valstybe," teigia K.P. Valuckas.

Pavyzdžiui, krūties vėžio profilaktinė programa tik tada efektyvi, jei apima apie 80 proc. moterų. Lietuvoje vykdomos programos apima vos 30 proc., o tai reiškia, kad rezultatas nepasiekiamas ir valstybės pinigai „metami į balą“. Pašnekovas apgailestavo, kad Lietuvos politikams nė motais, kad mūsų šalyje nuo 2010 m. neveikia Nacionalinė vėžio kontrolės programa, kuri privaloma visoms ES šalims. „Programoje numatoma, kaip kuo anksčiau išaiškinti vėžiu sergančius pacientus, kad būtų galima juos veiksmingiau ir pigiau pagydyti. Panašu, Lietuvai tai nereikalinga“, - svarstė K. P. Valuckas.

Anot mediko, ekonominės krizės akivaizdoje politikai turi tik vieną tikslą – kaip gydymui išleisti kuo mažiau pinigų. Todėl laikomasi požiūrio, kad negalima skirti 50 ar 100 tūkst. litų onkologinio ligonio gydymui, nes jis vis tiek numirs. Tačiau onkologai turi pavyzdžių, kai išgydomas ketvirtos stadijos vėžys, kai, regis, nebūna jokių šansų.

Parengta pagal www.delfi.lt informaciją

www.anglija.lt

Šiandien teigiama, kad vėžys nėra mirties diagnozė, tačiau taip yra tik tuomet, kai sergančiam žmogui prieinami šiuolaikiniai vaistai ir gydymo būdai. Jie brangūs ir žmogus už juos ne visada gali susimokėti. Valstybė savo ruožtu skaičiuoja, kiek verta išleisti vieno žmogaus gelbėjimui.

Statistika rodo, kad Lietuva vėžio gydymui išleidžia gerokai mažiau už savo kaimynus, rašo delfi.lt

Europos onkologų kongrese pristatyta studija, rodanti, kiek skirtingos ES šalys išleidžia vėžio gydymui. Studijos duomenimis, vėžio gydymas ES kasmet kainuoja apie 124 mln. eurų. Į šią sumą įeina pirminės sveikatos priežiūros ir ligoninės paslaugos, vaistų kaina ir kitos su liga susijusios išlaidos: nedarbingumo kompensavimas, etc.

Duomenys tyrimui rinkti iš Pasaulio sveikatos organizacijos, kitų tarptautinių organizacijų bei šalių pateikiamos statistikos.

Brangiausiai vienam asmeniui kainuoja krūties vėžio gydymas: jam iš viso per metus išleidžiama apie šeši milijardai eurų. Tai sudaro 13 proc. visų su vėžio gydymu susijusių išlaidų. Tačiau didžiausią finansinę naštą apskritai užkrauna plaučių vėžys. Su juo susijusios išlaidos sudaro 19 mlrd. eurų, iš kurių daugiau kaip pusė išleidžiama dėl didelio priešlaikinio pacientų mirtingumo.

Iš trisdešimt dviejų ES valstybių mažiausiai lėšų vėžio gydymui skiriama Lietuvoje - vos 7 444 eurai vienam ligos atvejui. Vokietijoje jų skiriama daugiausiai - apie 28 tūkst. eurų vienam atvejui arba 165 eurai kiekvienam šalies piliečiui.

Kita studija parodė, kad žmonės, kurie prižiūri vėžiu sergančius giminaičius, patys skundžiasi psichine ir fizine sveikata – jie 50 proc. dažniau serga depresija, daugiau nei du kartus dažniau kenčia nuo nerimo, nemigos, migrenos, galvos skausmų ar virškinimo sistemos problemų. Visas šias ligas gydyti valstybei vėlgi kainuoja.

Onkologija Lietuvoje - ne prioritetas

Vilniaus universiteto Onkologijos instituto direktorius prof.habil.dr.Konstantinas Povilas Valuckas teigia, kad vėžio gydymui išleidžiama suma susijusi su ekonominiu šalies lygiu, tačiau jis įsitikinęs, kad svarbus ir politikų požiūris į ligą.

Anot K.P.Valucko, onkologija Lietuvoje nėra sveikatos apsaugos prioritetas. Tai reiškia, kad šiandien žmogui nuo diagnozės nustatymo iki gydymo pradžios tenka laukti iki mėnesio ar ilgiau, kai kadaise už tai, kad pacientas daugiau kaip dešimt dienų nesulaukdavo gydymo, bausdavo gydytojus.

"Iš tiesų, vėžio gydymas šiandien labai brangus. Ir kuo vėliau jis nustatomas – tuo brangesnis. Brangūs tiek vaistai, tiek įranga, jos priežiūra, remontas, kurio kaštai – pačios įstaigos reikalas, tiek skirtingų gydymo metodų kombinacijos. Mes niekada nepasivysime išsivysčiusių šalių, kurios į šią sritį investuoja didžiulius pinigus“, - nelinkęs puoselėti vilčių Onkologijos instituto direktorius.

Profesorius tvirtina, kad šiandien gydant vėžį pritaikomi naujausi tyrimai bei molekulinės biologijos pasiekimai, kurių dėka gydymas parenkamas individualiai kiekvienam atskiram pacientui. Tačiau norint gerų rezultatų būtina, kad šios naujovės būtų prieinamos.

Neefektyvi krūties vėžio profilaktikos programa

Šiuo metu Europoje maždaug 65 proc. onkologinių ligonių gydoma bendrajame gydymo įstaigų tinkle ir 35 proc. – specializuotose vėžio gydymo įstaigose. Prancūzijos Gustave Roussy instituto duomenimis, nuo 30 iki 40 proc. geresni gydymo rezultatai gaunami, vėžį gydant specializuotame onkologijos centre.

K. P. Valucko teigimu, Lietuvoje trūksta onkologinių ligų gydymo koordinavimo. Kitose šalyse šią funkciją atlieka Nacionalinis vėžio institutas. „Šiuo metu paciento sekimas paliktas šeimos gydytojui, tačiau jis net onkologijos mokymo programose nebedalyvauja. Tad ką jis žino? Tuo tarpu onkologinis susirgimas – ne ta liga, kurią būtų galima gydyti bet kaip“, - sakė medikas.

Medikas tvirtina, kad Lietuvoje vykdomos vėžio profilaktinės programos praktiškai paliktos savieigai. Jas kontroliuoja Valstybinė ligonių kasa, tačiau "vargu ar tai galima pavadinti kontrole, kadangi ligonių kasų tikslas - išleisti kuo mažiau pinigų."

Programų tikslas turėtų būti kuo anksčiau išsiaiškinti onkologinį susirgimą, kad galima būtų tikėtis kuo geresnių gydymo rezultatų - vos diagnozuotas ikivėžines ligas reikia iš karto pradėti gydyti. Tačiau "kai valstybei rūpi tik pinigai, o žmogus - nelabai, tai ir turime tokią situaciją, kad kovodamas už žmogų, aš kovoju su valstybe," teigia K.P. Valuckas.

Pavyzdžiui, krūties vėžio profilaktinė programa tik tada efektyvi, jei apima apie 80 proc. moterų. Lietuvoje vykdomos programos apima vos 30 proc., o tai reiškia, kad rezultatas nepasiekiamas ir valstybės pinigai „metami į balą“. Pašnekovas apgailestavo, kad Lietuvos politikams nė motais, kad mūsų šalyje nuo 2010 m. neveikia Nacionalinė vėžio kontrolės programa, kuri privaloma visoms ES šalims. „Programoje numatoma, kaip kuo anksčiau išaiškinti vėžiu sergančius pacientus, kad būtų galima juos veiksmingiau ir pigiau pagydyti. Panašu, Lietuvai tai nereikalinga“, - svarstė K. P. Valuckas.

Anot mediko, ekonominės krizės akivaizdoje politikai turi tik vieną tikslą – kaip gydymui išleisti kuo mažiau pinigų. Todėl laikomasi požiūrio, kad negalima skirti 50 ar 100 tūkst. litų onkologinio ligonio gydymui, nes jis vis tiek numirs. Tačiau onkologai turi pavyzdžių, kai išgydomas ketvirtos stadijos vėžys, kai, regis, nebūna jokių šansų.

Parengta pagal www.delfi.lt informaciją

 (Komentarų: 0)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: