„Lietuvą vedęs“ danas Londone talkina lietuviams verslininkams - Anglija.lt
 

„Lietuvą vedęs“ danas Londone talkina lietuviams verslininkams 

Vytautas Kraujalis
Anglija.lt

„Šiame bute mes dar tik kelias savaites. Ten kur gyvenome anksčiau, trūko šviesos, o čia - va kokie vaizdai atsiveria - man vos įžengus į kambarį sako Ove Hanel ir mosteli ranka lango pusėn. Ir tikrai, iš viršutiniame namo aukšte įsikūrusio buto atsiveria nuostabus vaizdas – kitoje gatvės pusėje žaliuojantis Hyde parkas. Vienoje prestižiškiausių ir brangiausių Londono vietų įsikūręs lietuvių kalbos besimokantis danas po „Danske“ banke praleistų kelių dešimtmečių išėjo į pensiją ir kartu su žmona atvykęs į Londoną savo patirtį bei idėjas realizuoja padėdamas vystyti Lietuvos komercijos rūmus Jungtinėje Karalystėje.

„Kaip aš dažnai sakau, „esu vedęs Lietuvą“, nes mano žmona Janė yra Lietuvė“ – paklaustas, kas gi vis tik paskatino atvykti į Londoną, sako p. Ove. Sūnų ir dukterį užauginęs vyras su žmona tapusia lietuve susipažino prieš aštuonerius metus. Praėjus trejiems metams nuo pažinties, pora susituokė. „Po to, kai Janė baigė darbą Lietuvos ambasadoje Suomijoje mes manėme, kad ji grįš į Lietuvą, tačiau ją paskyrė ekonomikos patarėja ambasadoje Londone. Aš po 45 metų darbo banke turėjau galimybę išeiti į pensiją ir ta galimybe pasinaudojęs nusprendžiau sekti paskui žmoną. Taigi kartu su ja ir atvykau į Londoną. Čia praleisime dar trejus metus – tiek laiko, kiek truks Janės kadencija.“

Dalinasi sukaupta patirtimi

„Mano darbas „Danske“ banke buvo skatinti prekybą, o šis skatinimas pasireiškė tuo, kad stengėmės iš skirtingų šalių suvesti žmones norinčius pirkti ir parduoti - stengėmės propaguoti tarptautinę prekybą bei tarptautinį investavimą. Taip mes sukūrėme rekomendacijų principu grįstą įmonių tinklą ir labai rūpinomės, kad tos kompanijos, kurios į jį įsijungia, būtų geros reputacijos, patikimos“ - apie pagrindinį savo darbą pasakoja p. Ove. Anot jo, bankas didžiausią dėmesį skyrė nedidelėms įmonėms, nes stambios kompanijos užmegzti kontaktus su partneriais gali ir pačios – jos turi pakankamai finansinių resursų, žmogiškųjų išteklių.

Dirbdamas banke p. Ove buvo ir vienas iš Jungtinės Karalystės komercijos rūmų Danijoje įkūrėjų bei valdybos narių. Jam taip pat teko prisidėti prie daugybės kitų panašaus pobūdžio organizacijų bei klubų gimimo ir veiklos. Dabar visa sukaupta patirtimi jis nori pasidalinti.

„Lietuvos komercijos rūmai Jungtinėje Karalystėje jau buvo įsikūrę dar prieš man čia atvykstant. Jie nuveikė daugybę puikių darbų, tačiau kol kas jie dar tik kuriasi ir jų veikla tik pradeda įsibėgėti. Tad, jei mano pagalba ir patirtis gali jiems padėti, aš tą ir norėčiau daryti, juk visą gyvenimą praleidau banke bendraudamas su verslininkais, tad kodėl nepanaudoti šios patirties lietuvių reikmėms?“ - sako vyras..

Turi daugybę idėjų

Vystant komercijos rūmų veiklą, anot p. Ove, itin svarbūs keli dalykai: narių skaičius, gebėjimas save, kaip organizaciją, išlaikyti finansiškai bei verslininkams naudingos veiklos organizavimas.

„Galvoju, kad labai svarbu suprasti ir išmokti, kaip verslą „daro“ britai. Jų verslo kultūra yra kitokia, nei Lietuvoje, tad reikia prisitaikyti prie tos sistemos, kuri čia naudojama. Svarbu mokytis parduoti savo produktus britui, pritaikyti būtent jų skoniui. Čia savo veikla galėtų prisidėti Lietuvos komercijos rūmai, kurie patartų verslininkams, kaip prisitaikyti Britanijoje, kaip pristatyti save ir savo produktus, kaip bendrauti. Šiais klausimais galėtų būti organizuojamos paskaitos, seminarai.“

Dano nuomone, taip pat svarbu, kad į komercijos rūmus susibūrę lietuvių verslininkai bendrautų su kitomis tokio pobūdžio organizacijomis Jungtinėje Karalystėje: „Kiek kalbėjausi su Danijos ir Švedijos komercijos rūmų atstovais, tokį bendravimą jie mielai priimtų. Būtų galima surinkti 30 lietuvių ir 30 – 50 kitos organizacijos atstovų ir padaryti bendrus susitikimus, nes verslininkai turi tuos pačius ar panašius klausimus. Tokiuose renginiuose daug išmokstama, užmezgami nauji ryšiai ir toliau vystomas bendradarbiavimas – taip plečiamas verslas.“

Prioritetas – nauji nariai

Paklaustas, kodėl Britanijoje tiek mažai įmonių iš Lietuvos ir ar komercijos rūmai negalėtų joms tapti savotišku raktu į šios šalies rinką, p. Ove sako, kad tai yra klausimas ateičiai: „Mes be jokios abejonės norėtume tą daryti, tačiau turime nepamiršti, kad šiuo metu verslui ir pačioje Lietuvoje užtenka veiklos. Aš Lietuvoje lankausi vieną - du kartus per metus ir matau, kaip greitai šalis vystosi. Kai kurios vietos pasikeičia taip stipriai, kad sunku net pažinti. Dirbti namų rinkoje yra visada lengviau nei plėstis į užsienio šalis, tad įmonės visų pirma turi padaryti darbus tėvynėje.

Ateinančioms įmonėms komercijos rūmai galėtų padėti suteikdami reikalingą informaciją, patarimus, kur, kaip ir ką šioje rinkoje reikėtų daryti. Bet tai taip pat reiškia, kad turime sukurti stiprią verslo organizaciją, kuri turėtų pastoviai dirbančius samdomus darbuotojus.

Aš galiu palyginti Danijos, Švedijos ir Suomijos komercijos rūmų veiklą Jungtinėje Karalystėje, nes jas lankiau. Tai yra stiprios organizacijos, turinčios daug daugiau narių. Narystė jose yra mokama. Nariai moka mokestį, bet tuo pačiu turi teisę ir kažką gauti iš komercijos rūmų. Mes taip pat norėtume duoti, tačiau kol kas neturime tam resursų.“

Kalbėdamas apie kelerių metų perspektyvą p. Ove tikisi, kad Lietuvos komercijos rūmai Jungtinėje Karalystėje bus pajėgūs iš organizacijos narių surinktų mokesčių samdyti direktorių ir sekretorių.

Būtent naujų įmonių pritraukimą jis laiko vienu iš organizacijos prioritetų. Anot jo, plėtra turėtų būti daroma per jau esamus narius. „Komercijos rūmuose Danijoje iš pradžių turėjome 10 narių, tad sau užsibrėžėme, kad kiekvienas iš mūsų į organizaciją atves po 4 naujus narius“ - apie plėtrą kalba danas - „Mano tikslas būtų, kad po metų 25 procentai visų Jungtinėje Karalystėje veikiančių lietuviškų įmonių priklausytų komercijos rūmams.“ Jo duomenimis, šiuo metu šalyje veikia apie 500 lietuviškų įmonių, o Lietuvos komercijos rūmai kol kas vienija apie 50 kompanijų, tad jei visi dabartiniai nariai į organizaciją atvestų bent po du – tris naujus narius, šį siekį būtų galima įgyvendinti.

Vadovauti negalėtų, nes nemoka lietuviškai

Ilgametę organizacijų vystymo patirtį turintis vyras sako, kad vystant Lietuvos komercijos rūmus Jungtinėje Karalystėje nereikėtų apsiriboti vien tik lietuvių įsteigtomis įmonėmis. Jo teigimu, į komercijos rūmų veiklą būtų galima įtraukti ir britų įmones dirbančias Lietuvoje ar visose trijose Baltijos šalyse. Būtent dėl to organizacijoje lygiagrečiai su lietuvių turėtų būti pradėta naudoti ir anglų kalba – neatsižvelgus į šią aplinkybę, pritraukti angliškas įmones esą būtų praktiškai neįmanoma.

P. Ove teigimu, labai svarbu, kad Britanijoje veiklą vystantys lietuviai verslininkai gerai kalbėtų angliškai ir sako kad komercijos rūmai galėtų užmegzti kontaktus su kalbų mokykla bei imtis iniciatyvos organizuojant jiems anglų verslo kalbos kursus.

Daug patirties ir idėjų turintis vyras sako, kad būtent dėl kalbos barjero negalėtų vadovauti Lietuvos komercijos rūmams Jungtinėje Karalystėje.

„Jei man bus pasiūlyta tapti valdybos nariu, aš tokį pasiūlymą priimsiu, tačiau niekada nepriimčiau pasiūlymo tapti prezidentu – aš nesu tam tinkamas, kadangi nemoku lietuvių kalbos. Labai svarbu, kad vadovas galėtų komunikuoti tiek anglų, tiek lietuvių kalbomis, o aš niekada pastarosios nemokėsiu taip gerai, kad galėčiau užimti šias pareigas. Turėdamas laiko, stengsiuosi padėti organizacijai, tačiau nuo narių priklausys, kiek jie mane išnaudos“ - sako p. Ove.

Mokosi lietuvių kalbos

Lietuviams Britanijoje talkinantis danas sako, kad kad labai mėgsta keliauti, o išėjęs į pensiją tam turi puikias galimybes. Prieš tris mėnesius p. Ove pirmą kartą tapo seneliu – jo dukrai gimė mergytė, tad jis sau įsipareigojo bent kartą per mėnesį nuskristi į Daniją aplankyti anūkės bei matyti, kaip ji auga.

Lietuvę vedęs vyras laisvalaikiu didelį dėmesį skiria lietuvių kalbos mokymuisi. Anot dano, perkąsti kalbą tikriausiai pavyks tik apsigyvenus Lietuvoje, tačiau jis tikisi, kad bandymas kalbėti lietuviškai jam padės geriau suprasti kaip reaguoja ir jaučiasi lietuviai, su kuriais jis bendrauja Londone.

Vytautas Kraujalis
Anglija.lt

„Šiame bute mes dar tik kelias savaites. Ten kur gyvenome anksčiau, trūko šviesos, o čia - va kokie vaizdai atsiveria - man vos įžengus į kambarį sako Ove Hanel ir mosteli ranka lango pusėn. Ir tikrai, iš viršutiniame namo aukšte įsikūrusio buto atsiveria nuostabus vaizdas – kitoje gatvės pusėje žaliuojantis Hyde parkas. Vienoje prestižiškiausių ir brangiausių Londono vietų įsikūręs lietuvių kalbos besimokantis danas po „Danske“ banke praleistų kelių dešimtmečių išėjo į pensiją ir kartu su žmona atvykęs į Londoną savo patirtį bei idėjas realizuoja padėdamas vystyti Lietuvos komercijos rūmus Jungtinėje Karalystėje.

„Kaip aš dažnai sakau, „esu vedęs Lietuvą“, nes mano žmona Janė yra Lietuvė“ – paklaustas, kas gi vis tik paskatino atvykti į Londoną, sako p. Ove. Sūnų ir dukterį užauginęs vyras su žmona tapusia lietuve susipažino prieš aštuonerius metus. Praėjus trejiems metams nuo pažinties, pora susituokė. „Po to, kai Janė baigė darbą Lietuvos ambasadoje Suomijoje mes manėme, kad ji grįš į Lietuvą, tačiau ją paskyrė ekonomikos patarėja ambasadoje Londone. Aš po 45 metų darbo banke turėjau galimybę išeiti į pensiją ir ta galimybe pasinaudojęs nusprendžiau sekti paskui žmoną. Taigi kartu su ja ir atvykau į Londoną. Čia praleisime dar trejus metus – tiek laiko, kiek truks Janės kadencija.“

Dalinasi sukaupta patirtimi

„Mano darbas „Danske“ banke buvo skatinti prekybą, o šis skatinimas pasireiškė tuo, kad stengėmės iš skirtingų šalių suvesti žmones norinčius pirkti ir parduoti - stengėmės propaguoti tarptautinę prekybą bei tarptautinį investavimą. Taip mes sukūrėme rekomendacijų principu grįstą įmonių tinklą ir labai rūpinomės, kad tos kompanijos, kurios į jį įsijungia, būtų geros reputacijos, patikimos“ - apie pagrindinį savo darbą pasakoja p. Ove. Anot jo, bankas didžiausią dėmesį skyrė nedidelėms įmonėms, nes stambios kompanijos užmegzti kontaktus su partneriais gali ir pačios – jos turi pakankamai finansinių resursų, žmogiškųjų išteklių.

Dirbdamas banke p. Ove buvo ir vienas iš Jungtinės Karalystės komercijos rūmų Danijoje įkūrėjų bei valdybos narių. Jam taip pat teko prisidėti prie daugybės kitų panašaus pobūdžio organizacijų bei klubų gimimo ir veiklos. Dabar visa sukaupta patirtimi jis nori pasidalinti.

„Lietuvos komercijos rūmai Jungtinėje Karalystėje jau buvo įsikūrę dar prieš man čia atvykstant. Jie nuveikė daugybę puikių darbų, tačiau kol kas jie dar tik kuriasi ir jų veikla tik pradeda įsibėgėti. Tad, jei mano pagalba ir patirtis gali jiems padėti, aš tą ir norėčiau daryti, juk visą gyvenimą praleidau banke bendraudamas su verslininkais, tad kodėl nepanaudoti šios patirties lietuvių reikmėms?“ - sako vyras..

Turi daugybę idėjų

Vystant komercijos rūmų veiklą, anot p. Ove, itin svarbūs keli dalykai: narių skaičius, gebėjimas save, kaip organizaciją, išlaikyti finansiškai bei verslininkams naudingos veiklos organizavimas.

„Galvoju, kad labai svarbu suprasti ir išmokti, kaip verslą „daro“ britai. Jų verslo kultūra yra kitokia, nei Lietuvoje, tad reikia prisitaikyti prie tos sistemos, kuri čia naudojama. Svarbu mokytis parduoti savo produktus britui, pritaikyti būtent jų skoniui. Čia savo veikla galėtų prisidėti Lietuvos komercijos rūmai, kurie patartų verslininkams, kaip prisitaikyti Britanijoje, kaip pristatyti save ir savo produktus, kaip bendrauti. Šiais klausimais galėtų būti organizuojamos paskaitos, seminarai.“

Dano nuomone, taip pat svarbu, kad į komercijos rūmus susibūrę lietuvių verslininkai bendrautų su kitomis tokio pobūdžio organizacijomis Jungtinėje Karalystėje: „Kiek kalbėjausi su Danijos ir Švedijos komercijos rūmų atstovais, tokį bendravimą jie mielai priimtų. Būtų galima surinkti 30 lietuvių ir 30 – 50 kitos organizacijos atstovų ir padaryti bendrus susitikimus, nes verslininkai turi tuos pačius ar panašius klausimus. Tokiuose renginiuose daug išmokstama, užmezgami nauji ryšiai ir toliau vystomas bendradarbiavimas – taip plečiamas verslas.“

Prioritetas – nauji nariai

Paklaustas, kodėl Britanijoje tiek mažai įmonių iš Lietuvos ir ar komercijos rūmai negalėtų joms tapti savotišku raktu į šios šalies rinką, p. Ove sako, kad tai yra klausimas ateičiai: „Mes be jokios abejonės norėtume tą daryti, tačiau turime nepamiršti, kad šiuo metu verslui ir pačioje Lietuvoje užtenka veiklos. Aš Lietuvoje lankausi vieną - du kartus per metus ir matau, kaip greitai šalis vystosi. Kai kurios vietos pasikeičia taip stipriai, kad sunku net pažinti. Dirbti namų rinkoje yra visada lengviau nei plėstis į užsienio šalis, tad įmonės visų pirma turi padaryti darbus tėvynėje.

Ateinančioms įmonėms komercijos rūmai galėtų padėti suteikdami reikalingą informaciją, patarimus, kur, kaip ir ką šioje rinkoje reikėtų daryti. Bet tai taip pat reiškia, kad turime sukurti stiprią verslo organizaciją, kuri turėtų pastoviai dirbančius samdomus darbuotojus.

Aš galiu palyginti Danijos, Švedijos ir Suomijos komercijos rūmų veiklą Jungtinėje Karalystėje, nes jas lankiau. Tai yra stiprios organizacijos, turinčios daug daugiau narių. Narystė jose yra mokama. Nariai moka mokestį, bet tuo pačiu turi teisę ir kažką gauti iš komercijos rūmų. Mes taip pat norėtume duoti, tačiau kol kas neturime tam resursų.“

Kalbėdamas apie kelerių metų perspektyvą p. Ove tikisi, kad Lietuvos komercijos rūmai Jungtinėje Karalystėje bus pajėgūs iš organizacijos narių surinktų mokesčių samdyti direktorių ir sekretorių.

Būtent naujų įmonių pritraukimą jis laiko vienu iš organizacijos prioritetų. Anot jo, plėtra turėtų būti daroma per jau esamus narius. „Komercijos rūmuose Danijoje iš pradžių turėjome 10 narių, tad sau užsibrėžėme, kad kiekvienas iš mūsų į organizaciją atves po 4 naujus narius“ - apie plėtrą kalba danas - „Mano tikslas būtų, kad po metų 25 procentai visų Jungtinėje Karalystėje veikiančių lietuviškų įmonių priklausytų komercijos rūmams.“ Jo duomenimis, šiuo metu šalyje veikia apie 500 lietuviškų įmonių, o Lietuvos komercijos rūmai kol kas vienija apie 50 kompanijų, tad jei visi dabartiniai nariai į organizaciją atvestų bent po du – tris naujus narius, šį siekį būtų galima įgyvendinti.

Vadovauti negalėtų, nes nemoka lietuviškai

Ilgametę organizacijų vystymo patirtį turintis vyras sako, kad vystant Lietuvos komercijos rūmus Jungtinėje Karalystėje nereikėtų apsiriboti vien tik lietuvių įsteigtomis įmonėmis. Jo teigimu, į komercijos rūmų veiklą būtų galima įtraukti ir britų įmones dirbančias Lietuvoje ar visose trijose Baltijos šalyse. Būtent dėl to organizacijoje lygiagrečiai su lietuvių turėtų būti pradėta naudoti ir anglų kalba – neatsižvelgus į šią aplinkybę, pritraukti angliškas įmones esą būtų praktiškai neįmanoma.

P. Ove teigimu, labai svarbu, kad Britanijoje veiklą vystantys lietuviai verslininkai gerai kalbėtų angliškai ir sako kad komercijos rūmai galėtų užmegzti kontaktus su kalbų mokykla bei imtis iniciatyvos organizuojant jiems anglų verslo kalbos kursus.

Daug patirties ir idėjų turintis vyras sako, kad būtent dėl kalbos barjero negalėtų vadovauti Lietuvos komercijos rūmams Jungtinėje Karalystėje.

„Jei man bus pasiūlyta tapti valdybos nariu, aš tokį pasiūlymą priimsiu, tačiau niekada nepriimčiau pasiūlymo tapti prezidentu – aš nesu tam tinkamas, kadangi nemoku lietuvių kalbos. Labai svarbu, kad vadovas galėtų komunikuoti tiek anglų, tiek lietuvių kalbomis, o aš niekada pastarosios nemokėsiu taip gerai, kad galėčiau užimti šias pareigas. Turėdamas laiko, stengsiuosi padėti organizacijai, tačiau nuo narių priklausys, kiek jie mane išnaudos“ - sako p. Ove.

Mokosi lietuvių kalbos

Lietuviams Britanijoje talkinantis danas sako, kad kad labai mėgsta keliauti, o išėjęs į pensiją tam turi puikias galimybes. Prieš tris mėnesius p. Ove pirmą kartą tapo seneliu – jo dukrai gimė mergytė, tad jis sau įsipareigojo bent kartą per mėnesį nuskristi į Daniją aplankyti anūkės bei matyti, kaip ji auga.

Lietuvę vedęs vyras laisvalaikiu didelį dėmesį skiria lietuvių kalbos mokymuisi. Anot dano, perkąsti kalbą tikriausiai pavyks tik apsigyvenus Lietuvoje, tačiau jis tikisi, kad bandymas kalbėti lietuviškai jam padės geriau suprasti kaip reaguoja ir jaučiasi lietuviai, su kuriais jis bendrauja Londone.

 (Komentarų: 6)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: