Dėl netinkamai vykdomų įsipareigojimų, susijusių su užsieniečių teisine padėtimi, Lietuvai gresia ES sankcijos. Seimui iki šiol nepriėmus visų Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimų, reikalingų ES direktyvoms perkelti į nacionalinę teisę, Lietuva sulaukė dar vieno Europos Komisijos įspėjimo. Jei per du mėnesius nebus imtasi visų būtinų priemonių įsipareigojimams įvykdyti, EK gali kreiptis į ES Teisingumo Teismą dėl baudos Lietuvai skyrimo.

Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis primena Seimo narius apie tai įspėjęs prieš keletą mėnesių, kai buvo gautas pirmasis įspėjimas dėl vėlavimo perkelti į nacionalinę teisę vieną iš direktyvų. Tačiau tuomet į nacionalinę teisę buvo perkelta tik viena iš direktyvų, dėl kurios jau grėsė konkrečios baudos. Pasak R.Palaičio, Vyriausybė direktyvų nuostatas įtvirtinantį įstatymo projektą Seimui pateikė dar rudenį, tačiau Seimas nesiėmė veiksmų jas perkelti.

Vidaus reikalų ministro nuomone, vėlavimą priimti reikalingą įstatymą lemia Seimo nenoras perimti ES teisės nuostatas, apibrėžiančias imigrantų iš trečiųjų šalių padėtį. Direktyva, kurią vėluojama perkelti, reklamentuojamos apsaugos priemonės, susijusios su apribojimais dėl viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo priežasčių: jos nustato, kad teisė įvažiuoti ar gyventi šalyje gali būti ribojama remiantis vien tik atitinkamo asmens elgesiu ir tokio ribojimo priežastis negali būti vien tik anksčiau padaryti kriminaliniai nusikaltimai.

Apie pažeidimą ministras R.Palaitis trečiadienį informavo Seimo užsienio reikalų komitetą.

Per du mėnesius Lietuva privalo atsakyti Europos Komisijai, kokių priemonių ketinama imtis, kad būtų pašalinti pažeidimai. Priklausomai nuo šalies veiksmų, EK spręs, ar kreiptis į ES Teisingumo Teismą dėl baudos skyrimo.

Gavus EK perspėjimus, vieną iš direktyvų (dėl trečiųjų šalių piliečių grąžinimo) į nacionalinę teisę Seimas perkėlė 2011 m. gruodžio mėnesį – jos nuostatas įtvirtinantys Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimai įsigaliojo nuo 2012 m. vasario 1 d.

Jei Seimas priimtų rudenį Vyriausybės pateiktą įstatymo projektą, į nacionalinę teisę perkeliantį su užsieniečių teisine padėtimi susijusias ES direktyvas, būtų sudarytos lankstesnės sąlygos užsienio šalių piliečiams gyventi ir dirbti Lietuvoje.

Įstatymas atvertų kelią į Lietuvą aukštos kvalifikacijos specialistams, praplėstų piliečių, turinčių teisę gauti leidimus gyventi Lietuvoje, ratą, taip pat sutrumpintų užsieniečių prašymų išduoti leidimus laikinai ar nuolat gyventi Lietuvoje nagrinėjimo terminus. Maksimalus leidimų gyventi Lietuvoje aukštos kvalifikacijos specialistams, aukštųjų mokyklų dėstytojams ir mokslininkams išdavimo terminas sutrumpėtų nuo 6 iki 2 mėnesių, kitiems – nuo 6 iki 4 mėnesių.

Parengta pagal www.15min.lt informaciją