Lietuvė lėktuvą išmainė į dviratį ir iš JK parmynė į Lietuvą [FOTO] 

Tai yra skaitytojo įkelta informacija, ir Anglija.lt Ltd už turinį neatsako.

Apie kiek kitokį laisvalaikio praleidimo būdą turinčią skaitytoją jau rašėme. Tąkart nuotykių neišsigandusi moteris iš JK Lietuvą pasiekė tik savo kojų pagalba – minant dviračio pedalus. Lyg to nebūtų gana, šiais metais skaitytoja išbandymų pilną kelionę pakartojo dar kartą.

Įdomu, kaip jai sekėsi? Apie tai skaitykite šiame pasakojime.

*Kalba netaisyta

Šiemet pakartojau 2014 m. kelionę UK - LT dviračiu. Tik šįkart nesiplėšiau (beveik) ir kai kur važiavau traukiniais (visą Vokietiją pervažiavau traukiniu - dėl saugumo). Taigi:

Šiemetinis maršrutas buvo toks: Diunkerkas - Antverpenas - Diuseldorfas - su traukiniu per visą Vokietiją iki Gorzow Wielkopolski Lenkijoj - Bydgoszcz - Olsztyn - Suwalki - Lazdijai (turėjo būt Kaunas, bet teko keist maršrutą).

Kalė uostas turi nelegalus, Diunkerko uostas neturi nieko, tai iš solidarumo apsistatė aukštom tvorom ir automatiniais vartais, kurie į dviračius aišku nereaguoja. Po 20 minučių blūdijimo po uosto teritoriją ieškant to sunkisto išvažiavimo galiausiai apsauga nebeiškentė ir buvau iškilmingai su mirgalkėm išlydėta pro tuos nelemtus vartus.

Bent jau nelijo kaip 2014 m., bet vėjuota (paskui dėl to prasikeiksiu).

Iki Briugės nieko įdomaus, nuo Briugės vėjas pasisuko tiesiai į veidą. Ir taip iki Antverpeno. O atstumas tarp šių miestų apie 100km. 100km mynimo prieš vėją. Riedėjau 15 km/h ir džiaugiaus, kad nors tiek išspaudžiu. Ir klaikiai pavydėjau visiems sutiktiems dviratininkams, kurie skrido pavėjui. Na bet bent jau oras sušilo ir myniau trumpa apranga. Šiemet nenudegiau, nes turėjau pasiėmus didelę "bonkę" pačio stipriausio kremo nuo saulės ir sąžiningai juo tepliojaus, ypač Lenkijoj.

Kadangi Diunkerkas - Antverpenas myniau identišku 2014 m. maršrutu, tai Briugėj iš nuostabos akys ant kaktos išlipo. Ten, kur buvo normali dvipusio eismo gatvė, dabar dalyje jos - vienpusis eismas. Nes kita juosta atiduota dviratininkams - padarytas dvipusis dviračių takas.

Antverpene viešbuty ilsindama savo kelius karštoj vonioj pagalvojau, kad jeigu man dabar reiktų kur nors pakrūmėj ieškot vietos palapinei - pasikarčiau ant dviračio vairo. Neeeee, aš lepus padaras ir man reik komforto.

Ryte prabundu - žemė su dangum maišosi (baisiai vėjuota ir lyja). Ok, šiandien programa aiški. Traukinys iki Diuseldorfo. Nes minti 200 km tokiu oru ... aš gi niekam nieko neįrodinėju ir minu savo malonumui. Jeigu nemalonu - neminu.

Antverpene savotišką nuotaiką sukuria kai kur vaikštantys automatais ginkluoti kareiviai. 2014 m. jų dar nebuvo ... Quo vadis, Europa?

Vakare Diuseldorfe tas pats, bet dangus prakiuro dar rimčiau. Lauke vargani +15'C. Fui, ir čia gegužės pabaiga ...

Per Vokietiją su traukiniu (toks ir buvo pirminis planas) pervažiuoju be nuotykių.

Pasienis su PL - pasidaro įdomiau. Kustrin-Kietz miestely traukinių stoty sujudimas (laikas - 20h vakaro), iš traukinio išlekia mašinistas, konduktorė, stoty apsauga. Reziumė: į Gorzow Wielkopolski traukinių stotį (mano galutinis taškas) paskambino kažkoks psychas - stoty bomba. Aišku visi juokiasi ir niekas netiki, bet yra kaip yra. Iš lėto riedam link Gorzow ir laukiam nurodymų, kur jau reiks stot, nes į pagr. stotį niekas neleis. Sustojam už 5km. Man tinka, iki viešbučio numinu. Įdomu, ką mastė 2 lenkės, kurios vyko į Krokuvą ...

Lenkijoj buvo gerai - šilta, netgi karšta (kasdien apie +27'C, bet man gerai, aš mėgstu šilumą). Ir nelijo. Ir netgi vėjas šoninis/į nugarą. Dabar jau buvo mano eilė piktai sau šaipytis iš visų, minančių prieš vėją.

Šiemetinis maršrutas per Lenkiją buvo Gorzow Wielkopolski - Bydgoszcz - Olsztyn - Suwalki - Lazdijai (ir vėl Lazdijai). Keliai beveik visur tvarkingi (ES lėšos), kai kur šalia pagr. plentų nutiesti puikaus asfalto dvirtakiai arba paliktos plačios šalutinės juostos, kaimų keliukai irgi naujutėlaičiai. Nuo Suwalki iki pat Seinų eina asfaltuotas dviračių takas (30km). Iš Suwalki myniau tik iki Lazdijų - iš vakaro ėmė skaudėt kelį (senstu, reik atstumus mažint, 200 km per dieną jau per daug). Ai ir šiaip ko man plėšytis, man gi atostogos.

Lenkai europėja ir nepatingi normaliai aplenkt dviratininką arba pariedėt iš paskos, jeigu lenkt nesaugu. Apie lietuvius šito pasakyt, deja, negaliu. Nuo Seinų prasidėjo auto su LT numeriais ir lygiai 3 mašinos aplenkė mane normaliai, visos kitos pravažiuodavo tradiciškai vos nekliudydamos veidrodėliu, net jeigu lenkimui vietos kiek tik nori. Vienas supuvusio mikriuko vairuotojas sugebėjo aplenkt tokį patį puvėką Audi iš dešinės. Tiesiai man prieš nosį. Na bet bent jau palaukė, kol Audi mane aplenks.

Kitąmet turbūt minsiu po Lenkiją, labai man ten patiko.

Šis važiavimas buvo pasiruošimas liepos mėnesio atostogoms, tada 3 savaites minsiu po Ispaniją, Andorą, FR ir Šveicariją. Noriu kalnus pamatyt.

Tai yra skaitytojo įkelta informacija, ir Anglija.lt Ltd už turinį neatsako.

Apie kiek kitokį laisvalaikio praleidimo būdą turinčią skaitytoją jau rašėme. Tąkart nuotykių neišsigandusi moteris iš JK Lietuvą pasiekė tik savo kojų pagalba – minant dviračio pedalus. Lyg to nebūtų gana, šiais metais skaitytoja išbandymų pilną kelionę pakartojo dar kartą.

Įdomu, kaip jai sekėsi? Apie tai skaitykite šiame pasakojime.

*Kalba netaisyta

Šiemet pakartojau 2014 m. kelionę UK - LT dviračiu. Tik šįkart nesiplėšiau (beveik) ir kai kur važiavau traukiniais (visą Vokietiją pervažiavau traukiniu - dėl saugumo). Taigi:

Šiemetinis maršrutas buvo toks: Diunkerkas - Antverpenas - Diuseldorfas - su traukiniu per visą Vokietiją iki Gorzow Wielkopolski Lenkijoj - Bydgoszcz - Olsztyn - Suwalki - Lazdijai (turėjo būt Kaunas, bet teko keist maršrutą).

Kalė uostas turi nelegalus, Diunkerko uostas neturi nieko, tai iš solidarumo apsistatė aukštom tvorom ir automatiniais vartais, kurie į dviračius aišku nereaguoja. Po 20 minučių blūdijimo po uosto teritoriją ieškant to sunkisto išvažiavimo galiausiai apsauga nebeiškentė ir buvau iškilmingai su mirgalkėm išlydėta pro tuos nelemtus vartus.

Bent jau nelijo kaip 2014 m., bet vėjuota (paskui dėl to prasikeiksiu).

Iki Briugės nieko įdomaus, nuo Briugės vėjas pasisuko tiesiai į veidą. Ir taip iki Antverpeno. O atstumas tarp šių miestų apie 100km. 100km mynimo prieš vėją. Riedėjau 15 km/h ir džiaugiaus, kad nors tiek išspaudžiu. Ir klaikiai pavydėjau visiems sutiktiems dviratininkams, kurie skrido pavėjui. Na bet bent jau oras sušilo ir myniau trumpa apranga. Šiemet nenudegiau, nes turėjau pasiėmus didelę "bonkę" pačio stipriausio kremo nuo saulės ir sąžiningai juo tepliojaus, ypač Lenkijoj.

Kadangi Diunkerkas - Antverpenas myniau identišku 2014 m. maršrutu, tai Briugėj iš nuostabos akys ant kaktos išlipo. Ten, kur buvo normali dvipusio eismo gatvė, dabar dalyje jos - vienpusis eismas. Nes kita juosta atiduota dviratininkams - padarytas dvipusis dviračių takas.

Antverpene viešbuty ilsindama savo kelius karštoj vonioj pagalvojau, kad jeigu man dabar reiktų kur nors pakrūmėj ieškot vietos palapinei - pasikarčiau ant dviračio vairo. Neeeee, aš lepus padaras ir man reik komforto.

Ryte prabundu - žemė su dangum maišosi (baisiai vėjuota ir lyja). Ok, šiandien programa aiški. Traukinys iki Diuseldorfo. Nes minti 200 km tokiu oru ... aš gi niekam nieko neįrodinėju ir minu savo malonumui. Jeigu nemalonu - neminu.

Antverpene savotišką nuotaiką sukuria kai kur vaikštantys automatais ginkluoti kareiviai. 2014 m. jų dar nebuvo ... Quo vadis, Europa?

Vakare Diuseldorfe tas pats, bet dangus prakiuro dar rimčiau. Lauke vargani +15'C. Fui, ir čia gegužės pabaiga ...

Per Vokietiją su traukiniu (toks ir buvo pirminis planas) pervažiuoju be nuotykių.

Pasienis su PL - pasidaro įdomiau. Kustrin-Kietz miestely traukinių stoty sujudimas (laikas - 20h vakaro), iš traukinio išlekia mašinistas, konduktorė, stoty apsauga. Reziumė: į Gorzow Wielkopolski traukinių stotį (mano galutinis taškas) paskambino kažkoks psychas - stoty bomba. Aišku visi juokiasi ir niekas netiki, bet yra kaip yra. Iš lėto riedam link Gorzow ir laukiam nurodymų, kur jau reiks stot, nes į pagr. stotį niekas neleis. Sustojam už 5km. Man tinka, iki viešbučio numinu. Įdomu, ką mastė 2 lenkės, kurios vyko į Krokuvą ...

Lenkijoj buvo gerai - šilta, netgi karšta (kasdien apie +27'C, bet man gerai, aš mėgstu šilumą). Ir nelijo. Ir netgi vėjas šoninis/į nugarą. Dabar jau buvo mano eilė piktai sau šaipytis iš visų, minančių prieš vėją.

Šiemetinis maršrutas per Lenkiją buvo Gorzow Wielkopolski - Bydgoszcz - Olsztyn - Suwalki - Lazdijai (ir vėl Lazdijai). Keliai beveik visur tvarkingi (ES lėšos), kai kur šalia pagr. plentų nutiesti puikaus asfalto dvirtakiai arba paliktos plačios šalutinės juostos, kaimų keliukai irgi naujutėlaičiai. Nuo Suwalki iki pat Seinų eina asfaltuotas dviračių takas (30km). Iš Suwalki myniau tik iki Lazdijų - iš vakaro ėmė skaudėt kelį (senstu, reik atstumus mažint, 200 km per dieną jau per daug). Ai ir šiaip ko man plėšytis, man gi atostogos.

Lenkai europėja ir nepatingi normaliai aplenkt dviratininką arba pariedėt iš paskos, jeigu lenkt nesaugu. Apie lietuvius šito pasakyt, deja, negaliu. Nuo Seinų prasidėjo auto su LT numeriais ir lygiai 3 mašinos aplenkė mane normaliai, visos kitos pravažiuodavo tradiciškai vos nekliudydamos veidrodėliu, net jeigu lenkimui vietos kiek tik nori. Vienas supuvusio mikriuko vairuotojas sugebėjo aplenkt tokį patį puvėką Audi iš dešinės. Tiesiai man prieš nosį. Na bet bent jau palaukė, kol Audi mane aplenks.

Kitąmet turbūt minsiu po Lenkiją, labai man ten patiko.

Šis važiavimas buvo pasiruošimas liepos mėnesio atostogoms, tada 3 savaites minsiu po Ispaniją, Andorą, FR ir Šveicariją. Noriu kalnus pamatyt.

 (Komentarų: 4)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai:

Kiti kategorijos straipsniai:

Kiti kategorijos straipsniai: