Zita Čepaitė

Prieš porą savaičių Britaniją sukrėtė žinia apie tragišką berniuko P likimą. Kankinimus ir smurtą šeimoje patyręs pusantrų metų kūdikis mirė nuo sunkių sužalojimų. Kilo didžiulis pasipiktinimas ne vien motinos ir jos sugyventinio elgesiu, bet ir socialine tarnyba, kurios darbuotojai nesiėmė tinkamų priemonių, kad apsaugotų berniuką.

Nagrinėjant bylą išaiškėjo ir dar viena sukrečianti aplinkybė – berniuką porą dienų prieš mirtį apžiūrėjusi gydytoja nepastebėjo, kad sulaužyta vaiko nugara ir šonkauliai. Kaip išaiškėjo teisminio tyrimo metu, konsultuojanti pediatrė daktarė Al-Zayyat nusprendė neatlikti išsamios apžiūros, nes vaikas, jos žodžiais tariant, buvo blogai nusiteikęs ir kaprizingas.

Anglijoje vaikus auginančios lietuvės mamos priblokštos ir pasipiktinusios tokiu gydytojos pasiteisinimu. Dažna iš jų gali papasakoti nemažai atvejų, kai tekdavo įrodinėti gydytojams, kad jų vaikui reikia rimtesnio gydymo, negu paracetamolio tabletė.

Su Anglijos gydytojų neatsakingumu ir nerūpestingumu susidūrusi dviejų dukrų mama Akvilė Jocienė šiuo metu kreipėsi į atatinkamas tarnybas, kad dėl kančių, kurias jos dukrai sukėlė netinkamas gydymas, būtų išmokėta kompensacija.

Liepė neieškoti ligų

Pietų Anglijoje gyvenanti A.Jocienė antrajai dukrai gimus jau pirmosiomis savaitėmis ėmė įtarti kažką negero. “Pastebėjau, kad vieną kojytę ji gali pakelti į viršų, o kitos – ne. Pasakiau gydytojams, bet jie nekreipė dėmesio, sakė, vaikui ligos ieškai”, – prisimena A.Jocienė.

Kai mergaitei sukako penki mėnesiai, moteris grįžo į Lietuvą atostogų ir jau kitą dieną nusivežė dukrą pas šeimos gydytoją Šiauliuose. Gydytoja apžiūrėjusi iš karto nusiuntė pas chirurgą, šis padarė nuotrauką ir nustatė įgimtą dešinio klubo sąnario disfunkciją.
“Jis nedelsdamas išrašė įtvarą, įsigijom, uždėjom ir su tuo įtvaru atsivežėm mergaitę į Angliją”, – pasakoja moteris.

Patvirtino lietuvių diagnozę

Su iš Lietuvos atsivežta dubens rentgeno nuotrauka A.Jocienė nuėjo pas gydytojus į vietinį vaikų centrą. “Parodžiau nuotrauką ir paprašiau, kad paskirtų priėmimą, nes su kojyte negerai. Registratorė pažiūrėjo į tą nuotrauką su pašaipia šypsena ir sako - vaikas buvo apžiūrėtas pagal grafiką ir dabar apžiūros nereikia. Tada su ta pačia nuotrauka nuėjau į polikliniką, ten irgi ta pati reakcija. Tada ėjau į ligoninę ir ten primygtinai reikalavau, kad gydytojai apžiūrėtų mergaitę. Tą moterį priimamajame turbūt išvedžiau iš kantrybės, nes ji pasiėmė tą nuotrauką ir išėjo. Grįžusi atsiprašė ir paskyrė tyrimą”, – sako A.Jocienė.

Mamos kelionės pas gydytojus truko maždaug porą mėnesių. Per tą laiką mergaitė paaugo, jai reikėjo naujo įtvaro ir moteriai neliko nieko kito, tik prašyti, kad artimieji atsiųstų įtvarą iš Lietuvos. Galiausiai Anglijos gydytojai pripažino, kad Lietuvoje nustatyta diagnozė teisinga ir nemokamai aprūpino įtvarais – net dviem iš karto, kad kai vienas susiteps, mama turėtų jį kuo pakeisti.

Kreipėsi kompensacijos

Apie problemas su gydytojais ji pasikalbėjo su anglu, iš kurio nuomojasi būstą, ir iš jo sužinojo, kad, jei pripažįstama, jog buvo pasirinktas netinkamas gydymas ir dėl to buvo patirta žala, galima kreiptis dėl kompensacijos.

“Šita problema, kaip mano mergaitės, turėjo būti pastebėta jau pirmosiomis vaiko gyvenimo dienomis, kol kauliukai dar nesukietėję, tada būtų užtekę įtvarą uždėti ir per 6-12 savaičių paprastai išsitaiso. Dabar, kai jau penkių mėnesių kūdikiui įtvaras buvo uždėtas, jau per vėlu, visas vystymasis jau stabdomas. Ir dar pasisekė, kad per keturis mėnesius sugijo. Jeigu nieko nebūtų daryta ir būtų sukaulėjęs klubo sąnarys, būtų reikėję laužti abi kojytes ir dėti gipsą. Padariniai galėjo būti baisūs”, - teigia moteris, įsitikinusi, kad jai kompensacija tikrai bus išmokėta.

Ir mama, ir gydytoja

A.Jocienė dabar džiaugiasi, kad nenuleido rankų ir jai pavyko išsireikalauti iš gydytojų priežiūros ir gydymo. Per tą laiką ji suprato, kad ne kas kitas, o mama yra atsakinga už vaiko sveikatą. “Turi būti vaikui ir mama, ir gydytoja, ir jeigu įtari, kad kas nors negerai, nereikia galvoti, kad jie specialistai, jie viską geriau žino, pasirūpins. Gydytojai čia labai atsipalaidavę, jų požiūris, kad nereikia ieškoti problemų, ir jei sakai, kad vaikui kas negerai, tai žiūri į tave kaip į nenormalią”, – neslepia moteris. Dabar ji nebijo su gydytojais kalbėti reikliai, nes įsitikino, kad kitaip nieko nepavyks pasiekti.

“Kai nuėmėm įtvarą, buvo nusilpę raumenys, suprantama, nes keturis mėnesius vaikas nejudėjo. Paprašiau masažo. O man pradėjo aiškinti, kad masažas čia nepadės, kad mano vaikas jau beveik neįgalus… Na, galiausiai nusiuntė pas masažuotoją kažkur kitame mieste. Tai tada pati susiradau kiną masažistą ir dabar jau raumenys tvirtėja. Anksčiau pasodindavau mergaitę ir suglebdavo, o dabar jau pati sėdasi”, - kalba Worthinge jau ketvertą metų gyvenanti moteris.

Paskutinė viltis – lietuviai gydytojai

Karčių žodžių gydytojams negaili ir septynerius metus Londone gyvenanti Lina Jazdauskienė, kuri perėjusi keletą britiškų gydymo įstaigų galiausiai kreipėsi į privačią lietuvių kliniką Londone.

“Vieną dieną man paskambino iš mokyklos, kad su vaiku blogai, sunkiai kvėpuoja, sutinęs veidas. Radau jį pas medicinos seserį, kuri jam akis praplovė, o jų tik plyšiukai tesimatė. Išsigandau, pasiėmiau vaiką ir į New Hamo “Walking Inn” centrą nuvedžiau. Pralaukus pusantros valandos nusiuntė pas akių gydytoją. Ta pažiūrėjo, sako, vaikas truputį mato, nieko baisaus. Sakau, čia ne akių problema, nežinia, kas jam yra, gal kokia alergija, gal tyrimus reikia padaryti. Sako – mes kraujo tyrimų nedarome ir nusiuntė mane pas GP.

Nueinu į artimiausią GP, prašau, kad apžiūrėtų vaiką. O ten sako – reikia užsirašyti iš anksto. Sako – jūs mama, aišku, jums labai neramu, aš suprantu, bet be išankstinio užsirašymo nepriimame. Ateikite rytoj iš ryto, o jei naktį pasidarys blogiau, eikite į “Walking Inn” centrą. Kitą rytą jau 9 valandą su vaiku stoviu prie GP durų, paskiria 11val. Kai paklausiau dėl tyrimo, sako, čia neturime galimybių kraujo tyrimą padaryti, ir nukreipė į kitą GP punktą. Kai sužinojau, kad atsakymas bus tik po 15 dienų, sakau - ačiū nereikia”, – pasakoja Lina.

Tada ji prisiminė girdėjusi, kad yra lietuviška privati klinika ir kreipėsi ten. Ten vaiką apžiūrėjo, padarė tyrimus ir išsiaiškino, kad tai galėjo būti alerginė reakcija į vaistus, nes iš ryto ji buvo davusi sūnui tabletę nuo galvos skausmo. “Gerai, kad taip baigėsi, o juk galėjo vaiką ištikti alerginis šokas ir tada ieškok kaltų”, – piktinasi Lina. Moteris įsitikinusi, kad dėl tokios situacijos kalti ne tiek gydytojai, kiek pati sistema.

Sveikata – tavo reikalas

Romfordo ligoninėje pusę metų dirbančios gydytojos Laimos Kilienės nuomone, problemos kyla dažnai dėl to, kad čia sistema yra kitokia. “Niekas čia nevažiuoja į namus, nes tai labai brangu, o Lietuvoje tai buvo įprasta. Pirmutinė grandis yra GP ir jie turi duoti siuntimus pas specialistus, tačiau jie kartais taupo ir siuntimo neduoda. O ypač skiriasi požiūris į sveikatą. Čia sveikata – tavo reikalas, o sovietų metais pas mus buvo teigta, kad tai valstybės rūpestis. Be to, problemų sudaro ir kalbos barjeras”, – sako vaikų gydytoja Lietuvoje dirbusi moteris.

Londone jai yra tekę teikti konsultacijas ne vien lietuviams, bet ir lenkams, rusams, ukrainiečiams. “Prieš porą metų pažįstami kreipėsi, daviau patarimą ir nuo to karto vieni per kitus susižino. Vieni ateina patarimo, kiti tiesiog nori antros nuomonės”, – sako L.Kilienė.

Jos nuomone, sveikatos priežiūros sistema čia gera ir gydymas aukšto lygio, kiekvienas gali gauti pagalbą ligos atveju ir nereikia mokėti, nesvarbu, ar žmogus užsiregistravęs ar ne, moka mokesčius ar ne. Tačiau ji pripažįsta, kad čia trūksta darbuotojų, o tai reiškia, kad kenčia kokybė.

Pasiteiravus, gal reikėtų bent jau Londone lietuvišką vaikų ligų konsultacinį skyrių įsteigti, L.Kilienė sakė: “Bandžiau tą daryti, bet labai ilgas procesas, reikia pradėti nuo nulio ir maždaug pusę metų nedirbti, kol visus dokumentus susitvarkai, nes biurokratija čia gana didelė. Reikalingas čia būtų ir psichologas bei psichiatras, kuris galėtų lietuvius konsultuoti, nes svetimas kraštas, svetima kultūra – kyla daug problemų.”