25-erių Ugnė Vasiliūtė-Henriko prieš porą metų baigė fotografijos bakalaurą Kembridžo (Cambridge) menų universitete. Jauna fotografė iš Lietuvos britus sužavėjo originalia savo diptikų paroda „Motina ir dukra“. Juodai baltose meninėse fotografijose prieš 37 metus įamžinta Ugnės mama ir ji pati.

Kaip pasakojo pati menininkė, idėja sukurti projektą „Motina ir dukra“ gimė paskutiniais studijų metais mokantis Kembridžo menų universitete.

„Prieš dvejus metus baigiamajam savo projektui reikėjo pateikti originalią ir įdomią idėją. Turėjau daug įvairių minčių,tačiau darbą norėjau susieti su savo šeima. Taip prisiminiau mamos jaunystėje darytas nuotraukas, - idėjos gimimą pasakojo U. Vasiliūtė, prisistatanti Ugnės Henriko kūrybiniu slapyvardžiu. - Mano tėvai jaunystėje taip pat daug fotografuodavo. Namuose turime daugybę jų darytų nuotraukų“.

Panašumai ir skirtumai

Mergina atkartojo savo motinos portretus, darytus 1975 m. (kairėje Ugnės mamos nuotraukos, dešinėje – Ugnės, darytos 2012 m.). Šiomis nuotraukomis fotografė tikino norėjusi atskleisti ne tik fizinį mamos ir dukros panašumą.

„Stengiausi įsigilinti į buvimo kito žmogaus kopija idėją, - teigė ji. - Mano atvaizdas, darytas praėjus 37 metams, yra mamos jaunystėje atspindys. Bet mano tikslas buvo ne tik parodyti, kokios panašios mes esame. Stengiausi pažvelgti, kokie skirtumai ir panašumai yra tarp dviejų kartų“.

Atkurti panašią nuotaiką, kokia buvo užfiksuota prieš beveik 40 metų, anot Ugnės, nebuvo labai lengva. „Nors aš pati nusistatydavo kadrą, apšvietimą, tačiau reikėjo pagalbos iš šalies pasakyti, kuriu rakursu pakreipti smakrą ar žvilgsnį, - pasakoja fotomenininkė. - Nuotrauką, kurioje su mama stovime prie lango, padariau pačią pirmą. Užtrukau 10 minučių. Kitas nuotraukas padaryti užtruko kur kas ilgiau. Buvo ir tokių kadrų, kurie nepateko į parodą.“

Mama ir juokėsi, ir verkė

Tuo metu, kai organizavo šį „Motina ir dukra“, Ugnė buvo panašia šukuosena, kaip ir mama prieš 37 metus. Tačiau pabaigusi diptiko fotosesijos darbus ji tiesiu taikymu nuėjo į kirpyklą ir nusikirpo trumpai.

„Kai parodoje kabojo mano darbai, norėjau stovėti šalia jų ir būti visai neatpažįstama“, - paaiškino ji.

Kaip į šį merginos darbą reagavo mama? „Labai jautriai. Buvo daug emocijų, ji ir juokėsi, ir verkė“, - neslepia jaunoji menininkė..

Originalūs lietuvės darbai sulaukė didžiulio britų dėmesio - nuotraukos buvo eksponuojamos Kembridžo ir Londono galerijose. Motinos dienos proga jas išspausdino Londone pripažinti meno ir kultūros tinklaraščiai.

U. Vasiliūtė-Henriko taip pat sulaukė daug laiškų iš viso pasaulio su pagyromis. Žmonės siuntė lietuvei panašius diptikus, kur jie lygino savo nuotraukas su jaunystėje įsiamžinusių tėvų portretais.

Grįžo į Lietuvą

Baigusi universitetą U. Vasiliūtė-Henriko metus gyveno Londone, tačiau šią vasarą grįžo į Lietuvą – menininkė ateitį sieja su gimtine.
„Kembridžas yra mažas miestelis, kuriame nelabai yra ką veikti. Nebent vaikus auginti. Londone nepajutau gyvenimo kokybės. Skubi leki, neturi laiko artimiems žmonėms. Nesu karjeristė, man Londono galimybės neatsvėrė asmeninio gyvenimo. Noriu skirti daugiau laiko sau ir įkvėpimui“, - paaiškino ji.

Šiuo metu lietuvė dažnai skraido į Londoną, kur dirba su įvairiais projektais, rengia vestuvines fotosesijas. Ugnė buvo pakviesta tapti oficialia prestižinio Londono renginio „Secret Cinema“ fotografe. Čia ji glaudžiai bendradarbiavo su atlikėja Laura Marling, penkias savaites
dirbo su „The Grand Budapest Hotel“ kūrėjų komanda.

Diptikų ciklo nuotraukas galima peržiūrėti menininkės interneto svetainėje: http://ugnehenriko.co.uk/mother-and-daughter