Lietuvės akistata su britu: važiuok, iš kur atvažiavusi 

Birželio 23-ąją įvykusio referendumo dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos padariniai – ne tik politinis sąmyšis vyriausybėje, tačiau ir suskaldyta visuomenė.

Kol dalis britų tebelieja tulžį dėl balsavimo rezultatų, kiti – ploja rankomis ir netgi ryžtasi nacionalistiniams išpuoliams prieš Britanijoje gyvenančius migrantus.

Facebook“ grupėje „Londono mamytės“ užvirus diskusijai, ar po referendumo teko asmeniškai susidurti su nacionalistiniais išpuoliais, paaiškėjo, kad 8-tiems iš 40 Didžiojoje Britanijoje gyvenančių tautiečių, nepraėjus nė mėnesiui po balsavimo, jau teko patirti neapykantos išraiškų, keliais atvejais į pagalbą pasitelkta ir policija.

Balsas privalo būti išgirstas

Kaip anksčiau buvo pranešama, Britanijos mieste Mančesteryje bendramokslio brito buvo sumuštas dvylikametis lietuvis.

O vos prieš keletą dienų spaudoje plačiai nuskambėjo Cambridgeshiro grafystėje gyvenančios Lauros Gudauskienės istorija. Pasak lietuvės, Marcho mieste esančiame pašte, vietinis gyventojas iš pradžių užsipuolė Lenkijos pilietį, o po to iškoneveikė ir ją pačią.

Britas netgi liudininkų akivaizdoje prieš vertėja policijoje dirbančią moterį nepabūgo panaudoti ir fizinės jėgos.

L. Gudauskienė dėl patirto išpuolio kreipėsi į policijos pareigūnus, o kaltinamasis jau kitą dieną buvo sulaikytas. Šiuo metu vyksta skundo tyrimas. Lietuvė ragina ir kitus, nukentėjusius nuo nacionalizmo išpuolių, nedelsiant kreiptis pagalbos.

Neapykantos apraiškos lietuvius neramino dar prieš „Brexit“

Agne Agnute socialiniame tinkle pasivadinusi lietuvė pasidalino mėnesį prieš referendumą įvykusia nemalonia situacija: pasak moters, asocialus vyras turgavietėje jai praeinant pro šalį ėmė šaukti: „Dar viena Rytų Europos padugnė. Pradink, šlykštu į tave žiūrėti.“ Ir nors lietuvė nesileido į konfliktą, pripažino, kad pasijautė labai nemaloniai ir kuo skubiau pasišalino iš incidento vietos.

Su dar vienu išpuoliu, likus trims mėnesiams iki balsavimo, susidūrė penkerius metus Jungtinėje Karalystėje gyvenanti Viktorija Kaminskaitė. Įdomi detalė, kad tautietę užsipuolė ne britas, o kaip jauna moteris teigė, taip pat kitos šalies pilietis: „Heathrow oro uoste klientui pasakiau, kad mes neparduodame alaus, ir labai gražiai paaiškinau, kur galima rasti artimiausią barą. Jis vietoj padėkos pasakė: „Aš tikiuosi, kad tu būsi išmesta iš Anglijos“.

V. Kaminskaitė atviravo, kad po „Brexit“ šalyje jaučia įtampą, o žvilgsniai gatvėje tapo tarsi badantys. Taip pat pripažino, kad dabar darbovietėje ne visada jaučiasi gerai, kai tenka kalbėti anglų kalba, bijo, kad klientas neprikibtų prie jos tarimo ir „nepasiųstų grįžti į savo šalį“. Tiesa, sava Britanijoje tautietė tikino niekada ir nesijautusi – čia nebuvo ir nebus jos namai, tad po keleto metų ji ruošiasi kelti sparnus į gimtinę.

Po referendumo – prarasta ateitis?

Štai Cheshiro grafystėje aštuonerius metus gyvenanti dviejų atžalų mama savo pasakojimą pradėjo nuo to, kad jos vaikai gimė Britanijoje, ir čia ji visada jautėsi it namuose. Kadangi vaikai, 14-metė dukra ir 7-metis sūnus, šalyje gimę maišytos rasės atstovai, jie Jungtinę Karalystę laiko savo tėvyne. Lietuva nesuteikia galimybės dvigubai pilietybei, tad ir lietuvė, ir jos atžalos turi lietuviškus pasus, nepaisant to, kad Lietuvoje vaikai nėra gyvenę ir lietuvių kalba beveik nekalba.

„Rytą, po referendumo, mane prižadino krūva žinučių žodžiais: „Atsiprašome už rezultatus, tu čia esi labai vertinama“. Ir nors tai buvo labai malonu iš draugų britų pusės, balsavimo rezultatai mane labai išgąsdino. Su dukra verkėme, nes likimas tapo neaiškus," – neslėpė anonime norėjusi likti moteris. – „Ateitį kūriau ir dirbu čia, o dabar jaučiamės neturintys ne tik balso, bet ir leidimo gyventi.“

Tą patį rytą, moters dukrą mokykloje bendraklasiai pasitiko dainuodami: „Tu važiuoji namo“. Grįžusi namo paauglė pasiteiravo: kurgi tie tikrieji namai? Šie žodžiai, pasak pašnekovės, buvo itin skaudūs, nes Lietuvoje vaikai taip pat būtų svetimi, jų gimtinė – Britanija.

Lietuvė teigė gatvėje jaučianti smerkiančius žvilgsnius: miestelis mažas, todėl ją visi čia atpažįsta, žino, kad ji atvykėlė. Negana to, moteris tikino dėl „Brexit“ praradusi ir tris savo geriausias drauges: „Susipykome dėl nuomonių skirtumo: „Čia ne apie tave, čia apie juos...“, o aš atsakiau, kad aš esu viena „iš jų“. Juk popieriuje mes visi dabar vienodi – atvykėliai. Balsavimas išstoti iš Europos Sąjungos buvo pagrįstas melagingais faktais. Britai savo sprendimą padarė: šalį sugadino ir padalino pusiau, o mums dabar telieka laukti, kaip kokiems nusikaltėliams, likimo nuosprendžio“.

Tautietė jau dvejus metus džiaugiasi puikiais santykiais su britu, tačiau tai jos nė kiek neramina. Pasak jos, kai draugas nusprendė iškart po balsavimo pasipiršti, nors apie vestuves jau buvo seniai kalbėta, pašnekovė pasijautė lyg priversta tekėti, o tyčia daryti to esą nenorinti.

„Draugas penktadienio rytą man pasipiršo, tačiau tai, ką aš turėjau priimti it romantišką žingsnį, virto ašarų pakalne. Nors mūsų santykiai nesikeičia, bet aš nenoriu, kad vestuves keltume dėl įvykusio referendumo. Jausmas lyg susprogus balionui. Lauksime, kol dulkės nusės, nes ir švęsti nelabai norisi. Jeigu ši šalis manęs nenori, kaip man jos norėti?“ – nusivylusi svarstė lietuvė.

Po 12 metų šalyje: važiuok, iš kur atvažiavusi

Kaip pasakojo Woolwich rajone, Pietryčių Londone, gyvenanti Jurgita G., jau dieną po referendumo jai taip pat teko susidurti su neapykantos išpuoliu. Su vaikais gatve ėjusi moteris pamatė jų link einantį apie 55-ių metų amžiaus vyrą su „beveik žmogaus ūgio“ šunimi. Keturkojis buvo be antsnukio ir pavadėlio, tad vaikai ne juokais išsigando.

Lietuvei pasakius, kad taip vedžioti augintinį nėra saugu, britas kaip mat įsiuto: „Jis man pradėjo rėkti: „Važiuok atgal, iš kur atvažiavusi“. Aš paprašiau jo pakartoti. Jis pasakė tą patį. Kaip tik pro šalį ėjęs žmogus viską girdėjo, bet paragino tiesiog ignoruoti. Aš pagrasinau, kad kreipsiuos į policiją, ir tik tada jis apsisuko ir greitai už namo kampo dingo. Gerai, kad niekas nenukentėjo. Buvo skaudu tai girdėti, juk gyvenu čia 12 metų, moku mokesčius kaip visi. Vaikai čia gimę.“

Jurgita teigė po referendumo ir, ypatingai, po įvykusio incidento, besijaučianti lyg nevisavertis žmogus: jai nejauku gimtąja kalba kalbėti viešose vietose net su savo vaikais, nes iškart jaučia į ją įbestus žvilgsnius. Tuo pačiu lietuvė bijo galimų išpuolių prieš vaikus ir mokykloje. Ir nors anksčiau nė minties grįžti į Lietuvą šeima neturėjo, dabar tikino turintys dvejonių, nes ateitis Britanijoje nebėra užtikrinta.

Natalija Voronina

www.anglija.lt

Birželio 23-ąją įvykusio referendumo dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos padariniai – ne tik politinis sąmyšis vyriausybėje, tačiau ir suskaldyta visuomenė.

Kol dalis britų tebelieja tulžį dėl balsavimo rezultatų, kiti – ploja rankomis ir netgi ryžtasi nacionalistiniams išpuoliams prieš Britanijoje gyvenančius migrantus.

Facebook“ grupėje „Londono mamytės“ užvirus diskusijai, ar po referendumo teko asmeniškai susidurti su nacionalistiniais išpuoliais, paaiškėjo, kad 8-tiems iš 40 Didžiojoje Britanijoje gyvenančių tautiečių, nepraėjus nė mėnesiui po balsavimo, jau teko patirti neapykantos išraiškų, keliais atvejais į pagalbą pasitelkta ir policija.

Balsas privalo būti išgirstas

Kaip anksčiau buvo pranešama, Britanijos mieste Mančesteryje bendramokslio brito buvo sumuštas dvylikametis lietuvis.

O vos prieš keletą dienų spaudoje plačiai nuskambėjo Cambridgeshiro grafystėje gyvenančios Lauros Gudauskienės istorija. Pasak lietuvės, Marcho mieste esančiame pašte, vietinis gyventojas iš pradžių užsipuolė Lenkijos pilietį, o po to iškoneveikė ir ją pačią.

Britas netgi liudininkų akivaizdoje prieš vertėja policijoje dirbančią moterį nepabūgo panaudoti ir fizinės jėgos.

L. Gudauskienė dėl patirto išpuolio kreipėsi į policijos pareigūnus, o kaltinamasis jau kitą dieną buvo sulaikytas. Šiuo metu vyksta skundo tyrimas. Lietuvė ragina ir kitus, nukentėjusius nuo nacionalizmo išpuolių, nedelsiant kreiptis pagalbos.

Neapykantos apraiškos lietuvius neramino dar prieš „Brexit“

Agne Agnute socialiniame tinkle pasivadinusi lietuvė pasidalino mėnesį prieš referendumą įvykusia nemalonia situacija: pasak moters, asocialus vyras turgavietėje jai praeinant pro šalį ėmė šaukti: „Dar viena Rytų Europos padugnė. Pradink, šlykštu į tave žiūrėti.“ Ir nors lietuvė nesileido į konfliktą, pripažino, kad pasijautė labai nemaloniai ir kuo skubiau pasišalino iš incidento vietos.

Su dar vienu išpuoliu, likus trims mėnesiams iki balsavimo, susidūrė penkerius metus Jungtinėje Karalystėje gyvenanti Viktorija Kaminskaitė. Įdomi detalė, kad tautietę užsipuolė ne britas, o kaip jauna moteris teigė, taip pat kitos šalies pilietis: „Heathrow oro uoste klientui pasakiau, kad mes neparduodame alaus, ir labai gražiai paaiškinau, kur galima rasti artimiausią barą. Jis vietoj padėkos pasakė: „Aš tikiuosi, kad tu būsi išmesta iš Anglijos“.

V. Kaminskaitė atviravo, kad po „Brexit“ šalyje jaučia įtampą, o žvilgsniai gatvėje tapo tarsi badantys. Taip pat pripažino, kad dabar darbovietėje ne visada jaučiasi gerai, kai tenka kalbėti anglų kalba, bijo, kad klientas neprikibtų prie jos tarimo ir „nepasiųstų grįžti į savo šalį“. Tiesa, sava Britanijoje tautietė tikino niekada ir nesijautusi – čia nebuvo ir nebus jos namai, tad po keleto metų ji ruošiasi kelti sparnus į gimtinę.

Po referendumo – prarasta ateitis?

Štai Cheshiro grafystėje aštuonerius metus gyvenanti dviejų atžalų mama savo pasakojimą pradėjo nuo to, kad jos vaikai gimė Britanijoje, ir čia ji visada jautėsi it namuose. Kadangi vaikai, 14-metė dukra ir 7-metis sūnus, šalyje gimę maišytos rasės atstovai, jie Jungtinę Karalystę laiko savo tėvyne. Lietuva nesuteikia galimybės dvigubai pilietybei, tad ir lietuvė, ir jos atžalos turi lietuviškus pasus, nepaisant to, kad Lietuvoje vaikai nėra gyvenę ir lietuvių kalba beveik nekalba.

„Rytą, po referendumo, mane prižadino krūva žinučių žodžiais: „Atsiprašome už rezultatus, tu čia esi labai vertinama“. Ir nors tai buvo labai malonu iš draugų britų pusės, balsavimo rezultatai mane labai išgąsdino. Su dukra verkėme, nes likimas tapo neaiškus," – neslėpė anonime norėjusi likti moteris. – „Ateitį kūriau ir dirbu čia, o dabar jaučiamės neturintys ne tik balso, bet ir leidimo gyventi.“

Tą patį rytą, moters dukrą mokykloje bendraklasiai pasitiko dainuodami: „Tu važiuoji namo“. Grįžusi namo paauglė pasiteiravo: kurgi tie tikrieji namai? Šie žodžiai, pasak pašnekovės, buvo itin skaudūs, nes Lietuvoje vaikai taip pat būtų svetimi, jų gimtinė – Britanija.

Lietuvė teigė gatvėje jaučianti smerkiančius žvilgsnius: miestelis mažas, todėl ją visi čia atpažįsta, žino, kad ji atvykėlė. Negana to, moteris tikino dėl „Brexit“ praradusi ir tris savo geriausias drauges: „Susipykome dėl nuomonių skirtumo: „Čia ne apie tave, čia apie juos...“, o aš atsakiau, kad aš esu viena „iš jų“. Juk popieriuje mes visi dabar vienodi – atvykėliai. Balsavimas išstoti iš Europos Sąjungos buvo pagrįstas melagingais faktais. Britai savo sprendimą padarė: šalį sugadino ir padalino pusiau, o mums dabar telieka laukti, kaip kokiems nusikaltėliams, likimo nuosprendžio“.

Tautietė jau dvejus metus džiaugiasi puikiais santykiais su britu, tačiau tai jos nė kiek neramina. Pasak jos, kai draugas nusprendė iškart po balsavimo pasipiršti, nors apie vestuves jau buvo seniai kalbėta, pašnekovė pasijautė lyg priversta tekėti, o tyčia daryti to esą nenorinti.

„Draugas penktadienio rytą man pasipiršo, tačiau tai, ką aš turėjau priimti it romantišką žingsnį, virto ašarų pakalne. Nors mūsų santykiai nesikeičia, bet aš nenoriu, kad vestuves keltume dėl įvykusio referendumo. Jausmas lyg susprogus balionui. Lauksime, kol dulkės nusės, nes ir švęsti nelabai norisi. Jeigu ši šalis manęs nenori, kaip man jos norėti?“ – nusivylusi svarstė lietuvė.

Po 12 metų šalyje: važiuok, iš kur atvažiavusi

Kaip pasakojo Woolwich rajone, Pietryčių Londone, gyvenanti Jurgita G., jau dieną po referendumo jai taip pat teko susidurti su neapykantos išpuoliu. Su vaikais gatve ėjusi moteris pamatė jų link einantį apie 55-ių metų amžiaus vyrą su „beveik žmogaus ūgio“ šunimi. Keturkojis buvo be antsnukio ir pavadėlio, tad vaikai ne juokais išsigando.

Lietuvei pasakius, kad taip vedžioti augintinį nėra saugu, britas kaip mat įsiuto: „Jis man pradėjo rėkti: „Važiuok atgal, iš kur atvažiavusi“. Aš paprašiau jo pakartoti. Jis pasakė tą patį. Kaip tik pro šalį ėjęs žmogus viską girdėjo, bet paragino tiesiog ignoruoti. Aš pagrasinau, kad kreipsiuos į policiją, ir tik tada jis apsisuko ir greitai už namo kampo dingo. Gerai, kad niekas nenukentėjo. Buvo skaudu tai girdėti, juk gyvenu čia 12 metų, moku mokesčius kaip visi. Vaikai čia gimę.“

Jurgita teigė po referendumo ir, ypatingai, po įvykusio incidento, besijaučianti lyg nevisavertis žmogus: jai nejauku gimtąja kalba kalbėti viešose vietose net su savo vaikais, nes iškart jaučia į ją įbestus žvilgsnius. Tuo pačiu lietuvė bijo galimų išpuolių prieš vaikus ir mokykloje. Ir nors anksčiau nė minties grįžti į Lietuvą šeima neturėjo, dabar tikino turintys dvejonių, nes ateitis Britanijoje nebėra užtikrinta.

Natalija Voronina

 (Komentarų: 7)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: