Nežinia kiek lietuviški Silvios Martinez Stapulionis genai prisidėjo prie jos sėkmės grožio konkursuose, tačiau ji nuskynė laurus tiek Miss Veneseula, tiek Miss Pietų Amerika konkursuose, o galiausiai Miss Pasaulis ji tapo trečiąja Vice Miss. Silvios mama – lietuvė, tėtis – venesualietis. Miss Venesuelos karūną lietuviško kraujo turinti mūsų pašnekovė užsidėjo 1985 metais, tais pačiais metais ji atstovavo savo šaliai ir Miss Pietų Amerika ir Miss Pasaulis konkursuose.

Dabar Silvia augina tris vaikus – vyresnėlę dukrą Claudia ir du sūnus – Christian ir Dominyk. Ji taip pat turi savo akademiją, kur mergaites moko elgesio ir grožio paslapčių, be to Silvia dirba su labdaringais projektais ir įvairių verslo kompanijų darbuotojus moko bendravimo su klientais paslapčių.

Kitais metais tituluota gražuolė ketina su visa savo šeima aplankyti mamos gimtinę. O kol kas kviečiame skaityti mūsų pokalbį su Silvia tiek apie prieš daugiau nei du dešimtmečius vykusius konkursus, tiek apie jos lietuvišką kilmę.

Tapote Miss Venesuela prieš 23 metus. Visgi tikiu, kad dar pamenate tą jausmą, mintis, emocijas užplūdusias, išgirdus vakaro vedėją skelbiant jus Miss Venesuela. Be to, paskui labai sėkmingai dalyvavote ir Miss Pasaulis konkurse, kur tapote trečiąja Vice Miss. Kokie įspūdžiai iš šio konkurso?

Esu aukštaūgė, net būdama 15 metų jau buvau aukšta. Vieną dieną tiesiog po pamokų ėjau namo iš mokyklos vilkėdama savo uniformą ir mane užkalbino moteris iš Miss Venesuela organizacijos. Ji pamanė, kad man jau 17 metų ir aš mokausi paskutinėje mokyklos klasėje, bet taip nebuvo. Tad ji pasiėmė mano telefono numerį ir pažadėjo kada nors paskambinti. Ir tikrai aš sulaukiau jos skambučio, kai man jau buvo 18 metų.

Tačiau aš tikrai nemaniau, kad galėčiau dalyvauti grožio konkurse. Tuomet man daug labiau rūpėjo mokslai ir laiko leidimas paplūdimyje bei su mano draugais. Tad į tą pasiūlymą nereagavau labai rimtai. Manau, kad man ta mintis apie konkursą net nepatiko, bet jau tuomet bandžiau modelio darbo skonio ir man tai visai patiko. Kai jau studijavau teisę antrame kurse, mano draugai vis primygtinai sakydavo, kad turėčiau bandyti savo laimę Miss konkurse, kaskart jie laidydavo apie tai juokelius ir vertė mane eiti į tuos rinkimus... Tad galiausiai aš nusprendžiau išbandyti mano sėkmę. Visad turėjau savo šeimos, ypač mamos, paramą.

Konkurso dieną viskas vyko taip greitai, o aš buvau tokia susijaudinusi, kad galiu pasakyti, jog išgirdusi savo vardą kaip Miss Venesuelos, buvau šoke. Pamenu, kad jaučiausi laiminga, bet kartu ir susijaudinusi, susinervinusi dėl viso to ir tų dalykų, kurie manęs dar laukė ateityje, po konkurso.

Esu labai dėkinga už man tada suteiktą galimybę dalyvauti Miss Pasaulis konkurse. Tikrai mėgavausi ta patirtimi, prisimenu tą pirmą dieną ir pirmą vakarą, kai atvykau į konkursą. Merginos buvo iš viso pasaulio, skirtingų kultūrų, kalbų, kostiumų. Tai buvo unikali galimybė sužinoti apie skirtingas šalis, jų kultūrą tiesiog iš pirmų lūpų.

Vyko daugybė repeticijų, bet geriausias laikas būdavo per pertraukas, kai galėdavome šnekučiuotis, susipažinti artimiau, sužinoti apie viena kitą ir atstovaujamas šalis daugiau. Labai susidraugavau su Miss Portugalija, Miss Zairu, Miss Meksika ir Miss Amerika. Tuomet nugalėtoja tapo Puerto Riko atstovė, o aš tapau trečiąja Vice Miss.

Ar esate žinoma Venesueloje? Žmonės jus atpažįsta viešosiose vietose? Kaip reaguojate į tą dėmesį? Ką tie konkursai jums davė? Kokios geros ar blogos permainos įvyko jūsų gyvenime?

Tikrai nemanau, kad esu garsenybė, bet kadangi čia žmonės taip mėgsta ir seka Miss konkursus, žmonės mane atpažįsta. Vos laimėjus konkursą, kitą dieną nuo pat ankstaus ryto mano namai buvo perpildyti žurnalistų. Tais metais žurnalistai sekė kiekvieną mano žingsnį. Ačiū Dievui, man pavyko palaikyti gerus santykius su jais, bet tas jų dėmesys, ko gero, buvo vienintelis dalykas, kuris man tais metais itin nepatiko.

Visgi visi trys konkursai man atnešė daug gero, naudingo, nuostabaus. Gavau galimybę susipažinti su žmonėmis iš įvairiausių pasaulio kampelių, tai labai plečia akiratį. Turėjau galimybę organizuoti įvairius renginius savo šalyje, įsteigti paramos fondą vaikų ligoninei mano tėvo gimtajame mieste, kuriam aš ir atstovavau Miss Venesuela konkurse. Tai man buvo tarsi galimybė grąžinti savotišką skolą tam miestui.

Didelė dalis Venesuelos visuomenės yra multikultūrinių santykių ryšių pasekmė. Ypač dažnos santuokos tarp europiečių ir šimtaprocentinių venesueliečių, kaip ir mano atveju. Pirmajame konkurse žmonės žinojo apie mano mamos kilmę, bet nesu tikra, ar tai buvo žinoma tolimesniuose konkursuose.

Jau praėjo kuris laikas nuo tų konkursų. Turite labai gražią dukrą. Galbūt ir ji paseks jūsų pėdomis?

Galiu savo dukrą įsivaizduoti dalyvaujant tokiuose konkursuose, tik kad ji pati visai jais nesidomi. Dabar ji studijuoja diplomatiją Centriniame Venesuelos universitete Karakase. Visgi, jei ji nuspręstų dalyvauti, visiškai ją palaikyčiau.

Venesueloje nėra daug lietuvių ir dauguma jų įsikūrę Karakase. O jūs gyvenate Margaritos saloje. Ar turėjote galimybių susipažinti, sužinoti daugiau apie savo lietuviškas šaknis iš savo mamos ar senelių? Papasakokite apie savo šeimą. Kaip likimas jūsiškius atvedė į Venesuelą?

Gimiau Karakase ir šiame mieste praleidau didžiąją savo gyvenimo dalį. Mano tėvelis visad suprato mamos poreikį palaikyti ryšį su savo šaknimis. Tad aš prisimenu, kaip būdama dar vaikas reguliariai vaikščiodavau į lietuvių klubą, kur rinkdavosi nedidelė Karkaso lietuvių bendruomenė klausytis lietuviškų mišių, švęsti nacionalinių švenčių, pašokti ir panašiai. Vienas mano brolių ir aš net turėjome kelias lietuvių kalbos pamokėles.

Mano seneliai gyveno JAV, mes juos lankydavome per vasaros atostogas ir jie pasakodavo mums apie lietuviškas tradicijas, gamindavo lietuviškus patiekalus. Pamenu, kaip valgydavome mano močiutės keptą juodą duoną, naminį jogurtą bei labai daug burokėlių ir agurkų.

Mano šeimos išvykimas iš Lietuvos buvo labai skausmingas ir neįtikėtinas, kaip ir daugelis panašių likimų, panašių to laiko istorijų. Mano mama kartu su savo tėvais ir dviem broliais ketverius metus praleido Vokietijoje, pabėgėlių stovyklose, prieš atvykstant į Venesuelą. Jie turėjo viską palikti, pasiėmė tik mano mamytės pagalvę, ji iki šiol miega tik ant jos.

Ji taip pat iki šiol saugo nuotraukos iš tos dienos, kai jie kaip šeima buvo išrinkti vykti į Venesuelą. Vyriausybės pareigūnas turėjo duoti „palaiminimą“ šeimoms, kurios, jo manymu, atrodė sveikos. Mano mamos šeima buvo atrinkta beveik kaip prekė. Venesuela buvo viena iš nedaugelio šalių, kurios atvėrė savo duris šeimoms, kaip tokioms, neišdraskant jų. Jei mano senelis būtų pasirinkęs vykti į JAV, o ne į Venesuelą, tai mūsų šeima būtų buvusi išskirta. Tačiau jis pasirinko būti kartu su šeima.

Nepaisant to, kad jie buvo pakviesti atvykti į Venesuelą, pradžia buvo tikrai nelengva. Neturėjo pinigų, beveik neturėjo ir draugų, o dar labai karštas klimatas, prie kurio jie visai nebuvo pratę. Mano senelis turėjo tikrai sunkiai dirbti, kol užaugino savo vaikus. Galiausiai jie persikėlė gyventi į Ameriką, kai mano mama ištekėjo už mano tėčio.

Kitą vasarą planuojate vykti į Lietuvą. Tai bus jūsų pirmoji viešnagė ten? Kodėl norite apsilankyti Lietuvoje? Ką norėtumėte nuveikti, pamatyti?
Turiu du sūnus ir dukrą. Jie labai domisi mano, o kartu ir savo, kilme. Stengiuosi jiems pasakoti apie Lietuvą, kalbamės apie tai, kas ten vyksta dabar. Kitais metais ketiname apsilankyti Lietuvoje, tikimės dalyvauti Vilniaus Europos kultūros sostinės renginiuose. Mano mama Lietuvoje jau lankėsi du kartus, po to kai ji atgavo nepriklausomybę ir mes dažnai žiūrime jos nuotraukas, kur matome nuostabaus grožio šventoves ir pilis. O mums tai bus pirmoji kelionė į šią gražią šalį.

Papasakokite ką veikiate gyvenime, juk po Miss konkursų gyvenimas nesibaigė?

Praėjus metams po Miss konkursų, ištekėjau, tęsiau savo teisės studijas, o baigusi jas, devyniems metams išvykau į JAV. Didžiąją laiko dalį skyriau savo vaikams ir darbui mokykloje, kurioje jie mokėsi. Labai mėgstu dirbi su vaikais, todėl, grįžusi gyventi į Venesuelą, atidariau akademiją, kurioje mokau mažas mergaites ir paaugles etiketo, gerų manierų ir visko, kas susiję su mada.

Taip pat dirbu su įvairiomis kompanijomis, vedu mokymus jų darbuotojams, kaip pagerinti klientų aptarnavimą. Kasmet akademijos kursus baigiame surengdami madų šou, kuris kiekvienais metais būna vis didesnis. Tai nėra konkursas, tad visos mano studentės jaučiais tarsi super modeliai. Šiuos šou taip pat rengiame tam, kad pritrauktume lėšų įvairiems paramos fondams. Pavyzdžiui, pernai parėmėme jaunus baleto šokėjus. Šiemet norėtume paremti benamius neįgaliuosius vaikus priglaudžiančius namus.

Šiuo metu kaip tik dirbu su krūties vėžio sąmoningumo renginiais, kuriuos visame pasaulyje organizuoja „Hard Rock Café”. Margaritoje ketiname surengti madų šou, kur savo darbus pristatys įvairių Venesuelos valstijų modeliuotojai. Kartą per metus tai darome tam, kad išgarsintume nežinomus rūbų dizainerius ir manekenes.

Esate labai graži moteris. Ar savo grožio išsaugojimui tenka dėti daug pastangų?

Jei turėčiau jums atskleisti savo grožio paslaptį, tai galiu pasakyti, jog tai yra salotos. Nuo pat mažų dienų aš jų valgau labai daug ir kasdien. Beje, aš daug valgau, kasdien po šešis kartus. Kartais mano draugai net negali patikėti kiek daug aš valgau. Aš niekad nekankinu savęs dietomis, bet esu iš tų, kurie negali nustygti vienoje vietoje, aš nuolat judu. Man labai patinka sportuoti, darau visko po truputį, bet labiausiai man patinka bėgiojimas ir pilates užsiėmimai. Kai turiu daugiau laisvo laiko, per savaitę nubėgu apie 30 kilometrų. Visai šalia mano namų yra 5 kilometrų ilgio nuostabaus grožio paplūdimys, tai kai tik galiu, aunuosi sportbačius ir bėgu.