Lietuvių futbolininkų Edinburgo „Hearts“ komandai atstovavo nemažai – buvo metas, kai komandoje jų buvo net vienuolika. Šiuo metu vienu iš sėkmingiausių komandos žaidėjų laikomas Marius Žaliūkas. Prieš trejus metus iš „Kauno“ ekipos į Edinburgą atvykęs gynėjas pelnė trenerių pasitikėjimą ir užsitikrino vietą pagrindinėje sudėtyje. O visai neseniai lietuvis susilaukė dar didesnio įvertinimo – tapo vienu iš dviejų „Hearts“ komandos kapitonų.

Kartėlis dėl Farerų

Su Mariumi susitikome Edinburge, praėjus vos kelioms dienoms po pralaimėtų (2:1) kvalifikacinių Europos futbolo čempionato varžybų su Farerų salų komanda. „Nuotaikos labai nekokios. Niekas nesupranta, kas nutiko. Aišku, nėra taip, kad mes esame geriausi žaidėjai ar favoritai, bet, neįžeidžiant Farerų futbolininkų, tikrai turėjome juos apžaisti.” Pasak M.Žaliūko, didelę įtaką rungtynių rezultatui turėjo oro sąlygos ir aikštės kokybė – Fareruose sunkiai sekasi net futbolo “grandams”. “Tai ne pasiteisinimas – bet aikštė, oro sąlygos, kelionė suvaidino didelį vaidmenį. Žaidėme ant kažkokio kalno, aikštė nebuvo ypač gera, žolytė keista. Jeigu būtume laimėję šias rungtynes, būtų tikimybė ir toliau žengti, bet, manau, vis tiek reikia žaisti, kovoti“, – nepraranda ūpo Lietuvos rinktinės gynėjas.

Tiesa, pastarosiomis savaitėmis futbolininkas turėjo ir nemažai džiaugsmo, mat pasitaikė galimybė grįžti į gimtinę ir praleisti penkias dienas rinktinės stovykloje. „Kai tik sužinai, kad į Lietuvą važiuosi – tai noro „pilnos kelnės“. Didelis ilgesys tėvynei, draugams, šeimai.“ Futbolininkas prisipažįsta, kad kasmetinių atostogų traukia tik į Lietuvą: „Man užsienio – per akis, noriu pabūti ramiai namuose.“ Edinburgą lietuvis vadina ne namais, o darbo vieta.

„Hearts“ vicekapitonas

Kai rugsėjo viduryje kalbėjomės su M.Žaliūku, futbolininkas vis dar negalėjo rungtyniauti dėl praeitą sezoną uždirbtos diskvalifikacijos. „Pasiilgau futbolo, norisi į aikštę, dar liko vienerios varžybos, tai kitą savaitę jau bus galima žaisti ir man, o dabar yra didelis ilgesys. Stebėti iš tribūnų yra labai sunku... Apskritai sunkiausia yra tada, kai turi traumą ar diskvalifikaciją.“

Praeitą sezoną „Hearts“ Škotijos „Premier“ lygoje užėmė trečiąją vietą. Šiemetinis startas nebuvo sėkmingas ir šiuo metu komanda užima septintąją turnyrinės lentelės poziciją iš dvylikos. „Rezultatai nekokie, bet tai tik sezono pradžia, dar daug reikės prakaito išlieti, kad pasiektume geresnį rezultatą. Ir jis bus, niekur mes nedingsime! Treneris buvo užsiminęs, kad reikėtų į šešetuką patekti, bet, aišku, norėtume pasiekti praeito sezono rezultatą“, – teigia M.Žaliūkas.

Prieš sezono pradžią lietuviui buvo patikėtas svarbus vaidmuo – „Hearts“ treneris vengras Laszlo Csaba ekipos kapitonu paskyrė Michaelą Stewartą, o M.Žaliūkas tapo vicekapitonu. “Aš turiu du kapitonus! - pabrėžė L.Csaba. - Jie privalės dalytis atsakomybe. Pavyzdžiui, šiandien Marius kaip kapitonas su manimi eis į Škotijos futbolo asociacijos susitikimą ir pozuos “Clydesdale Bank” reklamai. Tuo metu Michaelui teks kiti darbai.” Pats Marius šio titulo nesureikšmina ir teigia, kad jo nusipelnė dėl to, jog šiuo metu yra vienas iš labiausiai patyrusių žaidėjų komandoje. “Aš jau esu kaip ir komandos veteranas, – juokiasi 26 metų futbolininkas, - šiuo metu komandos amžiaus vidurkis – 22 metai, gal net mažiau. Tokios sudėties komanda po kelerių metų turėtų būti labai gera. Bet šiai dienai dar daug ko trūksta. Stinga susižaidimo, vyksta žaidėjų rotacija. Manau, kad klubas gali kažką pasiekti, kai bent keletą metų žaidžia kartu, o ne tada, kai sezono metu pasikeičia šeši – septyni pagrindiniai žaidėjai.“

Futbolininko iš Lietuvos teigimu, komandos strategas atsižvelgia į jo nuomonę, prašo patarimų: „Kai grįžome po atostogų labiau kalba, bendrauja su manimi, paklausia, kaip rūbinėje sekasi, prašo patarimo dėl žaidėjų.“

- Tad kokia atmosfera komandoje? - vietoje trenerio klausiu vicekapitono.
- Komanda visa linksma, bendraujanti – jauna. O kai jauni, vis šposus krečia, juokauja. Neprilakstysi su tais jaunuoliais, - juokiasi žaidėjas. - Kartais susitinkame ir už aikštės ribų – dažniausiai einame papietauti ar į šokius-pokius – daugiausia po laimėtų varžybų, bet šiais metais tuo labai pasigirti negalime.“

Rimtai – tik su lietuve

Edinburgas – nedidelis miestas, tad „Hearts“ futbolininką neretai atpažįsta gatvėse. Ar nevargina gerbėjų dėmesys? „Būna, kad gerbėjai, fanai atpažįsta. Ir ne tik fanai, bet ir priešai – iškeikia, išvadina visaip. Bet nusisuki ir nekreipi dėmesio, - pasakoja futbolininkas. - Įkyruolių gana daug – prašo nusifotografuoti, kalbina. Atrodo, duodi žmogui suprasti, kad nenori ar negali kalbėti, bet vis tiek... Iš mandagumo, aišku, reikia sustoti, pasikalbėti. Pradžioje buvo labai smagu – „vau, mane žino“, o dabar jau ne taip – futbolo šalyje tai normalus dalykas.“

Įprasta, kad garsiems futbolininkams netrūksta ir merginų dėmesio... „Na koks čia garsus, koks čia garsus, – kuklinasi M.Žaliūkas. - Nėra taip, kad kabinėjasi ant kaklų. Jeigu nueini į kokius šokius – būna, kad atpažįsta, bet labai jau nekreipiu dėmesio į tą dalyką. Aš iš prigimties kuklus.“ Pasak žaidėjo, rimtos merginos Edinburge jis neturi. „Taigi ne Lietuvoje, čia lietuvių nėra. Jeigu rimta panelė – tik lietuvė turėtų būti!“ - škočių viltis sudaužo M.Žaliūkas.

Ateities planai – į Angliją?

Pasak „Hearts“ žaidėjo, kai tik atvyko į Škotiją, jo tikslas buvo įsitvirtinti pagrindinėje komandos sudėtyje. „Dabar tikslai – išvažiuoti į kitą komandą. Nesinori važiuoti į autsaiderių komandą, bent jau į tokią, kuri yra viduryje.“ Futbolininkas užsimena, kad galimybių išvažiuoti buvo per praėjusį perėjimų langą: „Tikėtasi buvo jau ir šią vasarą. Bet dabar reikia tikėtis, kad per žiemos perėjimų langą. Gal ne į Anglijos „Premier“ lygą, bet „Championship“ lygoje (antroje pagal pajėgumą Anglijos lygoje – aut.) būtų visai įdomu save pamatyti. Mūsų buvęs kapitonas Christophas Berra išvažiavo ten ir sako, kad viskas daug greičiau, stipriau.“

M.Žaliūkas ir laisvalaikį dažnai leidžia su futbolu – stebi rungtynes per televiziją: „Stengiuosi žiūrėti tas, kur žaidžia futbolo elitas. Anglijoje sergu už „Manchester United“, o apskritai – kas be ko už „Barceloną“. Nuo mažens buvau už „Barceloną“, tai – geriausia komanda ir pernai tai įrodė, laimėjo viską, ką gali laimėti.“

- O ką tau asmeniškai reiškia futbolas?

- Futbolas – pomėgis, hobis, gyvenimo būdas. Jei ne futbolas, nežinau, ką veikčiau. Turiu tik futbolą ir tą labai vertinu. Darbas sunkus, nors visi sako „lengva, lengva“, bet iš tikrųjų taip nėra, viską reikia užsidirbti savo prakaitu.

Ana Vengrovskaja