Lietuvos gyventojų apklausa parodė, į ką gyventojai sutiktų išmainyti turimas garantijas darbe: trečdalis jų nurodė, kad į didesnį asmeninį atlyginimą. Ekonomistai tvirtina, kad tai - normalu, nes žmonės nori kompensacijos, tačiau oponentai atkerta: tokie rezultatai rodo dirbančiųjų skurdą.

Daugiau nei 32 proc. apklaustųjų sutiktų atsisakyti dalies garantijų, numatytų Darbo kodekse, jei mainais gautų didesnį atlyginimą, antra pagal dydį atsakiusiųjų dalis - maždaug ketvirtadalis - apskritai nieko nežino apie planus keisti Darbo kodeksą.

„Jei pakiltų asmeninis atlyginimas liberalesnius darbo santykius dažniau „paremtų“ žemesnio išsimokslinimo, mažesnių ir vidutinių pajamų atstovai, 36-55 m. respondentai, vyrai“, - pastebėjo tyrėjai.

Penktadalis nurodė, kad niekas nepakeistų jų nuostatos, dar po 10 proc., kad mainais į liberalesnius darbo santykius norėtų didesnio Lietuvos ekonomikos augimo ar mažesnio nedarbo šalyje.

„Jei darbo santykių liberalizavimas prisidėtų prie Lietuvos ekonomikos augimo, tokius pokyčius dažniau paremtų aukštesnio išsimokslinimo atstovai, didmiesčių gyventojai.

Jei dėl to sumažėtų nedarbas - moterys, jauniausio amžiaus, aukštesnio išsimokslinimo atstovai, kaimo gyventojai“, - pastebėjo tyrimo autoriai.

Erika Fuks