Lenkijos žiniasklaidoje kone pagrindine tema tapo draudimas Vilniaus rajone gatvių pavadinimus rašyti dviem kalbomis - lietuvių ir lenkų. Šią temą trečiadienį narplioja ir dienraštis "Metro", kuris lietuvius net pavadino "kultūros teroristais".

"Lietuvoje vietos lenkai ir toliau verčiami rašyti savo pavardes lietuviškai: Szczepanski - Šepanskis, Kleczkowski - tai Klečkovskis, o Malinowski - Malinauskas, jau nekalbant apie gatvių pavadinimų užrašus", - pastebi dienraštis.

Pasak jo, Šalčininkų rajone, kuriame iš 40 tūkst. gyventojų 70 proc. sudaro lenkai, maždaug prieš dvejus buvo iškabinti dvigubi gatvių pavadinimai: Pilsudskiego - Pilsudskio, Mickiewicza - Mickevičiaus. Rajono vadovai esą buvo tikri, kad ES teisė leidžia vietovėse, kurioje gyvena ne mažiau 10 proc. mažumos atstovų, gatvių pavadinimus rašyti ir jos gimtąja kalba.

Tuo įsitikinęs ir Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktorius Boleslovas Daškevičius. Tačiau, kaip pastebi Lenkijos "Metro", kitos nuomonės yra Lietuvos administracinis teismas, kuris antrą kartą pareikalavo nuimti visas dvikalbes lenteles.

B.Daškevičius sakė "Metro", jog nepaklus teismo sprendimui ir kreipsis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, o jei reikės - ir į Europos teisingumo teismą. Pasak dienraščio, dėl lenkiškos rašybos Lietuvoje kovoja ne tik savivaldybės, bet ir pavieniai asmenys.

Vienas jų - Michalas Kleczkowskis (Michalas Klečkovskis), kurio protėviai atsikėlė į Lietuvą 17 amžiuje valdant Zigmantui Vazai III. "Nesutinku savo pavardės rašyti lietuviškai - Klečkovskis, o noriu, kad mano dokumentuose buvo rašoma taip, kaip rašė savo pavardes mano protėviai", - sakė M.Kleczkowskis.

Kovą dėl pavardės rašymo lenkiškai pradėjo jo dėdė Tadeuszas, kuris prieš trejus metus mirė. "Dabar laukiame JT žmogaus teisių komisijos sprendimo, kuriai pasiskundė dėdė. Jis turėtų būti priimtas dar šiais metais", - dienraščiui sakė M.Kleczkowskis.

"Jeigu jis bus palankus, tai galutinai bus išspręsta problema dėl kurios Lietuvos lenkai kovoja jau kelios dešimtys metų, nuo tada, kai Lietuva dar buvo sovietinė, nes tada vertė lenkų pavardes rašyti ne tik lietuviškai, bet ir kirilica", - rašo "Metro".