Laura Masiulytė

Neoficialiais duomenimis, Jungtinėje Kralystėje gyvena apie 200 tūkstančių lietuvių, iš kurių apie pusė leidžia šaknis Londone. Vis tik, dauguma Lietuvos migrantų Londone nesupranta, kad aplink juos gali sukiotis tūkstančiai tautiečių, tad nereikėtų įsivaizduoti, jog lietuviškas žodis aplinkiniam pasauliui yra lyg koduota kalba.

Pati Londone gyvenu apie mėnesį. Neilgai. Bet įspūdį apie čia gyvenančius lietuvius jau susidariau. Ir, deja, ne tokį, kokio norėčiau. Kai eini gatvėse ir nejučiom vieną po kito išgirsti svetimus pokalbius: “Rūta, Rūta, palauk!” arba “Auri, ar tu matei vakar...”, tuomet susimąstai, jog pasaulis tikrai mažas, o Britanijoje tikrai daug tautiečių. Nusišypsai, pakontempliuoji apie globalizaciją, migraciją ir nueini savais keliais.

Bet, deja, Londone gyvenančių Lietuvos migrantų žodynas neretai būna kur kas “skurdesnis”, jei taip galima pavadinti. Arba gal net labai “turtingas”, tik čia ta neigiama prasme.

Šiandien vaikščiojau Oksfordo gatve – prasidėję išpardavimai, gausybė parduotuvių, tūkstančiai žmonių, šimtai tautybių... Sklaidai drabužius ir staiga išgirsti į moterį lietuviškai besikreipiantį vyro balsą: “Ilgai tu čia dar ar ne? Mane jau užp**o čia vaikšiot. Bl*t, visos bobos susirinkę...” Arba: “K**va, Evelina, ne mano ši**ai tokie džinsai. Atnešk didesnius”. Ir tai nėra tik du išskirtiniai netikėtai vieną dieną nugirsti pašnekesiai. Per mažiau nei čia praleistą mėnesį, vargu ar užtektų rankų pirštų iš lietuvių lūpų išgirstiems keiksmažodžiams suskaičiuoti.

Būna ir įvairesnių nuogirdų. Pavyzdžiui, užvakar važiavau metro ir iš šalia sėdėjusios moters išgirdau lietuvišką telefoninį atsiliepimą: “Klausau...” Toliau buvo detaliai aiškinamasi finansiniai šeimos reikalai, kokių pašaliniams girdėti gal ir nederėtų: kiek pinigų yra vienoje sąskaitoje, kiek kitoje, kuri suma iš jų buvo “nusukta” nuo mokesčių, o kurią dalį sudaro banko palūkanos ir pan. Nieko čia įspūdingo turbūt, nes nei pavardės, nei adresai nėra žinomi. Tačiau vargu, ar ši moteris būtų apsidžiaugusi išgirdus lietuvišką komentarą apie jos finansines aferas.

Kitas vaizdelis: jaunų vaikinų pora. Sėdi traukiny ir ramiu balso tonu aptarinėja aplinkinių merginų kūno formas – kuri atrodo “kaip karvė”, o kuri “visai nieko”... Sunku susivaldyti nepratrūkus juoku. Nors, giliau susismąsčius, gal derėtų verkti.

Pradedi mąstyti, kokie žmonės čia atvyksta? Žinoma, būtų labai neteisinga teigti, jog tik žemesnio išsilavinimo ir menkesnės vidinės kultūros lietuviai emigruoja į Vakarus, nes tame pačiame Londone yra šimtai pagarbos vertų tautiečių, kurie gali būti pavyzdžiu daugeliui tiek Lietuvoje likusių, tiek Britanijoje gimusių. Tačiau, deja, intelektualių pokalbių netikėtai nugirsti šį mėnesį dar neteko. Vadinasi, tokių yra mažai. Ir tuomet susimąstai, kaipgi britai gali džiaugtis ir mylėti imigrantus, jei kartais tu pats jauti gėdą už savo tėvynainius?

O šio blogo tikslas ir moralas labai paprastas – lietuviai, galvokite, kada, kur, ką ir apie ką kalbate!