Lietuviai nesiveržia gydytis svetur - Anglija.lt
 

Lietuviai nesiveržia gydytis svetur 

Lie­tu­viai mie­liau gy­do­si sa­vo ša­ly­je ir ne­si­ver­žia dėl pla­ni­nių gy­dy­mo pa­slau­gų ar su­dė­tin­gų ope­ra­ci­jų pas už­sie­nio me­di­ci­nos spe­cia­lis­tus,nors jau de­vy­nis mė­ne­sius tai ga­li­ma da­ry­ti lais­viau, į mū­sų ša­lies tei­sę per­kė­lus Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) di­rek­ty­vos nuo­sta­tos.

Iki šiol už Lie­tu­vos ri­bų gy­dė­si 27 žmo­nės, ku­rie grį­žę krei­pė­si į te­ri­to­ri­nes li­go­nių ka­sas ir pa­pra­šė kom­pen­suo­ti pa­tir­tas gy­dy­mo iš­lai­das.

Tai­gi šios nau­jo­vės lei­džia mū­sų kraš­tie­čiams lais­viau gy­dy­tis ir gau­ti pla­ni­nes pa­slau­gas ES ir Eu­ro­pos Eko­no­mi­nės erd­vės ša­ly­se. Taip pat dau­gė­ja žmo­nių, ku­rie ak­ty­viai do­mi­si gy­dy­mo pa­slau­go­mis sve­tur, bet dar ne­spė­ju­sių jo­mis pa­si­nau­do­ti.

Vals­ty­bi­nės li­go­nių ka­sos prie Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos (VLK) Pa­slau­gų eks­per­ti­zės, me­to­di­nio va­do­va­vi­mo ir kon­tro­lės sky­riaus ve­dė­jos pa­va­duo­to­jos Vai­dos Mom­ku­vie­nės tei­gi­mu, de­vy­nių mė­ne­sių duo­me­ni­mis, daž­niau­siai mū­sų kraš­tie­čiai krei­pė­si į Vo­kie­ti­jos (pa­teik­ti 7 pra­šy­mai kom­pen­suo­ti gy­dy­mo iš­lai­das) ir kai­my­ni­nių ša­lių Lat­vi­jos (6 pra­šy­mai), Es­ti­jos ir Len­ki­jos me­di­kus (po 5 pra­šy­mus).

„Taip pat mū­sų kraš­tie­čiai ke­lia­vo gy­dy­tis pas Veng­ri­jos, Če­ki­jos, Slo­va­ki­jos bei Pra­ncū­zi­jos me­di­kus – pa­teik­ta po 1 pra­šy­mą kom­pen­suo­ti šio­se ša­ly­se pa­tir­tas iš­lai­das. Iš vi­so jiems Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo fon­do (PSDF) lė­šo­mis kom­pen­suo­ta apie 29 tūkst. li­tų, kai tuo tar­pu sve­tur su­teik­tos pa­slau­gos šiems žmo­nėms bend­rai at­siė­jo be­veik 184 tūkst. li­tų. Tai reiš­kia, kad li­ku­sią pi­ni­gų su­mą už su­teik­tas gy­dy­mo pa­slau­gas mū­sų pa­cien­tai su­mo­kė­jo pa­tys“, - pa­sa­ko­jo V. Mom­ku­vie­nė.

Anot jos, lie­tu­viai į mi­nė­tų ša­lių me­di­kus krei­pė­si dėl spe­cia­lių ope­ra­ci­jų ir ty­ri­mų, me­di­kų spe­cia­lis­tų kon­sul­ta­ci­jų, me­di­ci­ni­nės rea­bi­li­ta­ci­jos ar­ba bu­vo įsi­gi­ję vais­tų, ku­riuos vė­liau pa­pra­šė kom­pen­suo­ti.

„Kaip ir prog­no­zuo­ta, di­džiau­sias iš­lai­das pa­ty­rė tie mū­sų kraš­tie­čiai, ku­rie gy­dė­si se­no­sio­se ES na­rė­se ša­ly­se – Vo­kie­ti­jo­je, Pra­ncū­zi­jo­je, nes di­džią­ją da­lį svei­ka­tos prie­žiū­ros iš­lai­dų jie den­gė sa­vo lė­šo­mis. Jo­se svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­slau­gų įkai­niai, ly­gi­nant su Lie­tu­vos, ga­li skir­tis ne tik ke­lis, bet ir iki 10 kar­tų. Di­džiau­sias pa­cien­tų ju­dė­ji­mas, bent jau kol kas, vyks­ta tarp kai­my­ni­nių ša­lių – Lie­tu­vos, Lat­vi­jos, Es­ti­jos ir Len­ki­jos, kur kai­nos pa­na­šios ar­ba kai ku­riais at­ve­jais ma­žes­nės nei Lie­tu­vo­je“, - tvir­ti­no V. Mom­ku­vie­nė.

VLK duo­me­ni­mis, di­džiau­sia gy­dy­mo iš­lai­dų da­lis – be­veik 5 tūkst. li­tų – bu­vo kom­pen­suo­ta pa­cien­tui, ku­riam Vo­kie­ti­jo­je bu­vo at­lik­ta ope­ra­ci­ja, o li­ku­sią iš­lai­dų da­lį – virš 30 tūkst. li­tų – jis den­gė sa­vo lė­šo­mis.

Tai­gi, V. Mom­ku­vie­nės tei­gi­mu, ne kiek­vie­nam žmo­gui to­kios pa­slau­gos fi­nan­siš­kai prie­ina­mos. Juo­lab, kad kom­pen­suo­ja­ma tik pil­na lie­tu­viš­ka pa­slau­gos kai­na, o fak­ti­nes iš­lai­das, ku­rios bus di­des­nės nei lie­tu­viš­ka kai­na, pa­cien­tas tu­rės pa­deng­ti sa­vo lė­šo­mis. Yra ne­ma­žai ir to­kių at­ve­jų, kai mū­sų ša­ly­je tei­kia­mos pa­slau­gos kai­nuo­ja bran­giau nei sve­tur.

Aki­vaiz­du ir tai, kad dau­gu­ma lie­tu­vių pri­ori­te­tą tei­kia Lie­tu­vos aukš­to ly­gio me­di­kams pro­fe­sio­na­lams, nuo­lat to­bu­lė­jan­čiai me­di­ci­nai ir pa­si­ti­ki čia tei­kia­mų pa­slau­gų ko­ky­be. Ti­kė­ti­na ir tai, kad gal­būt dau­giau mū­sų kraš­tie­čių su­si­gun­dy­tų ga­li­my­be gy­dy­tis sve­tur, jei gy­dy­mo kai­nų skir­tu­mai bū­tų ma­žes­ni.

Lie­tu­viai mie­liau gy­do­si sa­vo ša­ly­je ir ne­si­ver­žia dėl pla­ni­nių gy­dy­mo pa­slau­gų ar su­dė­tin­gų ope­ra­ci­jų pas už­sie­nio me­di­ci­nos spe­cia­lis­tus,nors jau de­vy­nis mė­ne­sius tai ga­li­ma da­ry­ti lais­viau, į mū­sų ša­lies tei­sę per­kė­lus Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) di­rek­ty­vos nuo­sta­tos.

Iki šiol už Lie­tu­vos ri­bų gy­dė­si 27 žmo­nės, ku­rie grį­žę krei­pė­si į te­ri­to­ri­nes li­go­nių ka­sas ir pa­pra­šė kom­pen­suo­ti pa­tir­tas gy­dy­mo iš­lai­das.

Tai­gi šios nau­jo­vės lei­džia mū­sų kraš­tie­čiams lais­viau gy­dy­tis ir gau­ti pla­ni­nes pa­slau­gas ES ir Eu­ro­pos Eko­no­mi­nės erd­vės ša­ly­se. Taip pat dau­gė­ja žmo­nių, ku­rie ak­ty­viai do­mi­si gy­dy­mo pa­slau­go­mis sve­tur, bet dar ne­spė­ju­sių jo­mis pa­si­nau­do­ti.

Vals­ty­bi­nės li­go­nių ka­sos prie Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos (VLK) Pa­slau­gų eks­per­ti­zės, me­to­di­nio va­do­va­vi­mo ir kon­tro­lės sky­riaus ve­dė­jos pa­va­duo­to­jos Vai­dos Mom­ku­vie­nės tei­gi­mu, de­vy­nių mė­ne­sių duo­me­ni­mis, daž­niau­siai mū­sų kraš­tie­čiai krei­pė­si į Vo­kie­ti­jos (pa­teik­ti 7 pra­šy­mai kom­pen­suo­ti gy­dy­mo iš­lai­das) ir kai­my­ni­nių ša­lių Lat­vi­jos (6 pra­šy­mai), Es­ti­jos ir Len­ki­jos me­di­kus (po 5 pra­šy­mus).

„Taip pat mū­sų kraš­tie­čiai ke­lia­vo gy­dy­tis pas Veng­ri­jos, Če­ki­jos, Slo­va­ki­jos bei Pra­ncū­zi­jos me­di­kus – pa­teik­ta po 1 pra­šy­mą kom­pen­suo­ti šio­se ša­ly­se pa­tir­tas iš­lai­das. Iš vi­so jiems Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo fon­do (PSDF) lė­šo­mis kom­pen­suo­ta apie 29 tūkst. li­tų, kai tuo tar­pu sve­tur su­teik­tos pa­slau­gos šiems žmo­nėms bend­rai at­siė­jo be­veik 184 tūkst. li­tų. Tai reiš­kia, kad li­ku­sią pi­ni­gų su­mą už su­teik­tas gy­dy­mo pa­slau­gas mū­sų pa­cien­tai su­mo­kė­jo pa­tys“, - pa­sa­ko­jo V. Mom­ku­vie­nė.

Anot jos, lie­tu­viai į mi­nė­tų ša­lių me­di­kus krei­pė­si dėl spe­cia­lių ope­ra­ci­jų ir ty­ri­mų, me­di­kų spe­cia­lis­tų kon­sul­ta­ci­jų, me­di­ci­ni­nės rea­bi­li­ta­ci­jos ar­ba bu­vo įsi­gi­ję vais­tų, ku­riuos vė­liau pa­pra­šė kom­pen­suo­ti.

„Kaip ir prog­no­zuo­ta, di­džiau­sias iš­lai­das pa­ty­rė tie mū­sų kraš­tie­čiai, ku­rie gy­dė­si se­no­sio­se ES na­rė­se ša­ly­se – Vo­kie­ti­jo­je, Pra­ncū­zi­jo­je, nes di­džią­ją da­lį svei­ka­tos prie­žiū­ros iš­lai­dų jie den­gė sa­vo lė­šo­mis. Jo­se svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­slau­gų įkai­niai, ly­gi­nant su Lie­tu­vos, ga­li skir­tis ne tik ke­lis, bet ir iki 10 kar­tų. Di­džiau­sias pa­cien­tų ju­dė­ji­mas, bent jau kol kas, vyks­ta tarp kai­my­ni­nių ša­lių – Lie­tu­vos, Lat­vi­jos, Es­ti­jos ir Len­ki­jos, kur kai­nos pa­na­šios ar­ba kai ku­riais at­ve­jais ma­žes­nės nei Lie­tu­vo­je“, - tvir­ti­no V. Mom­ku­vie­nė.

VLK duo­me­ni­mis, di­džiau­sia gy­dy­mo iš­lai­dų da­lis – be­veik 5 tūkst. li­tų – bu­vo kom­pen­suo­ta pa­cien­tui, ku­riam Vo­kie­ti­jo­je bu­vo at­lik­ta ope­ra­ci­ja, o li­ku­sią iš­lai­dų da­lį – virš 30 tūkst. li­tų – jis den­gė sa­vo lė­šo­mis.

Tai­gi, V. Mom­ku­vie­nės tei­gi­mu, ne kiek­vie­nam žmo­gui to­kios pa­slau­gos fi­nan­siš­kai prie­ina­mos. Juo­lab, kad kom­pen­suo­ja­ma tik pil­na lie­tu­viš­ka pa­slau­gos kai­na, o fak­ti­nes iš­lai­das, ku­rios bus di­des­nės nei lie­tu­viš­ka kai­na, pa­cien­tas tu­rės pa­deng­ti sa­vo lė­šo­mis. Yra ne­ma­žai ir to­kių at­ve­jų, kai mū­sų ša­ly­je tei­kia­mos pa­slau­gos kai­nuo­ja bran­giau nei sve­tur.

Aki­vaiz­du ir tai, kad dau­gu­ma lie­tu­vių pri­ori­te­tą tei­kia Lie­tu­vos aukš­to ly­gio me­di­kams pro­fe­sio­na­lams, nuo­lat to­bu­lė­jan­čiai me­di­ci­nai ir pa­si­ti­ki čia tei­kia­mų pa­slau­gų ko­ky­be. Ti­kė­ti­na ir tai, kad gal­būt dau­giau mū­sų kraš­tie­čių su­si­gun­dy­tų ga­li­my­be gy­dy­tis sve­tur, jei gy­dy­mo kai­nų skir­tu­mai bū­tų ma­žes­ni.

 (Komentarų: 0)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: