Ekonominiai sunkumai Airijoje ir Didžiojoje Britanijoje verčia lietuvius emigrantus vėl krautis daiktus ir traukti ieškoti laimės į Šiaurę. Vis dažniau pasigirsta kalbų, kad Lietuvą palikę gyventojai dėl darbo stokos palieka anglakalbes šalis ir vėl emigruoja.

Pastaruoju metu vis dažniau migracijos tašku pasirenkama Norvegija, kur darbo pasiūla didesnė, atlyginimai aukštesni, o socialinės garantijos pavydėtinos.

„Cvonline“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė portalui delfi.lt patvirtino, kad Norvegija, kaip emigracijos kryptis, tampa vis populiaresnė ir lenkia įprastines lietuvių emigracijos vietas – Airiją ar Didžiąją Britaniją. Anot jos, vis sunkiau surasti darbo tampa Airijoje, o didelio skirtumo tarp pasiūlymų Anglijoje ir Norvegijoje nematyti.

Ispanija nebepopuliari

Pasak R. Karavaitienės, dažniausiai emigracijos vietą lietuviai renkasi pagal tai, kiek pažįstamų ar giminių jie turi tam tikroje šalyje. Tai tam tikra garantija, kad žmogus turės kur laikinai apsistoti, tikimasi per pažįstamus lengviau surasti darbo. Specialistė aiškino, kad paprastai išvykę asmenys paskui save patraukia gimines ir draugus.

R. Karavaitienė teigė, kad anksčiau buvusi populiari Ispanija dėl ekonominio sunkmečio sulaukia vis mažiau lietuvių. Vasarą ten vis dar ieškoma barmenų, viešbučių darbuotojų, padavėjų - darbo jėgos paklausa išliko tik turizmo srityje.

Šiauliuose įsikūrusios įmonės „Eurokryptis“, siūlančios darbą užsienyje vadovė Lina Paulauskienė pasakojo, kad Norvegijoje šiuo metu labiausiai laukiami darbuotojai, turintys technologinį išsilavinimą – suvirintojai, tekintojai, presuotojai. Kitų specialybių atstovams legalaus darbo rasti vis dar sunku.

Kaip teigė L. Paulauskienė, jiems tenka sulaukti gyvenimo aprašymų ir iš Didžiojoje Britanijoje ar Airijoje gyvenančių lietuvių, tačiau padėti jiems negali: „Mes atrenkame darbuotojus per pokalbius akis į akį. Reikalingi darbuotojai, kurie turi reikiamus darbo pažymėjimus, kelerius metus darbo patirties, mokantys anglų kalbą. Todėl iš užsienio darbo užsinorėjusiems negalime pagelbėti“.

Reemigracijos tendencija pastebima, bet nepatvirtinta

Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė teigė, kad statistinių duomenų apie gyvenamą šalį keičiančių emigrantų skaičių nėra, tačiau kalbų esama.

Pasak Tarptautinės migracijos organizacijos atstovės, pastebima, kad kraustymasis į Skandinavijos šalis didėja. „Vieną kartą emigravus, keisti gyvenamą šalį yra lengviau. Nors gyventi šalyje, kurioje kalbama angliškai, lietuviui yra paprasčiau, tikriausiai Skandinavijos šalys siūlo geresnes garantijas, turi daugiau darbo“, - spėliojo pašnekovė.

Specialistė aiškino, kad stebėti reemigraciją galima tik tuo atveju, jei Lietuvos gyventojas, prieš dar kartą keisdamas gyvenimo šalį, sugrįžta į Lietuvą, užsiregistruoja ir vėl registruoja savo išvykimą.

Į Lietuvą negrįžta dėl atlyginimų

Sociologas ir ekonomistas Romas Lazutka komentavo, kad lietuvius vėl keisti gyvenamąsias vietas skatina ekonomika bei šalių vykdoma ekonominė politika.

„Didžiąją Britaniją ir Airiją krizė paveikė labai stipriai. Anglijoje atlyginimai „suspausti“ žemyn. Ir prie to prisidėjo emigrantai – darbdaviai suprato, kad su emigrantais galima išsisukti pigiau, nedidinti atlyginimų. Žmonės pradėjo svarstyti, kur dar galima būtų emigruoti. Tie, kurie jau išvažiavę iš Lietuvos, yra mobilesni, nebijo kraustytis“, - dėstė pašnekovas.

Paklaustas, kodėl netekę ar negalintys susirasti darbo Vakarų Europoje lietuviai negrįžta į gimtinę, kur nuolat žadamas ekonomikos augimas, specialistas atsakė: „Lietuvoje ūkis auga, bet tai nereiškia, kad algos čia didėja. Kol kas pastebimas tik nominalus algų augimas, o prekių kainos auga sparčiau. Nors augimas pastebimas jau porą metų, manau, kad reikės dar poros, kol padėtis darbo rinkoje pagerės. Nors dabar įmonių pajamos auga, savininkai nori po krizės atsigriebti, kol kas jokių požymių, kad greitai atlyginimai nekils“.

R. Lazutka spėja, kad lietuvių reemigracija yra paskatinta didesnių atlyginimų ir darbo pasiūlos Skandinavijoje, o ne galimų garantijų. „Socialines garantijas turi dažniausiai nuolatiniai gyventojai. Tam reikia laiko. Nors Europos Sąjungoje galima laisvai judėti, tai nesuteikia nuolatinio gyventojo teisių, todėl iškart nuvykus socialinės garantijos nėra suteikiamos. Galvojant apie ilgalaikes perspektyvas, gal kai kurie gyventojai renkasi emigracijos šalį pagal siūlomas išmokas, tačiau dabar žmonės išvažiuoja dėl trumpalaikių tikslų. Jie nori kuo greičiau išspręsti problemas – darbo nebuvimą ar mažą atlyginimą“.

Statistikos departamento duomenimis, 2011 m. iš Lietuvos emigravo 53 863 asmenys (apie 35 proc. mažiau nei 2010 m.).

Parengta pagal www.delfi.lt informaciją