Lietuviai geria tai, kas dega, išskyrus malkas ir anglis - Anglija.lt
 

Lietuviai geria tai, kas dega, išskyrus malkas ir anglis 

Nors svaigiųjų gėrimų gamintojai skundžiasi, kad šiemet sumažėjo jų siūlomų prekių pardavimai, Lietuva ir toliau grimzta į alkoholizmo liūną. Ši liūdna tendencija nėra laužta iš piršto – įvairių alkoholinių kokteilių vartojimas mūsų šalyje per porą metų išaugo šimtus kartų. Lietuva kartu su Lenkija pirmauja Europoje pagal vieno gyventojo suvartojamą alkoholio kiekį.

„Mūsų tauta prasigėrusi, nes žmonėms trūksta pramogų. Jie neturi veiklos, kuria galėtų užsiimti. Liaudžiai reikia duonos ir pramogų, o tam būtina užsidirbti. Darbai nesimėto arba niekas nenori dirbti, tad paprastai geria bedarbiai. Neprotingai jie elgiasi – protingas žmogus ieško darbo. Bet visos geriausios pajėgos jau išvažiavo į užsienį, liko tik dirbantys arba tie, kuriems niekas neberūpi“, – teigė aktorius Vytautas Šapranauskas.

Kokius sprendimus siūlo politikai, psichologai arba žmonės, kurie buvo susidūrę su alkoholizmo problema?

Reikia vienytis

„Kovoje su alkoholizmu reikia vienyti jėgas. Organizavome konferenciją, kurioje skatinome savivaldybių atstovus pasidalyti patirtimi, kaip kovoti prieš alkoholio vartojimą. Socialinės reklamos nebeduoda norimų rezultatų, todėl skatiname visapusišką savivaldybių bendradarbiavimą. Alkoholizmas yra rimta Lietuvos problema. Padėtis šiuo klausimu blogėja kasmet“, – liūdnas prognozes pateikė Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas.

Statistika iškalbinga: pernai vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui absoliutaus alkoholio kiekio teko 13,3 litro. Šiemet šis rodiklis šoktelėjo iki apytiksliai 14-os litrų.

A. Matulas įsitikinęs, kad statistika neatskleidžia tikrosios situacijos: „Medikų teigimu, augantis psichozių skaičius šalyje rodo, kad alkoholio suvartojama kur kas daugiau.“

Girtas tampa savimi

Kokios priežastys verčia Lietuvos žmones skandinti savo gyvenimą alkoholio liūne? Aktorius V. Šapranauskas pagrindine priežastimi įvardijo bedarbystę, bet psichologas Gediminas Navaitis siūlo pažvelgti šiek tiek giliau.

„Yra tam tikros tradicijos, kurios ganėtinai ilgai gyvuoja. Alkoholis padeda žmogui įsivaizduoti save tokį, koks jis norėtų būti. O tai reiškia, kad kuo labiau žmogus nepatenkintas savimi, tuo labiau jis linkęs vartoti alkoholį. Nes jei jis yra toks, koks norėtų būti, jam nelabai ko nors papildomai ir reikia. Savimi nepatenkintas žmogus, kai išgeria, pradeda kurti įvairiausius planus. Vieni susiję su agresija, kiti – su pramogomis. Išgėręs žmogus tampa labiau panašus į patį save. Neveltui sakoma: „In vino veritas“ (Vyne tiesa)“, – kalbėjo psichologas G. Navaitis.

Vaikai jautresni

Psichologas atkreipė dėmesį, kad alkoholis visų pirma yra nuodas nervų sistemai. „Kadangi paauglio nervų sistema yra mažiau stabili nei suaugusio žmogaus, tai akivaizdu, kad alkoholis jį veikia stipriau. O ir pasekmės būna liūdnesnės. Lietuvoje girtavimas tarp paauglių labai paplitęs“, – labiausiai pažeidžiamą visuomenės dalį įvardijo psichologas.

G. Navaičio teigimu, alkoholizmo problemą Lietuvoje lemia visuomenės įsitikinimai: „Visuomenėje susiformavo kelios prieštaringos nuostatos. Pavyzdžiui, kai žmogus giriasi, kad išgėrė butelį degtinės ir jam nieko („Aš galiu ir daugiau“). Išgirdus tokias kalbas, logiška būtų pasakyti: kam gadini produktą ir mėtai pinigus, jei nieko gero nepajutai? Manau, kaip tik turėtų girtis tas, kuris išgėręs dešimt gramų, gali pasakyti, kad jaučiasi linksmesnis. Tokiu atveju, žmogus bent jau neapgaudinėtų pats savęs. Gaila, bet alkoholio gamintojų propaganda yra sėkmingesnė nei tų, kurie propaguoja blaivybę.“

Alkoholizmas išgydomas

Lietuva gali nusiplėšti „alkoholikų krašto“ etiketę, įsitikinę visi kalbinti pašnekovai. „Tiems, kurie nori susitvarkyti savo gyvenimą, skirtos įvairios programos. Kodėl girtuoklystė tokia populiari tarp paauglių? Dažniausiai kaltę tenka prisiimti tėvams, nesugebėjusiems jo išugdyti. Jei šeimoje girtauja tėvai, vaikas patiria traumą. Nors kai kurie jų pasirenka kitą gyvenimo būdą“, – teigė G. Navaitis.

Tautos prisikėlimo partijos atstovas Rokas Žilinskas, turėjęs problemų dėl alkoholio, įsitikinęs, kad Lietuvoje alkoholizmas išsivystė dėl žmonių susvetimėjimo: „Liūdna, kad užimame pirmąsias pozicijas Europoje, kai kalbama apie alkoholį. Žmogui reikia suteikti viltį, o ne ją atimti. Viskas yra susiję: bendravimo ir supratimo trūkumas, ekonominė krizė ir kitos socialinės problemos. Kai visuomenė atsigręš į žmogų, viskas susitvarkys.“

Aktorius V. Šapranauskas nenorėjo būti pranašas, kuris pasakytų, kaip įveikti alkoholizmą. „Reikia būti visą laiką užimtam ir neliks laiko nesąmonėms. Nors laikas nuo laiko žmogus turi atsipalaiduoti, nes kitaip galima išprotėti šitoje šalyje. Visuomenėje susiformavusi nuostata, kad jei tau reikia kieno nors pagalbos, tau su smegenimis tikriausiai negerai. Socialinės reklamos čia nepagelbės – kiekvienas žmogus turi teisę pasirinkti. Pilstuko kažkodėl niekas nereklamuoja. Ekranuose matome tik tauriuosius gėrimus arba alų. Manau, kad tie, kurie negali įpirkti viskio, geria tai, kas dega, išskyrus anglis ir malkas“, – kalbėjo V. Šapranauskas.

Nors svaigiųjų gėrimų gamintojai skundžiasi, kad šiemet sumažėjo jų siūlomų prekių pardavimai, Lietuva ir toliau grimzta į alkoholizmo liūną. Ši liūdna tendencija nėra laužta iš piršto – įvairių alkoholinių kokteilių vartojimas mūsų šalyje per porą metų išaugo šimtus kartų. Lietuva kartu su Lenkija pirmauja Europoje pagal vieno gyventojo suvartojamą alkoholio kiekį.

„Mūsų tauta prasigėrusi, nes žmonėms trūksta pramogų. Jie neturi veiklos, kuria galėtų užsiimti. Liaudžiai reikia duonos ir pramogų, o tam būtina užsidirbti. Darbai nesimėto arba niekas nenori dirbti, tad paprastai geria bedarbiai. Neprotingai jie elgiasi – protingas žmogus ieško darbo. Bet visos geriausios pajėgos jau išvažiavo į užsienį, liko tik dirbantys arba tie, kuriems niekas neberūpi“, – teigė aktorius Vytautas Šapranauskas.

Kokius sprendimus siūlo politikai, psichologai arba žmonės, kurie buvo susidūrę su alkoholizmo problema?

Reikia vienytis

„Kovoje su alkoholizmu reikia vienyti jėgas. Organizavome konferenciją, kurioje skatinome savivaldybių atstovus pasidalyti patirtimi, kaip kovoti prieš alkoholio vartojimą. Socialinės reklamos nebeduoda norimų rezultatų, todėl skatiname visapusišką savivaldybių bendradarbiavimą. Alkoholizmas yra rimta Lietuvos problema. Padėtis šiuo klausimu blogėja kasmet“, – liūdnas prognozes pateikė Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas.

Statistika iškalbinga: pernai vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui absoliutaus alkoholio kiekio teko 13,3 litro. Šiemet šis rodiklis šoktelėjo iki apytiksliai 14-os litrų.

A. Matulas įsitikinęs, kad statistika neatskleidžia tikrosios situacijos: „Medikų teigimu, augantis psichozių skaičius šalyje rodo, kad alkoholio suvartojama kur kas daugiau.“

Girtas tampa savimi

Kokios priežastys verčia Lietuvos žmones skandinti savo gyvenimą alkoholio liūne? Aktorius V. Šapranauskas pagrindine priežastimi įvardijo bedarbystę, bet psichologas Gediminas Navaitis siūlo pažvelgti šiek tiek giliau.

„Yra tam tikros tradicijos, kurios ganėtinai ilgai gyvuoja. Alkoholis padeda žmogui įsivaizduoti save tokį, koks jis norėtų būti. O tai reiškia, kad kuo labiau žmogus nepatenkintas savimi, tuo labiau jis linkęs vartoti alkoholį. Nes jei jis yra toks, koks norėtų būti, jam nelabai ko nors papildomai ir reikia. Savimi nepatenkintas žmogus, kai išgeria, pradeda kurti įvairiausius planus. Vieni susiję su agresija, kiti – su pramogomis. Išgėręs žmogus tampa labiau panašus į patį save. Neveltui sakoma: „In vino veritas“ (Vyne tiesa)“, – kalbėjo psichologas G. Navaitis.

Vaikai jautresni

Psichologas atkreipė dėmesį, kad alkoholis visų pirma yra nuodas nervų sistemai. „Kadangi paauglio nervų sistema yra mažiau stabili nei suaugusio žmogaus, tai akivaizdu, kad alkoholis jį veikia stipriau. O ir pasekmės būna liūdnesnės. Lietuvoje girtavimas tarp paauglių labai paplitęs“, – labiausiai pažeidžiamą visuomenės dalį įvardijo psichologas.

G. Navaičio teigimu, alkoholizmo problemą Lietuvoje lemia visuomenės įsitikinimai: „Visuomenėje susiformavo kelios prieštaringos nuostatos. Pavyzdžiui, kai žmogus giriasi, kad išgėrė butelį degtinės ir jam nieko („Aš galiu ir daugiau“). Išgirdus tokias kalbas, logiška būtų pasakyti: kam gadini produktą ir mėtai pinigus, jei nieko gero nepajutai? Manau, kaip tik turėtų girtis tas, kuris išgėręs dešimt gramų, gali pasakyti, kad jaučiasi linksmesnis. Tokiu atveju, žmogus bent jau neapgaudinėtų pats savęs. Gaila, bet alkoholio gamintojų propaganda yra sėkmingesnė nei tų, kurie propaguoja blaivybę.“

Alkoholizmas išgydomas

Lietuva gali nusiplėšti „alkoholikų krašto“ etiketę, įsitikinę visi kalbinti pašnekovai. „Tiems, kurie nori susitvarkyti savo gyvenimą, skirtos įvairios programos. Kodėl girtuoklystė tokia populiari tarp paauglių? Dažniausiai kaltę tenka prisiimti tėvams, nesugebėjusiems jo išugdyti. Jei šeimoje girtauja tėvai, vaikas patiria traumą. Nors kai kurie jų pasirenka kitą gyvenimo būdą“, – teigė G. Navaitis.

Tautos prisikėlimo partijos atstovas Rokas Žilinskas, turėjęs problemų dėl alkoholio, įsitikinęs, kad Lietuvoje alkoholizmas išsivystė dėl žmonių susvetimėjimo: „Liūdna, kad užimame pirmąsias pozicijas Europoje, kai kalbama apie alkoholį. Žmogui reikia suteikti viltį, o ne ją atimti. Viskas yra susiję: bendravimo ir supratimo trūkumas, ekonominė krizė ir kitos socialinės problemos. Kai visuomenė atsigręš į žmogų, viskas susitvarkys.“

Aktorius V. Šapranauskas nenorėjo būti pranašas, kuris pasakytų, kaip įveikti alkoholizmą. „Reikia būti visą laiką užimtam ir neliks laiko nesąmonėms. Nors laikas nuo laiko žmogus turi atsipalaiduoti, nes kitaip galima išprotėti šitoje šalyje. Visuomenėje susiformavusi nuostata, kad jei tau reikia kieno nors pagalbos, tau su smegenimis tikriausiai negerai. Socialinės reklamos čia nepagelbės – kiekvienas žmogus turi teisę pasirinkti. Pilstuko kažkodėl niekas nereklamuoja. Ekranuose matome tik tauriuosius gėrimus arba alų. Manau, kad tie, kurie negali įpirkti viskio, geria tai, kas dega, išskyrus anglis ir malkas“, – kalbėjo V. Šapranauskas.

 (Komentarų: 2)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: