Vaidilutė Dovidaitytė

Gurkšniais ryjantys vakarietišką kultūrą, lietuviai gana greitai ir drąsiai perėmė lengvabūdišką tradiciją skolintis. Tai, kas anksčiau atrodė neįmanoma, dabar ranka pasiekiama. Ant kiekvieno kampo gali išgirsti siūlymus gyventi tokį gyvenimą, apie kokį anksčiau net nedrįsdavai svajoti. Visų bankų durys atviros, o meiliai besišypsantys vadybininkai žada padaryti viską, kas įmanoma, kad tik kiekvieno iš mūsų sąskaitoje atsidurtų svajonių suma.

Skolintis iš žmogaus jau nebemadinga. Mat čia turėsi būti dėkingas, o ir skolinti ne visi nori – juk turi būti patikimas tipas. Su bankais viskas paprasčiau, dėkingumas jiems suskaičiuojamas palūkanomis, kurios, žinia, pastaruoju metu bent kiek pinigus mokantiems skaičiuoti irgi atrodo įspūdingai. Juk už paskolintą sumą sumoki lygiai tokio paties dydžio padėką bankui.

Tampame pinigų vergais greituoju savanoriškuoju būdu, nors bandome save įtikinti, kad pinigai suteikia mums laisvę. Tik paskui, kai staiga pastebime, kad sąskaitose švilpauja vėjai, o skolų prisikaupę kelis kartus daugiau, nei uždirbame, nebežinome, kaip suktis. Kaip voverės rate kimbame į visus pamanomus darbus, o galvoje viskas persiverčia į skaičiukus – ir tampame savo pačių aukomis. Juk niekas per prievartą nevertė mūsų skolintis – vadybininkai tik gražiai šypsojosi...

O skolos Lietuvoje šiuo metu iš tikrųjų įspūdingos. Ekspertų teigimu, gyventojų skolos Lietuvoje pradėjo augti prasidėjus nekilnojamojo turto sąstingiui. Pirmiausia krito su nekilnojamojo turto, statybos verslu susijusių žmonių pajamos, tačiau didžiausią smūgį žmonėms sudavė infliacija.

Skolininkų registrą sukūrusios bendrovės „Creditinfo Lietuva” duomenimis, šiuo metu skolininkų administravimo informacinėje sistemoje yra užregistruota 234 tūkst. fizinių asmenų ir 31 tūkst. juridinių asmenų skolos. Fiziniai asmenys skolingi 208 mln., o juridiniai – 440 mln. litų. Ekspertai pripažįsta, kad savo mastais skolos įspūdingos.

Per pastaruosius metus, „Creditinfo Lietuva” duomenimis, skolų portfelis išaugo perpus. Nors pačių skolininkų padaugėjo vos dešimtadaliu. O tai reiškia, kad tie patys skolininkai dar giliau sumerkė savo uodegas į skolų liūną. Statistika rodo, kad situaciją sušvelnina skolos už komunalines paslaugas ir telekomunikacijas. Čia neva ženklių pokyčių nėra. Tačiau situaciją vainikuoja finansiniai įsiskolinimai. Finansiniame sektoriuje skolų suma per pastaruosius metus šoktelėjo šiek tiek daugiau nei dvigubai.

Specialistai tvirtina, kad yra tikimybė, jog artimiausiu metu skolų skaičius kils greičiau nei reikia. Tačiau, anot ekspertų, nereikia laukti katastrofos. Visi gąsdinimai yra pagrįsti žiniomis iš užsienio, bet tai anaiptol nereiškia, kad Lietuvą ištiks ta pati situacija. Juk Lietuvoje visada paskolos buvo išduodamos kiek konservatyviau, atsargiau buvo vertinama rizika. Žinoma, kylančios kainos pakeis žmonių vartojimo įpročius, tačiau labai sunki situacija dar nereiškia, jog ateina krachas. Krachas ne krachas, bet vargu ar lietuviai išsisuks iš situacijos, jei ir toliau lengva ranka iš bankų šulinių semsis pinigėlius, neva tai gerovei susikurti. Kad tik nereikėtų sugrįžti prie supuvusios geldos iš to amžino nepasitenkinimo ir gobšuoliško noro turėti viską.

Lietuviams, jau sumerkusiems uodegas į bankus ir papuolusiems į skolininkų sąrašus, tikriausiai jau nė motais svarstymai, ar teisingi žingsniai buvo žengti prieš imant paskolą, ar įvertintos galimybės. O tiems, kurie dar svarsto apie galimybę iš banko gauti išsvajotą sumelę, tikriausiai derėtų gerai pagalvoti, ar bus galimybė grąžinti pinigus ir bent jau anūkus išvaduoti nuo besivelkančių skolų šleifo.