Pirmadienį bus lygiai mėnuo, kai Lietuvoje veikia Europos Sąjungos (ES) direktyvos nuostatos, pagal kurias mūsų kraštiečiai turi daugiau galimybių važiuoti gydytis svetur - į ES ir Europos Ekonominės erdvės šalis, ir atitinkamai ir šių šalių piliečiai gali gydytis pas mus. Specialistai sako, kad dar sudėtinga būtų įvardinti tikslius skaičius žmonių, kurie išvyksta gydytis svetur ar atvyksta į Lietuvą, tačiau pastebi susidomėjimą naująja tvarka.

Pasak Valstybinės ligonių kasos (VLK), įvardinti skaičius sudėtinga, nes gydytis už mūsų šalies ribų vykstantys žmonės neprivalo gauti išankstinių leidimų gydytis užsienyje, kurie būtų fiksuojami bendroje informacinėje sistemoje. Jiems privalu turėti tik šeimos gydytojo siuntimą konkrečiai mediko specialisto konsultacijai, paslaugai.

Anot VLK atstovės Linos Bušinskaitės, pirmieji skaičiai apie išvykstančiuosius ir jų pasirenkamas šalis pradės ryškėti po keleto mėnesių ar net metų, kai iš svetur sugrįžę ir gydymo paslaugas gavę pacientai kreipsis į teritorines ligonių kasas (TLK) ir joms pateiks prašymus kompensuoti patirtas gydymo išlaidas svečiose šalyje. Tuomet esą ir bus galima konkrečiai įvardinti, kurių Europos šalių sveikatos priežiūros paslaugos lietuviams yra priimtiniausios, kokie išvykstančiųjų srautai, kiek maždaug kainuoja jų gydymas.

Tačiau, pasak L. Bušinskaitės, žmonės vis dar nustemba sužinoję, kad už gydymąsi svetur jiems nebus pilnai kompensuojama.

„Nepaisant to, kad buvo daug kartų viešai aiškinta, jog kompensuojama bus tik tokia kainos dalis, kiek analogiška paslauga kainuotų Lietuvoje (neviršijant faktinės paslaugos kainos), o skirtumą pacientui tektų dengti savo lėšomis, vis dėlto nemažai žmonių lieka nustebę, kai sužino šį faktą. Be to, žmonėms svarbu žinoti ir tai, kad jie patys turės padengti ir kitas išlaidas, pavyzdžiui, kelionės, nakvynės, maitinimo, nes Lietuva kompensuos tik gydymo kainą ir tik tiek, kiek ji kainuoja mūsų šalyje.

Labai svarbu žinoti ir tai, kad gavęs sveikatos priežiūros paslaugas svetur jis pirmiausia privalės sumokėti pats iš savo kišenės visą gydymo kainą, o tik vėliau kreipsis į TLK dėl išlaidų kompensacijos ir tik tada atgaus dalį savo išleistų pinigų“, - aiškino VLK atstovė. Be to, pasitaiko atvejų, jog kai kurie žmonės prašo iš anksto jiems kompensuoti sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas kitoje šalyje.

VLK primena, kad pacientas už kitoje Europos ekonominės erdvės šalyje jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas turėtų sumokėti pats, o grįžęs galėtų prašyti kompensuoti išlaidas tarpvalstybinei sveikatos priežiūrai tokia apimtimi, kokia būtų kompensuojamos atitinkamos sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos pagal mūsų šalyje galiojančią tvarką.

Per mėnesį, kai Lietuvoje veikia ES direktyvos nuostatos, ligonių kasos gavo keletą prašymų paaiškinti, ar bus kompensuotos tam tikros gydymo paslaugos, kurios nėra taikomos Lietuvoje.

„Galimybė gauti tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų kompensavimą bus tik tais atvejais, jei atitinkamas gydymas yra numatytas Lietuvos teisės aktuose“, - sako L. Bušinskaitė.

Taip pat žmonės dažnai teiraujasi, ar reikia vežtis išverstą siuntimą į tos šalies kalbą.

„Tokiais atvejais svarbu žinoti, kad reikia vežtis tokius dokumentus, kokių reikalauja sveikatos priežiūros paslaugos teikėjas, ir kad mes juos rekomenduojame išsiversti į tos šalies, į kurią vykstama, kalbą. Žinoma, tai neprivaloma. Tik žmogus turi įvertinti, kad, nuvykus svetur ir, prireikus, svečioje šalyje vertimo paslaugų, jos gali kainuoti gerokai brangiau nei pas mus. Be to, ir vertimas užsienyje gali užtrukti ilgokai, pavyzdžiui, kelias dienas, tad tokiu atveju tektų pasirūpinti nakvyne, maistu, o tai vėl būtų papildomos išlaidos. Svarbu atminti ir tai, kad siuntimo galiojimo laikas negali viršyti 30 dienų“, - teigia specialistė.

Tautiečiams kyla klausimų dėl privačių gydymo įstaigų paslaugų teikimo Europoje ir ar tokiu atveju priklausys kompensacija. Tokiu atveju esą svarbu įsitikinti, kad gydymo įstaiga turi licenciją teikti atitinkamas sveikatos priežiūros paslaugas, už kurias parvykus į Lietuvą būtų galima gauti kompensaciją.

„Mūsų kraštiečiams aktualu ir tai, ar užsienyje bus kompensuojamos prevencinių programų paslaugos. Tokiais atvejais juos tenka nuvilti - šios paslaugos nebus kompensuojamos, to nėra numatyta ir ES direktyvos nuostatose, kurios perkeltos į mūsų šalies nacionalinę teisę. Aktualu ir tai, ar žmonės gali tikėtis kompensacijos už svetur gautas slaugos ir ilgalaikio gydymo paslaugos? Tokiais atvejais jie irgi nusivilia - šios paslaugos nekompensuojamos. Be to, labai svarbu žinoti, kad nebus kompensuojamos organų transplantacijos, skiepijimo ir profilaktinių (pavyzdžiui, sveikatos patikrinimai) paslaugų, kurios gautos svetur, išlaidos“, - patarimais dalinasi VLK atstovė.

Parengta pagal ELTA informaciją.