Lietuviai išsiveržė į alaus gėrėjų lyderius - Anglija.lt
 

Lietuviai išsiveržė į alaus gėrėjų lyderius 

Lietuviai įsitaisė tarp daugiausiai alaus išgeriančių šalių – šiuo požiūriu atsiliekame tik nuo čekų, airių, vokiečių, austrų ir australų, bet lenkiame tokias šalis kaip Didžioji Britanija ir Danija. Tiesa, nors pastaruosius porą metų alaus rinka augo, šiemet prognozuojamas nemažas smukimas, daugiausiai dėl šaltos vasaros, menkų atlyginimų, didelio nedarbo ir nesiliaujančios emigracijos.

Alaus gėrimo čempionais tradiciškai galima tituluoti čekus (per metus vienas žmogus išgeria vidutiniškai po 158,6 litro), toliau rikiuojasi Airija (131,1 litro), Vokietija (110 litrų), Austrija (108,3 litro) ir Australija (104,7 litro).

Šeštoje vietoje atsidūrusi Lietuva (101,4 litro) baigia šalių, kur vienam gyventojui kasmet vidutiniškai tenka daugiau nei po 100 litrų šio gėrimo, sąrašą.

Didžiojoje Britanijoje vienam gyventojui per metus tenka po 99 litrus išgerto alaus, Lenkijoje – po 95 litrus, Danijoje – po 89,9 litro, Suomijoje – po 85 litrus. Rusija nuo jų gerokai atsilieka – 58,9 litro. Anksčiau buvo viliamasi, kad šioje šalyje pavyks stipresnį alkoholį pakeisti alumi, iki 2010-ųjų taip ir vyko, bet dabar tendencijos esą krypsta ne alaus naudai. Beje, daugelyje šalių alaus vartojimas mažėja.

1996-aisiais Lietuvoje vienam gyventojui vidutiniškai teko 37 litrai, po poros metų – jau 47 litrus, o 2002-aisiais – 78 litrai. Per pastarąjį dešimtmetį alaus suvartojimas Lietuvoje ūgtelėjo maždaug 11 proc. – nuo 273 mln. litrų iki 305 mln. litrų.

Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, pikas buvo pasiektas 2007-aisiais, prieš krizę, – 322 mln. litrų.

Lietuvoje populiariausias yra ekonominės klasės alus, jam tenka 45,3 proc. rinkos – didžiausia dalis iš Baltijos valstybių ir Lenkijos. Beje, mūsų šalyje populiariausias ir vadinamasis premium klasės alus (18 proc.). Tiesa, Rusijoje jis užima 27 proc. rinkos, o Vokietijoje – net 48 proc.

Nuo sausio 1 d. iš parduotuvių turi dingti alus „bambaliuose“ – pusantro ar dviejų litrų plastiko buteliuose. Alkoholio kontrolės įstatyme atsirado draudimas prekiauti ne tik stipresniu nei 7,5 proc. alumi, sidru ar alaus gėrimu, bet ir pilstyti juos į didesnes nei 1 litro talpas.

Mažų alaus daryklų asociacija (MADA) pasipiktino, kad šios pataisos sudarys nesąžiningas sąlygas konkuruoti su didžiaisiais ir nesumažins girtavimo, mat silpnuosius gėrimus, kurie dėl didesnio pakuočių skaičiaus pabrangtų, pakeistų stipresni. Draudimas esą numarins išskirtines tradicinio lietuviško alaus rūšis, kurias verda beveik vien mažieji aludariai. Šis alus būna stipresnis už įprastą pramoninį – alkoholio koncentracija gali siekti 10 proc. Jis esąs kulinarinis ir tautinis paveldas, yra brangesnis už paprastą alų.

Lietuviai įsitaisė tarp daugiausiai alaus išgeriančių šalių – šiuo požiūriu atsiliekame tik nuo čekų, airių, vokiečių, austrų ir australų, bet lenkiame tokias šalis kaip Didžioji Britanija ir Danija. Tiesa, nors pastaruosius porą metų alaus rinka augo, šiemet prognozuojamas nemažas smukimas, daugiausiai dėl šaltos vasaros, menkų atlyginimų, didelio nedarbo ir nesiliaujančios emigracijos.

Alaus gėrimo čempionais tradiciškai galima tituluoti čekus (per metus vienas žmogus išgeria vidutiniškai po 158,6 litro), toliau rikiuojasi Airija (131,1 litro), Vokietija (110 litrų), Austrija (108,3 litro) ir Australija (104,7 litro).

Šeštoje vietoje atsidūrusi Lietuva (101,4 litro) baigia šalių, kur vienam gyventojui kasmet vidutiniškai tenka daugiau nei po 100 litrų šio gėrimo, sąrašą.

Didžiojoje Britanijoje vienam gyventojui per metus tenka po 99 litrus išgerto alaus, Lenkijoje – po 95 litrus, Danijoje – po 89,9 litro, Suomijoje – po 85 litrus. Rusija nuo jų gerokai atsilieka – 58,9 litro. Anksčiau buvo viliamasi, kad šioje šalyje pavyks stipresnį alkoholį pakeisti alumi, iki 2010-ųjų taip ir vyko, bet dabar tendencijos esą krypsta ne alaus naudai. Beje, daugelyje šalių alaus vartojimas mažėja.

1996-aisiais Lietuvoje vienam gyventojui vidutiniškai teko 37 litrai, po poros metų – jau 47 litrus, o 2002-aisiais – 78 litrai. Per pastarąjį dešimtmetį alaus suvartojimas Lietuvoje ūgtelėjo maždaug 11 proc. – nuo 273 mln. litrų iki 305 mln. litrų.

Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, pikas buvo pasiektas 2007-aisiais, prieš krizę, – 322 mln. litrų.

Lietuvoje populiariausias yra ekonominės klasės alus, jam tenka 45,3 proc. rinkos – didžiausia dalis iš Baltijos valstybių ir Lenkijos. Beje, mūsų šalyje populiariausias ir vadinamasis premium klasės alus (18 proc.). Tiesa, Rusijoje jis užima 27 proc. rinkos, o Vokietijoje – net 48 proc.

Nuo sausio 1 d. iš parduotuvių turi dingti alus „bambaliuose“ – pusantro ar dviejų litrų plastiko buteliuose. Alkoholio kontrolės įstatyme atsirado draudimas prekiauti ne tik stipresniu nei 7,5 proc. alumi, sidru ar alaus gėrimu, bet ir pilstyti juos į didesnes nei 1 litro talpas.

Mažų alaus daryklų asociacija (MADA) pasipiktino, kad šios pataisos sudarys nesąžiningas sąlygas konkuruoti su didžiaisiais ir nesumažins girtavimo, mat silpnuosius gėrimus, kurie dėl didesnio pakuočių skaičiaus pabrangtų, pakeistų stipresni. Draudimas esą numarins išskirtines tradicinio lietuviško alaus rūšis, kurias verda beveik vien mažieji aludariai. Šis alus būna stipresnis už įprastą pramoninį – alkoholio koncentracija gali siekti 10 proc. Jis esąs kulinarinis ir tautinis paveldas, yra brangesnis už paprastą alų.

 (Komentarų: 0)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: