Per praėjusį mėnesį Lietuva sumažėjo dar bemaž dviem tūkstančiais žmonių, o apklausos rodo, kad emigruoti nusiteikę beveik 60 proc. jaunimo iki 29 metų ir beveik 40 proc. darbingiausio amžiaus gyventojų nuo 30 iki 39 metų, rašo „Verslo žinios”.

Lietuvos emigracijos mastą jau pradeda jausti paslaugų verslas: ant parduotuvių ir kavinių durų daugėja užrašų „ieškome“, o statistikos ekspertai negailestingai praneša, kad Lietuvos emigrantų ir imigrantų skaičiaus skirtumas tūkstančiui gyventojų didžiausias tarp visų Europos sąjungos valstybių.

„Lietuva rizikuoja pristigti pigios darbo jėgos nekvalifikuotam darbui, kadangi jaunimas nesutiks dirbti paprasto darbo, esant dideliam skirtumui tarp atlyginimo čia ir ten”, – įspėja Gedas Malinauskas, Vytauto Didžiojo universiteto Socialinio darbo katedros lektorius, kalbėdamas apie lietuvius, pasirenkančius nekvalifikuotą darbą užsienyje, o ne minimalų atlyginimą Lietuvoje.

Anot lektoriaus, emigracija yra natūralus procesas ir jo sustabdyti neįmanoma, tačiau Valstybė turėtų bent jau imtis sudaryti palankesnes sąlygas jaunoms šeimoms, gimstamumui skatinti. Tačiau specialistas pripažįsta, kad geriausias stabdis emigracijai būtų bendras šalies ekonomikos ir gyventojų pajamų augimas.

Dėl nedidelių algų Lietuva būtų patraukli tik rytiniams kaimynams. Bet jaunoji karta jau nekalba rusiškai, o senosios kartos atstovai turi neigiamą požiūrį į rusakalbius. Į Lietuvą atvykstančius dirbti trečiųjų šalių piliečius, anot Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro tyrimo, neigiamai vertina per 78 proc. lietuvių.

Parengta pagal www.delfi.lt informaciją