Lietuvių bendruomenė Norvegijoje išplatino viešą laišką, kuriame išreiškiamas pasipiktinimas Norvegijos dienraščio "Dagbladet" nuolatiniais negatyviais straipsniais apie lietuvius Norvegijoje. Pateikiame bendruomenės kreipimąsi apačioje.

Norvegijos dienraštis "Dagbladet" savo straipsniais žemina visą tautą, kuri dabar yra viena iš didžiausių tautinių mažumų (pagal statistika - septinta) Norvegijoje.

Noriu paminėti, kad šis dienraštis buvo vienas iš pirmųjų, rėmęs Lietuvą 1989 ir 1990 metais mūsų kovoje už nepriklausomybę, rašęs kritinius straipsnius apie Sovietų sąjungos ir Michailo Gorbačiovo politiką Baltijos šalių atžvilgiu. Ne kartą Lietuvoje tais metais viešėjo šio dienraščio žurnalistas Janas Erikas Smildenas ir fotografas Geiras B¸lstadas.

Dabar publikuojama „Dagbladet“ informacija apie Lietuvą visai kitokia. Ji tik apie neigiamas Lietuvos puses.

Didžioji dauguma lietuvių, esančių Norvegijoje, gerbia Norvegijos įstatymus ir garbingai gyvena šioje šalyje. Daugelis lietuvių dirba ilgas darbo valandas, prisidėdami prie ekonomikos augimo ir vertybių kūrimo čia sau ir savo vaikams. Vis daugiau ir daugiau žmonių lieka Norvegijoje, siekia integruotis, augina vaikus, lankančius Norvegijos darželius ir mokyklas, susiranda Norvegijoje draugų, siekia pozityviai nušviesti norvegams Lietuvą ir jos gyvenimą.

Mes labai apgailestaujame, kad dėmesys nuolat telkiamas tik ties nedidele grupe lietuvių, ir tokiu būdu sukuriamas neigiamas ir neteisingas įspūdis apie visą mūsų tautą.

Kokia naujienų vertė šiuose straipsniuose?

Visą vasarą dienraštis "Dagbladet" rašė straipsnius apie žiaurius Lietuvos nusikaltėlius. Šias žinias atkartojo ir Lietuvos žiniasklaida.

Dabar tas pats dienraštis rašo naujas istorijas apie prostitutes iš Lietuvos. Valstybinis Norvegijos radijas pasigauna šią informaciją ir skelbia: "Žiaurūs lietuvių suteneriai kontroliuoja visą prostitucijos rinką Norvegijoje".

Iš kur ši informacija? Ar tai oficialus pareiškimas, paremtas statistika ir tikrais faktais, ar tai tik perkartota kelis kartus ta pati, iš tikrųjų jokios vertės neturinti "žinia", kuri po to tampa nebepaneigiama "tiesa"?

Kokia informacija yra pagrįsti "Dagbladet" straipsniai?

Tai yra senos 2006, 2008 ir 2009 metų bylos, tais metais taip pat ne vieną kartą aprašytos Norvegijos spaudoje.

Žymi ir Lietuvoje labai skaitoma norvegų rašytoja Herbj¸rg Waasmo seniai spėjo knygą "Stiklinė pieno" (ji išversta ir į lietuvių kalbą), paremtą viena bylos medžiaga, parašyti.

Dabar apie seniai nuskambėjusias bylas su lietuviais vėl rašo "Dagbladet", ištraukia iš archyvų apdulkėjusias, anksčiau ne kartą aptartas žiniasklaidoje bylas ir vėl jas pateikia kaip kažką nauja. Kiek kartų galima naudoti senas bylas dienaraštyje?
Koks viso to tikslas?

Kodėl reikia telkti dėmesį tik į neigiamą informaciją? Juk yra daug kitų svarbių klausimų, pavyzdžiui, darbo išnaudojimas, prekyba žmonėmis. Kodėl Norvegijoje, tokioje civilizuotoje ir pažangioje šalyje yra sąlygos klestėti šioms visuomenės blogybėms? Kas yra tie prostitučių klientai, narkotikų pirkėjai? Gal būtų galima paanalizuoti, kodėl atsiranda tokia plati terpė šioms negerovėms Skandinavijoje tarpti?

Neteisinga, kai nedidelė grupė žmonių išryškinama ir demonstruojama kaip tipiškas kiekvieno lietuvio pavyzdys.

Visose tautose yra nusikaltėlių, tačiau nusikaltėliai nesuteikia pagrindo vienpusiškai aprašyti visą šalį ir tautą. Norvegijoje taip pat yra nusikaltėlių, bet nei mes, nei kiti niekada neleis, kad tas faktas neigiamai nuspalvintų šią nuostabią šalį.

Žinoma, negerovės turi būti aptartos, bet labai neteisinga, jei informacija pateikiama tik vienpusiškai.

Aiškumo dėlei reikėtų paminėti, kad cirkuliuoja daug padirbtų Lietuvos pasų, ir asmenys be pilietybės, ar kitų šalių piliečiai, negalintys be vizų atvykti į Šengeno zoną, įsigiję tokius pasus yra taip pat priskiriami prie lietuvių.

Lietuva patyrė daug kančių, tačiau bando atsitiesti ir tapti visaverte Europos dalimi. Tam reikia laiko. Todėl neteisinga nuolat žiniasklaidoje pateikti tik neigiamą informaciją apie mūsų šalį.

Lietuva vis dar tebėra neturtinga šalis, mes sutinkame, kad reikia dar daug padaryti, siekiant pasiekti tą patį lygį kaip kitose Vakarų Europos šalyse. Tačiau mes mylime savo šalį ir mums skaudu, jog mūsų tauta nuolat negatyviai aptariama žiniasklaidoje.

Galima rasti kitų būdų kovoti su aktualiomis problemomis nejuodinant visos tautos.
Lietuviai, Lietuvos ambasados turi reaguoti į neigiamus ir dažnai nepagrįstus straipsnius apie mūsų šalį ir tautiečius. Neleiskime kitiems valkioti Lietuvos ir lietuvių vardo, neleiskime savęs žeminti, patys būkime verti Lietuvos. Tik nuo mūsų priklauso, ar galėsime išdidžiai pasakyti:"Aš esu lietuvis".

Norvegijos lietuvių bendrijos pirmininkė Daina Bogdanienė