Artėjant didžiosioms šių metų šventėms, Lietuvoje gyvenantys lietuviai sulaukia emigravusių artimųjų dovanų lavinos.

Tačiau kartais gavus dovaną iš artimojo ir ją atsiimant gali tekti sumokėti.

Muitinės departamentas teigia, kad dovanos niekaip neapmokestinamos jei jų vertė neviršija 45 eurų ir tarp jų nėra akcizinių prekių – tabako gaminių, alkoholinių gėrimų ir kitų prekių, kurių sudėtyje yra etilo alkoholio.

Tačiau jei artimieji siųs jums dovaną, kurios bendra vertė bus didesnė, tačiau mažesnė nei 150 eurų, atsiimant siuntinį pašte teks sumokėti 21 proc. importo pridėtinės vertės mokestį (PVM).

Jeigu dovanų vertė siuntinyje bus didesnė nei 150 eurų, bet ne didesnė nei 700 eurų, reikės mokėti ir 21 proc. importo PVM ir ne didesnį kaip 2,5 proc. lengvatinį muitą.

Tuo metu su 700 eurų viršijančiomis dovanomis taip pat apmokestinamos 21 proc. importo PVM ir muito tarifu, kuris priklauso nuo konkrečios prekės kodo. Jį galima pasitikrinti muitinės interneto puslapyje, įvedus konkretų prekės kodą.

Pasinaudoja dovanų korta

Muitinės departamentas pastebi, kad dažnai „dovanų“ korta bando pasinaudoti siuntėjai iš trečiųjų šalių. Dažniausiai tai būna per prekybos platformą „Ali Express“, „Wish“, „eBay“ veikiantys prekeiviai.

„Pastebime, kad dauguma siuntų, atkeliaujančių iš trečiųjų šalių, muitinės deklaracijų formose CN 22 / CN 23 yra įvardijamos kaip „dovana“. Dažniausiai asmenys taip nurodo siekdami išvengti mokesčių mokėjimo muitinėje.

Muitinio tikrinimo metu paaiškėja, kad vos keli procentai visų į Lietuvą atsiunčiamų dovanų siuntų atitinka dovanoms keliamus reikalavimus, todėl muitinei pareikalavus, muitinės tarpininkui privalu pateikti muitinei papildomus dokumentus, net jeigu minėtose muitinės deklaracijų formose CN 22 / CN 23 siunta įvardyta kaip „dovana“.

Muitinės pareigūnas, atlikdamas prekių muitinį tikrinimą gali pareikalauti asmens pateikti prekių specifikaciją, ar jų aprašymo dokumentą teisingam prekės kodui nustatyti, siekiant tinkamai paskaičiuoti mokesčius“, – teigia departamentas.

Tačiau dažnai tokie siuntiniai, kurie deklaruojami kaip dovana arba deklaruojama mažesnė vertė, nei iš tikrųjų yra, praslysta pro muitininkų akis.

„Lietuvos pašto“ Korporatyvinių reikalų departamento vadovė Vaida Budrienė teigė, kad tai viso pasaulio paštų problema.

„Blogai nurodyta pašto siuntų vertė yra ne tik Lietuvos ir Europos Sąjungos, bet ir viso pasaulio paštų problema. Kovoti su tuo yra pakankamai sudėtinga, nes tam, kad būtų nustatyta tikroji prekės vertė ir ar ji atitinka nurodytąją ant muitinės deklaracijos, reikėtų kiekvieną siuntą atidaryti ir fiziškai tikrinti.

Atsižvelgiant į tai, kad smulkių siuntų srautai iš trečiųjų šalių yra labai dideli, tokia patikra yra neįmanoma dėl ribotų žmogiškųjų resursų. Be to, tai labai prailgintų siuntos tranzito laiką.

Muitinės pareigūnai nuolatos vykdo gaunamų pašto siuntų iš trečiųjų šalių prevencinę patikrą, kada, atsižvelgiant į tam tikrus siuntos požymius, jos yra atrenkamos ir tikrinama, ar siuntėjo deklaruojama vertė atitinka jos tikrąją vertę. Bet reikia pripažinti kad 100 proc. patikrinti visų siuntų yra neįmanoma“, – sakė ji.

Paklausta, kas atsakingas, kad mokesčiai nuo siuntinių vis dėlto būtų sumokėti, ji pateikė tokį atsakymą: „Pagal pašto įstatymą, pašto siuntų deklarantu yra įgaliotas Lietuvos paštas, išskyrus atvejus, kai klientas nori deklaruoti pats asmeniškai arba pats savo noru pasirenka kitą tarpininką ir apie įmonę informuoja. Mokesčių surinkimą už deklaruotas siuntas kontroliuoja LR Muitinė.“