Lietuviams viršvalandžiai darbe – kasdienybė 

Net 58 proc. apk­laus­tų lie­tu­vių nu­ro­dė, kad jie daž­nai dir­ba virš­va­lan­džius. Dar 22 proc. tvir­ti­no, jog tai jiems ten­ka da­ry­ti ret­sy­kiais. Ir tik 20 proc. apk­lau­so­je da­ly­va­vu­sių žmo­nių ga­lė­jo pa­si­džiaug­ti nie­ka­da ne­lie­kan­tys biu­re pa­si­bai­gus ofi­cia­liam dar­bo lai­kui.

Apk­lau­sa at­lik­ta spe­cia­lis­tų pa­ieš­kos por­ta­le cvmar­ket.lt. Pa­sak por­ta­lo at­sto­vo Po­vi­lo Ky­tros, to­kią ten­den­ci­ją le­mia ke­lios prie­žas­tys.

„Da­lis spe­cia­lis­tų yra taip ap­krau­ti dar­bais, kad jiems su­nku su jais su­sit­var­ky­ti per nu­sta­ty­tas dar­bo va­lan­das. Ki­tai da­liai tie­siog ne­si­se­ka pla­nuo­ti sa­vo lai­ko. Taip pat yra bend­ro­vių, ku­rio­se virš­va­lan­džiai yra tar­si or­ga­ni­za­ci­nės kul­tū­ros da­lis – at­sis­to­ti ir iš­ei­ti iš dar­bo penk­tą va­lan­dą bū­tų tie­siog ne­pa­do­ru“, – ti­ki­no dar­bo rin­kos spe­cia­lis­tas.

To­kiam pa­aiš­ki­ni­mui pri­ta­ria ir vie­nos di­džiau­sių Lie­tu­vo­je že­mės ūkio vers­lo gru­pių „Li­nas ag­ro“ per­so­na­lo va­do­vė Sil­vi­ja Lu­ko­šiū­nai­tė. Pa­sak jos, pa­tir­tis ro­do, kad da­liai dar­buo­to­jų iš tie­sų bū­na su­nku tin­ka­mai su­pla­nuo­ti sa­vo dar­bus ir dėl to nu­ken­čia efek­ty­vu­mas.

„Tai le­mia įvai­rios prie­žas­tys: pa­tir­ties sto­ka, dar­bų pla­na­vi­mo įgū­džių trū­ku­mas ir kt. Aiš­ku, kar­tais ten­ka pri­si­de­rin­ti prie iš­ori­nių veiks­nių, ku­riems įta­kos da­ry­ti ne­ga­li, pa­vyz­džiui, nau­jų spren­di­mų die­gi­mas ar ne­ti­kė­tų ir sku­bių dar­bų vyk­dy­mas. Vis­gi sten­gia­mės, kad mū­sų dar­buo­to­jai pla­nuo­tų sa­vo lai­ką bent sa­vai­tei“, – pa­sa­ko­jo S.Lu­ko­šiū­nai­tė.

Anot P.Ky­tros, tai, kad daug lie­tu­vių dir­ba virš­va­lan­džius, nė­ra ne­įp­ras­ta. Pa­na­šią si­tua­ci­ją ga­li­ma ap­tik­ti ir ki­to­se ša­ly­se. Pa­vyz­džiui, nuo­la­tos lie­tu­vių ap­ta­ri­nė­ja­mo­je Es­ti­jo­je.

„Ten esan­ti mū­sų bend­ro­vė taip pat at­li­ko apk­lau­są. Pa­aiš­kė­jo, kad dau­giau nei pu­sės es­tų dar­bo sa­vai­tės truk­mė vir­ši­ja įpras­tas 40 val. O 13 proc. at­sklei­dė dir­ban­tys net 60 val. per sa­vai­tę – tai yra 12 val. per dar­bo die­ną“, – dės­tė P.Ky­tra ir pri­dū­rė, kad, pa­vyz­džiui, Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je kas penk­tas dar­buo­to­jas per sa­vai­tę dir­ba 7 pa­pil­do­mas ne­ap­mo­ka­mo dar­bo va­lan­das.

„Tie­sa, ten su ne­ap­mo­ka­mais virš­va­lan­džiais ko­vo­ja­ma. Štai per­nai taip dir­ban­čių žmo­nių skai­čius Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je dėl to su­ma­žė­jo 200 tūkst. Tuo tar­pu mū­sų kraš­tuo­se vy­rau­ja kiek ki­to­kios tra­di­ci­jos. Il­ga­me­čiai vie­ti­nės dar­bo rin­kos ste­bė­ji­mai par­odė, jog be­veik nie­kas iš virš­va­lan­džius dir­ban­čių žmo­nių ne­fik­suo­ja pa­pil­do­mų dar­bo va­lan­dų ir ne­gau­na už tai jo­kio prie­do“, – sa­kė P.Ky­tra, ku­rio nuo­mo­ne, Lie­tu­vo­je tai daž­nai tam­pa įmo­nės ir jos dar­buo­to­jų su­si­ta­ri­mo rei­ka­lu.

„Li­nas ag­ro“ per­so­na­lo va­do­vės S.Lu­ko­šiū­nai­tės tei­gi­mu, jų bend­ro­vė­je to ir sie­kia­ma - ras­ti in­di­vi­dua­lų ir vi­sas pu­ses ten­ki­nan­tį su­ta­ri­mą dėl virš­va­lan­džių įver­ti­ni­mo.

„Mū­sų veik­lai bū­din­gas se­zo­niš­ku­mas, to­dėl tam ti­krais lai­ko­tar­piais įmo­nė­je virš­va­lan­džius daž­niau­siai ten­ka dirb­ti fi­nan­si­nin­kams, va­dy­bi­nin­kams bei ad­mi­nis­tra­ci­jos va­do­vams. Pa­pil­do­mai dirb­tas jų lai­kas įver­ti­na­mas ski­riant prie­dus ar pre­mi­jas fi­nan­si­nių me­tų pa­bai­go­je“, – aiš­ki­no S.Lu­ko­šiū­nai­tė.

Virš­va­lan­džiai ta­po ne­at­sie­ja­ma šiuo­lai­ki­nės gy­ven­se­nos da­li­mi, ypač did­mies­čiuo­se dir­ban­tiems spe­cia­lis­tams, to­dėl cvmar­ket.lt at­sto­vas P.Ky­tra siū­lo vi­siems at­kreip­ti dė­me­sį į ga­li­mą ša­lu­ti­nį il­gų dar­bo va­lan­dų po­vei­kį žmo­gaus svei­ka­tai, o ne mąs­tyt apie tai, kaip apie ga­li­my­bę dau­giau už­dirb­ti.

„Nuo­la­tos iki vė­laus va­ka­ro už­si­bū­nant dar­be at­si­ran­da chro­niš­kas nuo­var­gis, ma­žė­ja pro­duk­ty­vu­mas ir pa­di­dė­ja šir­dies li­gų ri­zi­ka. Per­var­gę žmo­nės da­ro dau­giau klai­dų, nes tam­pa ma­žiau pa­sta­būs“, – daž­niau­siai me­di­kų nu­ro­do­mas grės­mes ir simp­to­mus var­di­jo P.Ky­tra bei pri­dū­rė, jog kiek­vie­nas dar­buo­to­jas tie­siog pri­va­lo ras­ti lai­ko ko­ky­biš­kam poil­siui. Bū­tent jis pa­de­da už­ti­krin­ti ge­rus įmo­nės veik­los re­zul­ta­tus ir as­me­ni­nę ge­ro­vę.

Anglija.lt

Net 58 proc. apk­laus­tų lie­tu­vių nu­ro­dė, kad jie daž­nai dir­ba virš­va­lan­džius. Dar 22 proc. tvir­ti­no, jog tai jiems ten­ka da­ry­ti ret­sy­kiais. Ir tik 20 proc. apk­lau­so­je da­ly­va­vu­sių žmo­nių ga­lė­jo pa­si­džiaug­ti nie­ka­da ne­lie­kan­tys biu­re pa­si­bai­gus ofi­cia­liam dar­bo lai­kui.

Apk­lau­sa at­lik­ta spe­cia­lis­tų pa­ieš­kos por­ta­le cvmar­ket.lt. Pa­sak por­ta­lo at­sto­vo Po­vi­lo Ky­tros, to­kią ten­den­ci­ją le­mia ke­lios prie­žas­tys.

„Da­lis spe­cia­lis­tų yra taip ap­krau­ti dar­bais, kad jiems su­nku su jais su­sit­var­ky­ti per nu­sta­ty­tas dar­bo va­lan­das. Ki­tai da­liai tie­siog ne­si­se­ka pla­nuo­ti sa­vo lai­ko. Taip pat yra bend­ro­vių, ku­rio­se virš­va­lan­džiai yra tar­si or­ga­ni­za­ci­nės kul­tū­ros da­lis – at­sis­to­ti ir iš­ei­ti iš dar­bo penk­tą va­lan­dą bū­tų tie­siog ne­pa­do­ru“, – ti­ki­no dar­bo rin­kos spe­cia­lis­tas.

To­kiam pa­aiš­ki­ni­mui pri­ta­ria ir vie­nos di­džiau­sių Lie­tu­vo­je že­mės ūkio vers­lo gru­pių „Li­nas ag­ro“ per­so­na­lo va­do­vė Sil­vi­ja Lu­ko­šiū­nai­tė. Pa­sak jos, pa­tir­tis ro­do, kad da­liai dar­buo­to­jų iš tie­sų bū­na su­nku tin­ka­mai su­pla­nuo­ti sa­vo dar­bus ir dėl to nu­ken­čia efek­ty­vu­mas.

„Tai le­mia įvai­rios prie­žas­tys: pa­tir­ties sto­ka, dar­bų pla­na­vi­mo įgū­džių trū­ku­mas ir kt. Aiš­ku, kar­tais ten­ka pri­si­de­rin­ti prie iš­ori­nių veiks­nių, ku­riems įta­kos da­ry­ti ne­ga­li, pa­vyz­džiui, nau­jų spren­di­mų die­gi­mas ar ne­ti­kė­tų ir sku­bių dar­bų vyk­dy­mas. Vis­gi sten­gia­mės, kad mū­sų dar­buo­to­jai pla­nuo­tų sa­vo lai­ką bent sa­vai­tei“, – pa­sa­ko­jo S.Lu­ko­šiū­nai­tė.

Anot P.Ky­tros, tai, kad daug lie­tu­vių dir­ba virš­va­lan­džius, nė­ra ne­įp­ras­ta. Pa­na­šią si­tua­ci­ją ga­li­ma ap­tik­ti ir ki­to­se ša­ly­se. Pa­vyz­džiui, nuo­la­tos lie­tu­vių ap­ta­ri­nė­ja­mo­je Es­ti­jo­je.

„Ten esan­ti mū­sų bend­ro­vė taip pat at­li­ko apk­lau­są. Pa­aiš­kė­jo, kad dau­giau nei pu­sės es­tų dar­bo sa­vai­tės truk­mė vir­ši­ja įpras­tas 40 val. O 13 proc. at­sklei­dė dir­ban­tys net 60 val. per sa­vai­tę – tai yra 12 val. per dar­bo die­ną“, – dės­tė P.Ky­tra ir pri­dū­rė, kad, pa­vyz­džiui, Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je kas penk­tas dar­buo­to­jas per sa­vai­tę dir­ba 7 pa­pil­do­mas ne­ap­mo­ka­mo dar­bo va­lan­das.

„Tie­sa, ten su ne­ap­mo­ka­mais virš­va­lan­džiais ko­vo­ja­ma. Štai per­nai taip dir­ban­čių žmo­nių skai­čius Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je dėl to su­ma­žė­jo 200 tūkst. Tuo tar­pu mū­sų kraš­tuo­se vy­rau­ja kiek ki­to­kios tra­di­ci­jos. Il­ga­me­čiai vie­ti­nės dar­bo rin­kos ste­bė­ji­mai par­odė, jog be­veik nie­kas iš virš­va­lan­džius dir­ban­čių žmo­nių ne­fik­suo­ja pa­pil­do­mų dar­bo va­lan­dų ir ne­gau­na už tai jo­kio prie­do“, – sa­kė P.Ky­tra, ku­rio nuo­mo­ne, Lie­tu­vo­je tai daž­nai tam­pa įmo­nės ir jos dar­buo­to­jų su­si­ta­ri­mo rei­ka­lu.

„Li­nas ag­ro“ per­so­na­lo va­do­vės S.Lu­ko­šiū­nai­tės tei­gi­mu, jų bend­ro­vė­je to ir sie­kia­ma - ras­ti in­di­vi­dua­lų ir vi­sas pu­ses ten­ki­nan­tį su­ta­ri­mą dėl virš­va­lan­džių įver­ti­ni­mo.

„Mū­sų veik­lai bū­din­gas se­zo­niš­ku­mas, to­dėl tam ti­krais lai­ko­tar­piais įmo­nė­je virš­va­lan­džius daž­niau­siai ten­ka dirb­ti fi­nan­si­nin­kams, va­dy­bi­nin­kams bei ad­mi­nis­tra­ci­jos va­do­vams. Pa­pil­do­mai dirb­tas jų lai­kas įver­ti­na­mas ski­riant prie­dus ar pre­mi­jas fi­nan­si­nių me­tų pa­bai­go­je“, – aiš­ki­no S.Lu­ko­šiū­nai­tė.

Virš­va­lan­džiai ta­po ne­at­sie­ja­ma šiuo­lai­ki­nės gy­ven­se­nos da­li­mi, ypač did­mies­čiuo­se dir­ban­tiems spe­cia­lis­tams, to­dėl cvmar­ket.lt at­sto­vas P.Ky­tra siū­lo vi­siems at­kreip­ti dė­me­sį į ga­li­mą ša­lu­ti­nį il­gų dar­bo va­lan­dų po­vei­kį žmo­gaus svei­ka­tai, o ne mąs­tyt apie tai, kaip apie ga­li­my­bę dau­giau už­dirb­ti.

„Nuo­la­tos iki vė­laus va­ka­ro už­si­bū­nant dar­be at­si­ran­da chro­niš­kas nuo­var­gis, ma­žė­ja pro­duk­ty­vu­mas ir pa­di­dė­ja šir­dies li­gų ri­zi­ka. Per­var­gę žmo­nės da­ro dau­giau klai­dų, nes tam­pa ma­žiau pa­sta­būs“, – daž­niau­siai me­di­kų nu­ro­do­mas grės­mes ir simp­to­mus var­di­jo P.Ky­tra bei pri­dū­rė, jog kiek­vie­nas dar­buo­to­jas tie­siog pri­va­lo ras­ti lai­ko ko­ky­biš­kam poil­siui. Bū­tent jis pa­de­da už­ti­krin­ti ge­rus įmo­nės veik­los re­zul­ta­tus ir as­me­ni­nę ge­ro­vę.

 (Komentarų: 0)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: