Lietuvio bandymas nusižudyti Šiaurės Airijos kalėjime liko nuslėptas 

Lietuvis, nusižudęs Šiaurės Airijos aukščiausio saugumo kalėjime, bandė kelti prieš save ranką prieš savaitę, tačiau personalui apie tai nebuvo pranešta.

Kaip skelbia portalas „Belfast Telegraph“, 23-ejų Laurynas Steponavičius buvo rastas negyvas Maghaberyje sausį 2016-aisiais, praėjus septynioms savaitėms po to, kai atsidūrė už grotų.

Trečiadienį paskelbtoje tyrimo ataskaitoje teigiama, kad pareigūnas, tiriantis piliečių skundus prieš valstybines įstaigas, pažymėjo, jog L.Steponavičius atskleidė galvojantis apie savižudybę, o netrukus ir pabandė prieš save pakelti ranką. Vis dėlto niekas esą nekreipė į tai dėmesio ir neperdavė šios informacijos kalėjimo pareigūnams ar medikams – esą tiesiog nemanė, kad tai yra rimta.

L.Steponavičius Maghaberio kalėjime atsidūrė sausio 5 d., 2016-aisiais.

Kameroje, kurioje pakėlė ranką prieš save, jis rastas vasario 11 d. Jo gyvybė galutinai užgeso ligoninėje praėjus 11-ai dienų.

Lietuvis kalėjo pirmą kartą, jokių psichikos problemų esą neturėjo.

L.Steponavičius būdamas kalėjime buvo kreipęsis su prašymu pasikalbėti su policijos pareigūnais. Pastarieji aplankė jį dieną prieš tai, kai jis antrą kartą nusprendė žudytis. Vyras jiems pasakė, kad jautėsi kalėjime saugiau nei bendruomenėje. Nepaisant tokių teiginių, jis susitiko su vyresniuoju kalėjimo pareigūnu ir medicinos seserimi kitą dieną ir paprašė, kad būtų perkeltas į kitą kamerą.

Jis buvo susirūpinęs, kad jo susitikimo su policija metu kameroje buvo ir kitas nuteistasis, kuris taip pat buvo jo bendrininkas.

Pareigūnas skubiai inicijavo jo perkėlimą, tačiau perkelti jo nebespėta – vyras atėmė sau gyvybę vos po dviejų valandų po jų pokalbio.

Vyresnysis kalėjimo pareigūnas ir medicinos sesuo pasakojo skirtingas versijas apie tai, ar L.Steponavičius atskleidė jiems savo mintis apie savižudybę.

Kai jis mirė, paaiškėjo, kad lietuvis anksčiau užsiminė nuteistam lietuviui ir savo merginai, kad planavo nusižudyti ir kad nesėkmingai jau bandė tai daryti savaitę prieš savo mirtį.

Vis dėlto niekas neperdavė šios informacijos atsakingiems kalėjimo pareigūnams ir medikams, nes jie netikėjo, kad tai rimta.

Ataskaitoje teigiama, kad jaunas vyras užsienio kalėjime priklausė aukštesnei nei vidurkis rizikos kategorijai. Taip pat jis nerimavo dėl santykių su savo mergina ir dėl to, kad yra izoliuotas – neturėjo lankytojų ir kontakto su šeima per buvimą kalėjime.

Ataskaitoje atskleidžiama, kad gaivinti rastą kameroje lietuvį bandyta pagal visas instrukcijas.

Ataskaita pateikia rekomendacijų, kaip pagerinti kalėjimo darbą iškilus panašioms situacijoms. Tarp pasiūlymų – kalėjimo paslauga, kad užsieniečiai kaliniai turėtų galimybę paskambinti į kitą šalį nemokamai, jei jų giminaičiai nėra vietiniai. Tarp rekomendacijų yra užtikrinimas, kad personalas pastebėtų ženklus, jei kaliniai yra padidintos rizikos grupėje, gali sužaloti save, bandyti nusižudyti. Esą reikia užtikrinti, kad apie tokius ketinimus būtų pranešta.

Tiriantis piliečių skundus prieš valstybines įstaigas pareigūnas Tomas McGonigle'as sakė, kad tai buvo tragedija: „Tai – liūdnas jauno vyro atvejis, kuris pakliuvo į kalėjimą ne savo šalyje, toli nuo šeimos“. Anot jo, lietuvis turėjo galimybę būti paleistas už užstatą, tačiau kai kurie klausimai jam kėlė stresą, kai kurie jų nė nebuvo žinomi kalėjimo vadovybei, kol jis nenumirė. Jis jautėsi neturintis nieko, kas jį paremtų.

„Reiškiu užuojautą jo giminaičiams“, – sakė T.McGonigle'as.

Anglija.lt

Lietuvis, nusižudęs Šiaurės Airijos aukščiausio saugumo kalėjime, bandė kelti prieš save ranką prieš savaitę, tačiau personalui apie tai nebuvo pranešta.

Kaip skelbia portalas „Belfast Telegraph“, 23-ejų Laurynas Steponavičius buvo rastas negyvas Maghaberyje sausį 2016-aisiais, praėjus septynioms savaitėms po to, kai atsidūrė už grotų.

Trečiadienį paskelbtoje tyrimo ataskaitoje teigiama, kad pareigūnas, tiriantis piliečių skundus prieš valstybines įstaigas, pažymėjo, jog L.Steponavičius atskleidė galvojantis apie savižudybę, o netrukus ir pabandė prieš save pakelti ranką. Vis dėlto niekas esą nekreipė į tai dėmesio ir neperdavė šios informacijos kalėjimo pareigūnams ar medikams – esą tiesiog nemanė, kad tai yra rimta.

L.Steponavičius Maghaberio kalėjime atsidūrė sausio 5 d., 2016-aisiais.

Kameroje, kurioje pakėlė ranką prieš save, jis rastas vasario 11 d. Jo gyvybė galutinai užgeso ligoninėje praėjus 11-ai dienų.

Lietuvis kalėjo pirmą kartą, jokių psichikos problemų esą neturėjo.

L.Steponavičius būdamas kalėjime buvo kreipęsis su prašymu pasikalbėti su policijos pareigūnais. Pastarieji aplankė jį dieną prieš tai, kai jis antrą kartą nusprendė žudytis. Vyras jiems pasakė, kad jautėsi kalėjime saugiau nei bendruomenėje. Nepaisant tokių teiginių, jis susitiko su vyresniuoju kalėjimo pareigūnu ir medicinos seserimi kitą dieną ir paprašė, kad būtų perkeltas į kitą kamerą.

Jis buvo susirūpinęs, kad jo susitikimo su policija metu kameroje buvo ir kitas nuteistasis, kuris taip pat buvo jo bendrininkas.

Pareigūnas skubiai inicijavo jo perkėlimą, tačiau perkelti jo nebespėta – vyras atėmė sau gyvybę vos po dviejų valandų po jų pokalbio.

Vyresnysis kalėjimo pareigūnas ir medicinos sesuo pasakojo skirtingas versijas apie tai, ar L.Steponavičius atskleidė jiems savo mintis apie savižudybę.

Kai jis mirė, paaiškėjo, kad lietuvis anksčiau užsiminė nuteistam lietuviui ir savo merginai, kad planavo nusižudyti ir kad nesėkmingai jau bandė tai daryti savaitę prieš savo mirtį.

Vis dėlto niekas neperdavė šios informacijos atsakingiems kalėjimo pareigūnams ir medikams, nes jie netikėjo, kad tai rimta.

Ataskaitoje teigiama, kad jaunas vyras užsienio kalėjime priklausė aukštesnei nei vidurkis rizikos kategorijai. Taip pat jis nerimavo dėl santykių su savo mergina ir dėl to, kad yra izoliuotas – neturėjo lankytojų ir kontakto su šeima per buvimą kalėjime.

Ataskaitoje atskleidžiama, kad gaivinti rastą kameroje lietuvį bandyta pagal visas instrukcijas.

Ataskaita pateikia rekomendacijų, kaip pagerinti kalėjimo darbą iškilus panašioms situacijoms. Tarp pasiūlymų – kalėjimo paslauga, kad užsieniečiai kaliniai turėtų galimybę paskambinti į kitą šalį nemokamai, jei jų giminaičiai nėra vietiniai. Tarp rekomendacijų yra užtikrinimas, kad personalas pastebėtų ženklus, jei kaliniai yra padidintos rizikos grupėje, gali sužaloti save, bandyti nusižudyti. Esą reikia užtikrinti, kad apie tokius ketinimus būtų pranešta.

Tiriantis piliečių skundus prieš valstybines įstaigas pareigūnas Tomas McGonigle'as sakė, kad tai buvo tragedija: „Tai – liūdnas jauno vyro atvejis, kuris pakliuvo į kalėjimą ne savo šalyje, toli nuo šeimos“. Anot jo, lietuvis turėjo galimybę būti paleistas už užstatą, tačiau kai kurie klausimai jam kėlė stresą, kai kurie jų nė nebuvo žinomi kalėjimo vadovybei, kol jis nenumirė. Jis jautėsi neturintis nieko, kas jį paremtų.

„Reiškiu užuojautą jo giminaičiams“, – sakė T.McGonigle'as.

 (Komentarų: 0)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai:

Kiti kategorijos straipsniai:

Kiti kategorijos straipsniai: