Rudenį prasideda daugumai finansiškai sunkiausias metas. Žmonės būna nepasiruošę sąskaitoms už šildymą, didžiosioms metų šventėms ir padidėjusioms vartojimo išlaidoms. Ne vienas tuo metu įklimpsta į skolas, kurios sukelia didelių problemų.

Rudenį padaugėja išlaidų

Lietuviai išlaidų planavimu susirūpina tik šioms „beldžiantis į duris“, o paskui dėl to neišbrenda iš įsiskolinimų. Tokią nuomonę susidarė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė.

„Pirmiausia, aišku, dėl šildymo sezono. Gruodžio mėnesį Lietuvos gyventojų išlaidos labai padidėja. Pavyzdžiui, 2011 metais, šį mėnesį palyginus su lapkričiu, jeigu žiūrėtume mažmeninę apyvartą, tai padidėjo apie 16 procentų“, – sakė finansų ekspertė.

Jos teigimu, vienas didžiausių „peilių“ lietuvių šeimos biudžetui – Kalėdos ir Naujieji metai. Anot O. Bložienės, nors šios šventės būna kasmet, tačiau tautiečiai niekaip neišmoksta joms pasiruošti iš anksto – planuoti savo išlaidas daugiau negu mėnesiui į priekį.

„Lietuvos gyventojai dažniausiai netaupo ir neatideda pinigų šioms šventėms. Tik keli procentai taupo. Didžioji gyventojų dalis patiria šias išlaidas iš savo kiekvieno mėnesio reguliarių pajamų. Aišku, tai yra labai skausminga šeimos biudžetui“, – sakė ji. 

Pernai dauguma lietuvių šventiniam stalui ketino išleisti vidutiniškai 200 litų. „Tačiau prisideda dovanos. Jeigu žiūrėtume į vidutines namų ūkių pajamas, tokios išlaidos yra reikšmingos. Gruodžio mėnesį ateina sąskaitos už šildymą, todėl tokios išlaidos yra reikšmingos”, – pridūrė ekspertė.

Šeimos, kuriose yra studentų arba moksleivių, susiduria su dar didesnėmis problemomis. Pasak O. Bložienės, atlikus studentų apklausą, paaiškėjo, kad 90 proc. studentų yra vis dar išlaikomi tėvų. Ant jų pečių gula ne tik mokestis už mokslą, bet ir jaunuolių pragyvenimo klausimai.

O. Bložienė taip pat paminėjo kelias vartojimo sferas, kuriose lietuviams nelieka pasirinkimo ir tenka plačiau atverti piniginę. Tai – padidėjusios išlaidos aprangai, avalynei, transportui, maistui ir mokesčiams už elektrą, kurios daugiau suvartojama ilgėjant tamsiam paros metui.

Negalvoja apie metines pajamas

Finansų analitikė atkreipė dėmesį į tai, kad mažai kas sudaro savo metinį išlaidų planą. „Gyventojai metinių savo išlaidų neplanuoja. Apsiriboja tik savo mėnesio išlaidų kontrole. Sakyčiau, tai yra viena iš klaidų, – teigė ekspertė. – Dažniausiai Lietuvoje, kai pasakai apie pajamas, visi galvoja apie mėnesio pajamas, niekas negalvoja apie metines savo pajamas.“

„Mūsų išlaidos yra labai sezoniškos. Norėčiau priminti žmonėms, kad jie planuotų savo metines išlaidas. Mėnesio išlaidos yra tik kontrolė. Kai matome metines išlaidas, dienas, kuriomis reikės išleisti daugiau, matome sezoniškumą – kur kas paprasčiau planuoti savo biudžetą ir nereikia keisti savo gyvenimo kokybės pasikeitus sezonui“, – patarė O. Bložienė.

Jos manymu, daugelis nepagalvoja apie tas išlaidas, kurios laukia kasmet – draudimą, automobilio padangų keitimą ir kitas. Vis dėlto O. Bložienė neneigė, kad lietuviai yra linkę kaupti santaupas. „Žmonės taupo ir pensijai, ir vaikams, tačiau nesirenka priemonių, kurios atitiktų šiuos tikslus, – sakė ekspertė. – Žmonės daro netinkamus finansinius sprendimus ir padaro klaidų skolindamiesi, investuodami ir tvarkydami savo finansus.“

Dažniausiai lietuviai skolinasi prieš atostogas ir didžiąsias metų šventes, todėl naujus metus dažnai pasitinka naujame skolos rate.

„Pradeda augti skolos už komunalines paslaugas, pradelsti mokėjimai finansinėms institucijoms, pradeda vėluoti mokėti paskolas ir taip toliau. Tai yra susiję su per didelėmis išlaidomis tą vieną mėnesį“, – sakė O. Bložienė.

Planuoti reikia prieš metus

Paklausta, ar dalis lietuvių nepervertina savo išgalių rinkdamiesi atostogoms keliones į populiarius užsienio kurortus, O. Bložienė pastebėjo dar vieną „išlaidūnišką“ tendenciją.

„Tokių paskolų daugėja. Mano patarimas yra nesiskolinti atostogoms, o pradėti apie kitų metų poilsį galvoti vos joms pasibaigus“, – patarė ji. „Atostogoms [lietuviai] nesiruošia. Rudenį tikrai reikia pradėti galvoti apie kitų metų atostogas. Per metus galima tinkamai tam pasiruošti“, – pridūrė analitikė.

Pašnekovė teigė, kad dauguma lietuvių linkę neplanuoti atostogų, o apie jas susimąstyti tik atėjus paskutinei akimirkai. „Galų gale, galima iš anksto nusipirkti lėktuvo bilietus ir tokiu būdu sutaupyti. Vis dėlto situacija tokia, kad lietuviai paskutinę minutę nusprendžia dėl savo atostogų ir vėlgi savo finansų nelabai planuoja“, – sakė ji.

Rugpjūčio mėnesį apie nepamatuotas išlaidas signalizuoja tie patys indikatoriai, kaip ir po naujųjų metų – delsimas atsiskaityti už paslaugas ir atsikratyti skolų.

Mokėti dalimis – nepopuliaru

Vienu iš būdų subalansuoti namų ūkio biudžetą ir nepatirti šoko atėjus šaltiems orams – mokėti už šildymą vienodą sumą kiekvieną mėnesį.

Tarkime, „Vilniaus energijos“ klientų centro specialistai išnagrinėja buto energijos vartojimo vidurkį. Remiantis šiuo skaičiumi, suma mokama kiekvieną mėnesį. Kartą per metus būna išlyginamasis mėnuo, paprastai – spalis. Jo metu įvertinama, ar per praėjusį laikotarpį nebuvo permokėta arba nesumokėta pakankamai. Tai priklauso nuo to, kokia žiema buvo – šiltesnė ar šaltesnė negu įprastai. Vidurkiui apskaičiuoti yra naudojami kelių paskutinių metų duomenys.

Tokią paslaugą kelis metus siūlančios „Vilniaus energijos“ atstovas spaudai Nerijus Mikalajūnas teigė, kad šiuo pasiūlymu susivilioja tik labai maža dalis klientų. „Tikslaus skaičiaus neturiu, bet jų yra apie 2 procentus, gal mažiau. Sunku pasakyti, kodėl“, – sakė jis. Pasak N. Mikalajūno, pasirinkę šį mokėjimo būdą klientai retai kada grįžta prie mokėjimo tik žiemą.

„Iš esmės, visoje Europoje yra populiaru mokėti visus metus. Mano žiniomis, mes bene vieninteliai, kurie moka tik žiemą“, – sakė N. Mikalajūnas.

„Akivaizdžiausias privalumas – galima labai aiškiai planuoti savo išlaidas ir išvengti tokių svyravimų, ypač šaltaisiais žiemos mėnesiais. Tikrai ne visų šeimų biudžetai yra tokie, kad „pakeltų“ tokius svyravimus“, – teikiamos paslaugos privalumą išskyrė pašnekovas.