Lietuvio laisvė Lietuvos nelaimė 

Sakyčiau, kad lietuviai žodžio “laisvė” nemėgsta. Ir nesunku suprasti – kodėl. Pažiūrėkim, kokią prasmę įdedam į posakį “laisvas žmogus”. Jau pats žodžių “laisvas” ir “žmogus” derinys skamba keistai ir dviprasmiškai. Laisvas – išėjęs iš kalėjimo? Gyventi laisvėje, vadinasi būti paleistam iš belangės? Dar paprasčiau, kai žodį “žmogus” pakeičiam lytį nurodančiom konkretybėm - vyras ar moteris. Laisvas vyras – reiškia nevedęs, laisva moteris paprastai lygu laisvo elgesio moteris, o tai reiškia - pasileidusi.

Realistiškai žiūrint lietuviškas laisvės supratimas būtent į tuos du dalykus ir susiveda – nesusisaistymą ir neatsakingumą. Gyvenimo schema tampa labai paprasta – arba esi kalėjime, kur nustatytos prievolės ir reikalavimai, arba atsiduri laisvėje, siejamoje su gyvenimu be atsakomybės ir įsipareigojimų.

Regis, tokioje laisvėje ir esam atsidūrę po to, kai buvom paleisti iš Sovietų Sąjungos kalėjimo, ir pojūtį, kad esu laisvas, daugelis patiria tik tada, kai nieko nebereikia varžytis ir dėl nieko sukti galvos. Net dėl www.anglija.lt pasirodančių komentarų.

To nesivaržymo šiandien per akis. Kas kam į galvą šauna, tas tą ir drebia į viešumą, nesvarbu, kiek tuose žodžiuose tiesos, kiek netiesos - kam save apsunkinti tiesos paieškomis. Ir kokia prasmė būgštauti, kad kiti žmonės gali įsižeisti ar pasijusti įskaudinti – tam jie ir egzistuoja, kad įsižeistų ir įsiskaudintų. Kita vertus, kas tie kiti žmonės? Ir ypač, jeigu nebegyveni savo gimtojoj Plungėj ar Kelmėj, kodėl nepašūkauti “Viva Lituanica” pigios Icelando degtinės prisisiurbus kokiame nors Rytų Londono parkelyje? Juk tie dabartinio lietuvio emigranto kaimynai dažniausiai ne jo tautiečiai ir net ne žmonės, o babajai, kodėl jų nuomonė turėtų rūpėti?  Skaityti toliau...

2012-02-15 / 14:27

Sakyčiau, kad lietuviai žodžio “laisvė” nemėgsta. Ir nesunku suprasti – kodėl. Pažiūrėkim, kokią prasmę įdedam į posakį “laisvas žmogus”. Jau pats žodžių “laisvas” ir “žmogus” derinys skamba keistai ir dviprasmiškai. Laisvas – išėjęs iš kalėjimo? Gyventi laisvėje, vadinasi būti paleistam iš belangės? Dar paprasčiau, kai žodį “žmogus” pakeičiam lytį nurodančiom konkretybėm - vyras ar moteris. Laisvas vyras – reiškia nevedęs, laisva moteris paprastai lygu laisvo elgesio moteris, o tai reiškia - pasileidusi.

Realistiškai žiūrint lietuviškas laisvės supratimas būtent į tuos du dalykus ir susiveda – nesusisaistymą ir neatsakingumą. Gyvenimo schema tampa labai paprasta – arba esi kalėjime, kur nustatytos prievolės ir reikalavimai, arba atsiduri laisvėje, siejamoje su gyvenimu be atsakomybės ir įsipareigojimų.

Regis, tokioje laisvėje ir esam atsidūrę po to, kai buvom paleisti iš Sovietų Sąjungos kalėjimo, ir pojūtį, kad esu laisvas, daugelis patiria tik tada, kai nieko nebereikia varžytis ir dėl nieko sukti galvos. Net dėl www.anglija.lt pasirodančių komentarų.

To nesivaržymo šiandien per akis. Kas kam į galvą šauna, tas tą ir drebia į viešumą, nesvarbu, kiek tuose žodžiuose tiesos, kiek netiesos - kam save apsunkinti tiesos paieškomis. Ir kokia prasmė būgštauti, kad kiti žmonės gali įsižeisti ar pasijusti įskaudinti – tam jie ir egzistuoja, kad įsižeistų ir įsiskaudintų. Kita vertus, kas tie kiti žmonės? Ir ypač, jeigu nebegyveni savo gimtojoj Plungėj ar Kelmėj, kodėl nepašūkauti “Viva Lituanica” pigios Icelando degtinės prisisiurbus kokiame nors Rytų Londono parkelyje? Juk tie dabartinio lietuvio emigranto kaimynai dažniausiai ne jo tautiečiai ir net ne žmonės, o babajai, kodėl jų nuomonė turėtų rūpėti?  Skaityti toliau...

 (Komentarų: 17)