Prieš keletą metų tauta diskutavo ir ūžė dėl Lietuvos kvapo. Turiu galvoje buteliuką, demonstruotą pasaulio turizmo mugėse, su kanalizacijos kvapsniais dvelkiančiu skysčiu. Ir štai - atėjo laikas pristatyti Lietuvos skonį - t.y. parodyti, ką valgom ir ką geriam. Išvilkti nacionalinę virtuvę į dienos šviesą – rizikingas reikalas. Ypač tokią, kuri, jeigu tikėtume, ką sako estai, priskiriama prie blogiausių pasaulyje.
Kokį vaidmenį Lietuvos kvapas atliko pristatant mūsų šalį, sunku pasakyti – kiekvienas Anglija.lt skaitytojas tegu sprendžia savo nuožiūra. Kiek „Lietuvos kvapas“ iš tikrųjų būdingas Lietuvai – irgi subjektyvu, nes jis - nutekamųjų vandenų dvelksmas sumišęs su automobilių išmetamųjų dujų kvapsniais, bent man taip užsiuodė - labiau būdingas miestui, o ne kaimui.
Nes kaimas turi smirdėti - būtent taip šiomis dienomis pranešė rūstieji Lietuvos žemės ūkio ministerijos realistai. Nes kaimas - tai ne žydinčios pievos, lygūs laukai ir paukščiukų čiulbėjimas, kaimas – tai ištisas kiaulininkas. Kadangi daugelio nuomone miestais laikyti galima nebent Vilnių (išbraukus Šnipiškes) ir (su tam tikrom išlygom) Klaipėdą, vadinasi visa Lietuva yra kaimas ir smirdėti privalo.
Ką padarysi – juk nesam tokie įgudę, kad išmoktume valdyti savo skleidžiamus kvapus. Galim juos laikinai prislopinti, galim brangiais kvepalais užgožti, bet tik laikinai – anksčiau ar vėliau tikrasis kvapas ima ir prasimuša.
Su skoniu – kitaip. Net šlykščiausią kąsnį daug kas įsigudrina nuryti su šypsena veide. Aš irgi šypsojausi, pirmą kartą per jėgą gurgdama austres – mandagumas liepia vaišes priimti, kad vaišintojo neįžeistum.
Juk ir mus suimtų piktumas, jei numylėtus šaltibarščius kas nors pavadintų rožine pliure arba šaipytųsi iš mūsiškių purvo spalvos tarkuotų bulvių kukulių su mėsos spira (jei kas to žodžio nesupranta, paaiškinsiu – mažas kietas apvalus šūdukas) viduryje. Ir net nebandyk anglui pasiūlyti rūkytų kiaulės ausų. Net prie alaus. Net gražiai supjaustytų pailgomis juostelėmis. Nepripažįsta.
Todėl išgirdusi, kad mūsų tautiečiai surizikavo „Taste of London“ mugėje pristatyti lietuvišką skonį (Taste of Lithuania), išsigandau - iki kokio laipsnio planuojame apsijuokti. Nes nacionalinė virtuvė nė kiek ne mažiau jautrus ir subtilus dalykas nei nacionalinis jumoras.
Lietuviška virtuvė pastaruoju metu dažnai patenka į kryžminę ugnį. Atakuojama ir iš išorės - estai neseniai ją pavadino pačia blogiausia pasaulyje; ir iš vidaus - naujųjų, pagal ypatingą receptą iškeptų, virtuvės mitų griovėjų.
Kliūva viskam, ką panūstame laikyti lietuvišku patiekalu – ar tai būtų cepelinai, ar kugelis, ar balandėliai. Esą per riebūs, per sunkūs virškinti, per daug kaloringi, neišvaizdūs pažiūrėti.
Anais laikais, kai dar gyvenau Lietuvoje ir kartais tekdavo priimti atvykėlius iš svečių šalių, pasitaikė tokių lankytojų, kurie atvykdami atsiveždavo kažkieno sudarytą sąrašą, ką Lietuvoje ragauti ir ko šiukštu nevalgyti. Į šiukštu nevalgomų sąrašą įėjo šaltibarščiai, į saikingai vartotinų – cepelinai.
Šaltibarščių atsimenu, taip ir neįsiūliau, bet saikingai vartotinų cepelinų paragauti sutiko, bet, kol prisikasė iki įdaro, noras juos vartoti buvo užkimštas sprangia tarkinė tešla. Ką galėjau padaryti? Tik gailiai pridūriau, kad jei būtų paragavę mano mamos virtų cepelinų, kitaip apie juos galvotų.
Kai mylim cepelinus, omeny turim tuos, mamų rankomis dailiai nuglostytus. Nes sugadinti galima bet kokį patiekalą, ypač užsimanius pagaminti greitai ir pigiai. Ar nebus taip, kad pigios virtuvės mitas ir kelia lietuviškai virtuvei didžiausią grėsmę.
Zita Čepaitė
Komentarai
Mūsų virtuvė yra tuo pačiu ir specifinė ir primityvi - pritaikyta šalto klimato gyventojams, kadangi pas mus daugiau yra šaltų orų, tad ir maistas yra riebus, sotus ir kaloringas, kad mums būtų šilta :) Kastinys su bulvėm, šaltibarščiai, žemaičių blynai, cepelinai, vėdarai... visi šie patiekalai kad ir kokie atrodytų keisti panagrinėjus jų sudėtį, yra daugumos lietuvių ragauti ir kelia asociacijas su Lietuva. Taip pat kaip ir mums atrodo keisti kiniečių, indų ar kitų šalių patiekalai taip ir kitiems maistas, valgomas Lietuvoj gali pasirodyt KEISTAS, tačiau mums jis yra savitas ir įprastas, o kitiems tai - delikatesas! Aš nemanau, kad turime jo gėdytis ar vengti, kiekvienas renkasi tai kas jam skaniausia ir būti tolerantiškiems sau ir kitiems ;)
tikrai graziai pavadino cepelinus. su spira..........as ju nebevalgau nuo to laiko, kai atvykau i uk. pirma todel, kad sudetinga pagamint ir atima daug laiko. antra, bandau kitu tautu valgius ir randu juos daug sveikesniais. net nedrysciau vaisint uzsieniecio cepelinais ar kokiu kugeliu. susirgs tikrai. o saltibarsciai man nei lietuvoj nepatiko, kaip isvemtas skrandzio turinys. tikrai ner ko is musu pasimokyt
Geda ant savo salies taip dergti....
vakar dalyvavau parodoje ir labai didziavausi musu gimtine, virtuve ir tuo kad musu tautieciai reprezentavo musu sali. Patikekit mano pazystami britai, amerikiecia ir kiti buvo labai suzaveti musu desromis, dziugo suriu, alumi, ir kitais produktais ir gyre kad tokia maza salis gamina tokio nuostabaus, savito skonio produktus.
Is tu patiekalu tj tik kugelis sakotis skanu o visi kiti lt patiekalai meslas.
Megstu ragauti ivairu maista,bet man lietuviskas maistas skaniausias,kas kad sunkus virskinti,kolege babaika kerta saldumynus apsilaizydama,musu duona,suris patinka.
to Ragavau...
Kaip ji galejo ten buti, jeigu straipsnis idetas vakar diena? Su laiko masina i ateiti suskraidyt?:) Kita savaite turbut aprasys ispudzius po:)
O del to, kad pergyvena, kaip lietuviai pasirodys, tai visai galima suprast. Nes kaip jau cia kazkas rase, virtuve savotiska... Gerai, jeigu ten suriai, rukytos mesytes ir panasiai, o ne cepelinai, nes su savo tradiciniais patiekalais tikrai galejom likti nesuprati.
Pries pora metu buvau "taste of London" renginyje, tai ten visos salys pristato savo virtuves svelnesnius variantus. Pavyzdziui, puikiai pamenu afrikieciu (tik pamirsau, is kokios tiksliai salies) stenda - jie gal ten pas save Afrikoj isvis velnias zino ka valgo, suslikus gal kokius dykumoj pagautus:), bet "taste of London" jie buvo tik su padazais. Nes, matyt, ivertino, kad kitu patiekalu neiprate zmones neivertins. gerai, jeigu lietuviai sumaste apsiribuoti suriais, duona ir sakociais:)
Mano pazystami babajai tai bulvinius blynus su grietine taip kerta, kad kept nespeju. Ir saltibarscius net ausim lapsedami kerta. Na cepelinu tai nemegsta. Tik aisku reikia skaniai pagamint. yra tokiu seimininkiu i kurias tik paziurejus jau noras valgyt atsoka
Vakar buvau ir niekas nieko ten neapsijuoke,suris,duona,sakociai,alus.zmones ejo ,ragavo,klausinejo.autore tai tik zibala ipila ir laukia kol komentatoriai pliekiasi.jai pati ten nebuvai,nerasyk veju zitule.
"Tuo paciu alum, kuris No1 pasaulyj pripazintas." - cia ant tos sipuckos, is milteliu pagamintos, t.y. "Svyturio" bonkes perskaitei???:D
Gurmanai - lietuviska virtuve?!?!?! Gal geriau nereikia ju aprasymo...:D
As asmeniskai dievinu lietuviskus patiekalus, tokius paprastus, socius, "hearty" kaip pasakytu anglai. Bet tuo paciu puikiai suvokiu, kad placiai publikai (pasaulio mastu) nelabai ka turim parodyti. Ir nereikia mums to! Kam mums reikia, kad musu virtuve zavetusi kitose salyse?! Kam mums stengtis patikt ir itikt su savo patiekalais?! Cia MUSU tradicijos, MUSU virtuve, kuri yra MUMS skani - ir gerai!:)
Na jei autore nuo austriu springsta, tai jai apie maista geriau nerasyt. Yra tam maisto gurmanai kurie ir aprasys musu virtuve. Cepelinai net ne lietuviskas patiekalas. Turim kuo didziutis ir net labai. Tuo paciu alum, kuris No1 pasaulyj pripazintas. Tas pats Dziugo suris, kuri italai dievina ar net paprasciasia juoda duona, kurios vien kvapas nuperka inoringiausius maisto ekspertus. Galima butu vardint ir vardint,.. o autorei reiketu pirmiau apsilankyt toj parodoj, o po to kazka protingo parasyt ;)
nu jo... kuo toliau tuo labiau i lankas, tie kurie kritikuoja lt virtuve del sunkumo, virskinimo ir pan. daliku, lai ganasi sau ant pieveles zolele bevalgydami. kiek tenka keliauti, visada stengiosi ragauti kuo ivairesni maista ir ne viesbutije siuloma, o kur kavinukeje, atokiau nuo miesto centro. kad nutu kuo naturalesnis ir kuo arciau tikros, tradicines virtuves. beabejo, ne viskas tinka, patinka ir ne viska ragauciau antra karta. bet jau nereikia del kazkokiu estu vertinimu taip liudeti, nes kai klausiau savo brolienes (ji este) apie ju nacionalini patiekala, tai atsakymo per 4 m taip ir nesulaukiau :). O musu salduminus, anglai kerta kaip reikalas, o musu alus! pasakysiu tik tiek kiek vienam neitiksi.. o ir ar reikia???
.,,.iki kokio laipsnio planuojame apsijuokt,,....Tai ar lietuvis maista is sudo daro ar kaip??Yra valstybiu ,kur isvis net pauostyt ju maisto negaletuma ka jie valgo,o kas jau su lietuviu maistu blogai??
kad saltibarsciai lietuviskas nacionalinis patiekalas???Lenklijoj juos daro,Rusijoj juos daro...o tarpkitko mano sesers vyras Nigerietis,saltibarscius valgo,net ausys linksta,sake laaabai skanu!!.....Kiekviena valstybe turi savo nacionalinius patiekalus,gal mes kai ko irgi negalim priimt ir slykstimes,kaip as sameniskai slyksciuos British sausage;;Pfee
puse Jungtynes Karalystes uz lekste kvepenciu saltybarsciu ir karstu, garuojanciu cepelynu. O ju maistas tinka tik prie samogono. ( kad permusti samanes dvoka )
sviezus cepiakai -nesigincyju,skanu.
na bet ant rytojaus paskrudinti ant keptuves su grietine-tai ausis gali nusidraskyt!niam-niam-skanumelis!
vat -"paskrudintus" ir siulykit tiems uzsienieciams. tai jiems tikrai patiks.
kas del saltybarsciu, tai ne ubagams (anglams) suprast-kas tai per sriuba! lengva,gaivinanti, lengvai padaroma ir svieziai kvepianti!
nei ta ju-"tomato soup" is skarbankes, kuria as vartoju vietoj padazo ant tu paciu lietuvisku balandeliu.
Lietuviska virtuve tikrai gan savotiska, jeigu nesi iprates (ypac ziurint uzsieniecio akimis). Kiek bandziau draugus uzsieniecius vaisint musu tradiciniais patiekalais: cepelinais, saltibarsciais, balandeliais, kugeliu, sakociu, "tinginiu" ir pan., tai tik saldumynus gerai valgo:) Kitus patiekalus (cepelinus ir t.t.) irgi valgo ir net giria, bet kazkaip man toks jausmas kyla, kad labiau is mandagumo, nes 2a karta niekas niekada neisideda...:)