Lietuvių ir britų vaikai – vieni iš nelaimingiausių Europoje  

Po visoje Europoje atlikto tyrimo paaiškėjo, kad Didžioji Britanija užima 24 vietą iš 29 šalių pagal vaikų gyvenimo lygį. Lietuva šiame sąraše užima dar „garbingesnę“ vietą. Blogiau už britus, pagal tyrimą, gyveną ir jaučiasi tik lietuvių, latvių, rumunų, bulgarų ir Maltos gyventojų vaikai.

Britanijoje vaikų padėtis įvertinta kaip labai prasta dėl kelių faktorių: daugybės vaikų tėvai yra bedarbiai, aplinka, kurioje gyvena vaikai, yra nepakankamai sutvarkyta, daug vaikų rūko, vartoja narkotikus, lytiškai santykiauja, ypač daug 16-18 metų paauglių niekur nedirba ir nesimoko.

Britanijos rezultatai buvo kur kas prastesni už kitų didžiųjų Europos valstybių rezultatus. Vokietija sąraše užima aštuntą vietą, Prancūzija – penkioliktą, o sąrašo viršuje yra Skandinavijos šalys.

Organizacijos „Child Poverty Action Group“ užsakymu atlikto Jorko universiteto tyrimo duomenys antrina prieš porą metu tarptautinės vaikų teisių gynimo organizacijos UNICEF pateiktiems duomenims, pagal kuriuos britų vaikų padėtis įvertinta kaip viena iš blogiausių iš 21 tyrime dalyvavusios Europos šalies.
„Child Poverty Action Group“ teigimu, prastai vaikų gerovei įtakos daugiausia padarė ne gyvenimas tik su vienu iš tėvų ar tėvų skyrybos, o stiprių psichologinių ryšių tarp vaikų ir jų augintojų nebuvimas – daugelis vaikų labai mažai kalba su savo tėvais.

Anglija.lt

Anglija.lt naujienas ar jų dalį publikuoti ir/ar kitaip naudoti be raštiško "Anglija.lt Ltd." sutikimo draudžiama.

Po visoje Europoje atlikto tyrimo paaiškėjo, kad Didžioji Britanija užima 24 vietą iš 29 šalių pagal vaikų gyvenimo lygį. Lietuva šiame sąraše užima dar „garbingesnę“ vietą. Blogiau už britus, pagal tyrimą, gyveną ir jaučiasi tik lietuvių, latvių, rumunų, bulgarų ir Maltos gyventojų vaikai.

Britanijoje vaikų padėtis įvertinta kaip labai prasta dėl kelių faktorių: daugybės vaikų tėvai yra bedarbiai, aplinka, kurioje gyvena vaikai, yra nepakankamai sutvarkyta, daug vaikų rūko, vartoja narkotikus, lytiškai santykiauja, ypač daug 16-18 metų paauglių niekur nedirba ir nesimoko.

Britanijos rezultatai buvo kur kas prastesni už kitų didžiųjų Europos valstybių rezultatus. Vokietija sąraše užima aštuntą vietą, Prancūzija – penkioliktą, o sąrašo viršuje yra Skandinavijos šalys.

Organizacijos „Child Poverty Action Group“ užsakymu atlikto Jorko universiteto tyrimo duomenys antrina prieš porą metu tarptautinės vaikų teisių gynimo organizacijos UNICEF pateiktiems duomenims, pagal kuriuos britų vaikų padėtis įvertinta kaip viena iš blogiausių iš 21 tyrime dalyvavusios Europos šalies.
„Child Poverty Action Group“ teigimu, prastai vaikų gerovei įtakos daugiausia padarė ne gyvenimas tik su vienu iš tėvų ar tėvų skyrybos, o stiprių psichologinių ryšių tarp vaikų ir jų augintojų nebuvimas – daugelis vaikų labai mažai kalba su savo tėvais.

 (Komentarų: 6)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: