Lietuvių įvaizdis: įkūrę Niujorko SoHo rajoną ir sugriovę SSRS 

Antradienio vakarą Vilniuje organizacijos Globalios Lietuvos lyderiai | GLL“ surengė diskusiją „Lietuvos įvaizdis Pasaulio piliečio akimis“, kurioje dalyvavo trijų skirtingų sričių - politikos, viešųjų ryšių ir filosofijos - atstovai.

Vilniaus mero Artūro Zuoko manymu, kalbant apie Lietuvos identitetą, nereikia stipriai apsibrėžti žodžiu „lietuvis“. „Reikia žiūrėti į valstybės istoriją, o joje pasiknaisiojus, galima rasti, aišku, galima ginčytis, bet kai kas paskaičiuoja, kad Lietuva turi 27 Nobelio premijos laureatus. Tam yra pagrindas - dauguma jų, aišku, yra litvakai“, - sakė A. Zuokas.

A. Zuokas atskleidė, kaip kitose šalyse pristato Lietuvą. „Kuriame mieste bebūčiau, sakau, kad esame ta šalis, kuri sugriovė Sovietų Sąjungą, kuri be kariuomenės nugalėjo rusų armiją ir komunistų partiją. Parodykite man dar nors vieną tokią šalį, kur trys su puse milijono ant kelių parklupdė tokią galybę“, - kalbėjo A. Zuokas. Pasak jo, išgirdę tokius argumentus, žmonės į Lietuvą žiūri pagarbiai.

„Kai būnu Niujorke, visą laiką sakau esąs iš Lietuvos, iš Vilniaus ir klausiu, ar žinote, kad SoHo rajono Niujorke nebūtų, jei ne du pakvaišę lietuviai Jurgis Mačiūnas ir Jonas Mekas, kurie išsaugojo visą Niujorko kvartalą ir sukūrė pirmą kūrybinę industriją, apie kurią Europos Sąjunga pradėjo kalbėti tik prieš trejus metus. O tai buvo 1960 metai“, - aiškino A. Zuokas.

Pasak jo, turime daug kuo pasigirti, tik reikia tas žinias kryptingai skleisti. „Labiau kalbėčiau ne apie įvaizdį, o žodį „destination“ (kryptis – DELFI) - kaip Lietuvai tapti kryptimi, į kurią važiuoja investuotojai, turistai. (...) Manau, kad „destination“ galbūt ir geresnė užduotis visiems, kurie dirba su viešaisiais ryšiais arba šalies marketingu“, - kalbėjo Vilniaus meras.

Projekto „Neregėta Lietuva“ įkūrėjas Marius Jovaiša, prieš porą metų pasiūlęs Lietuvos – Baltijos širdies koncepciją, kalbėjo: "Tikrai nedaug kas mūsų Lietuvą žino, ir vardas mažai girdėtas, sudėtingai tariamas. Net angliškai skamba toli nuo to, kaip mes vadiname, kaip yra romanų šalyse – Lituania, Litauen, ir staiga tas angliškas „Lithuania“. Tarsi susivelia tarp lūpų ir sunku prisiminti, reikia kartoti tris kartus".

Jis pastebėjo, kad lietuviai nenori būti tapatinami su Rusija, laikomi Rytų Europos šalimi – dabar madinga prisistatyti Šiaurės Europos valstybe.

„Šiaurės Europoje yra Baltijos jūra, kurią tikrai žino daugiau žmonių negu Lietuvą. Pasakai, kad Lietuva – šalis prie Baltijos jūros Šiaurės Europoje. Jei Baltijos jūros nežino, aiškinsi, kad aplink ją galite rasti Švediją, Suomiją, Vokietiją, Lenkiją. Tada garantuotai įmeti inkarą“, - savo idėją aiškino žinomas keliautojas ir fotografas.

Pasak jo, taip išvengiama Rusijos paminėjimo, o tada jau galima pradėti pasakoti savo istoriją apie Baltijos regioną, mūsų seses Latviją ir Estiją.

E. Aleksandravičius: įvaizdis dar ne viskas

Lietuvai žinomumas reikalingas, tačiau jis yra antroje vietoje. Tokios nuomonės laikėsi istorikas, Vytauto Didžiojo universiteto Išeivijos instituto direktorius profesorius Egidijus Aleksandravičius.

„Reikalinga, kad mes būtume savaverčiai žmonės – ar jūs galvojate, kad įmanoma atskirti įvaizdį nuo žmonių savijautų, kaip jie čia gyvena? Aš negalvoju – aš manau, kad mums tiesiog reikia laimėti šį krepšinio čempionatą. Ar tai įvaizdis? Mums reikia būti geriausiais šioje srityje, mes galime tą potencialą turėti“, - sakė E. Aleksandravičius.

E. Aleksandravičius ironizavo, kad drąsia šalimi apsiskelbusioje šalyje žmonės drąsiai šiaušia iš namų – emigruoja. „Mes kuriame fikcijas, simuliakrus, ir tegul juos kuria - prigis ar neprigis, kitas klausimas. Man tik truputėlį gaila mano mokesčių, kad išleidžia tuos pinigus“, - kalbėjo profesorius.

Istorikas vylėsi, kad gal kažkas be jokių pinigų sugebės sukurti legendą, pasakojimą, kuris visus uždegs ir sujungs.

Anglija.lt

Antradienio vakarą Vilniuje organizacijos Globalios Lietuvos lyderiai | GLL“ surengė diskusiją „Lietuvos įvaizdis Pasaulio piliečio akimis“, kurioje dalyvavo trijų skirtingų sričių - politikos, viešųjų ryšių ir filosofijos - atstovai.

Vilniaus mero Artūro Zuoko manymu, kalbant apie Lietuvos identitetą, nereikia stipriai apsibrėžti žodžiu „lietuvis“. „Reikia žiūrėti į valstybės istoriją, o joje pasiknaisiojus, galima rasti, aišku, galima ginčytis, bet kai kas paskaičiuoja, kad Lietuva turi 27 Nobelio premijos laureatus. Tam yra pagrindas - dauguma jų, aišku, yra litvakai“, - sakė A. Zuokas.

A. Zuokas atskleidė, kaip kitose šalyse pristato Lietuvą. „Kuriame mieste bebūčiau, sakau, kad esame ta šalis, kuri sugriovė Sovietų Sąjungą, kuri be kariuomenės nugalėjo rusų armiją ir komunistų partiją. Parodykite man dar nors vieną tokią šalį, kur trys su puse milijono ant kelių parklupdė tokią galybę“, - kalbėjo A. Zuokas. Pasak jo, išgirdę tokius argumentus, žmonės į Lietuvą žiūri pagarbiai.

„Kai būnu Niujorke, visą laiką sakau esąs iš Lietuvos, iš Vilniaus ir klausiu, ar žinote, kad SoHo rajono Niujorke nebūtų, jei ne du pakvaišę lietuviai Jurgis Mačiūnas ir Jonas Mekas, kurie išsaugojo visą Niujorko kvartalą ir sukūrė pirmą kūrybinę industriją, apie kurią Europos Sąjunga pradėjo kalbėti tik prieš trejus metus. O tai buvo 1960 metai“, - aiškino A. Zuokas.

Pasak jo, turime daug kuo pasigirti, tik reikia tas žinias kryptingai skleisti. „Labiau kalbėčiau ne apie įvaizdį, o žodį „destination“ (kryptis – DELFI) - kaip Lietuvai tapti kryptimi, į kurią važiuoja investuotojai, turistai. (...) Manau, kad „destination“ galbūt ir geresnė užduotis visiems, kurie dirba su viešaisiais ryšiais arba šalies marketingu“, - kalbėjo Vilniaus meras.

Projekto „Neregėta Lietuva“ įkūrėjas Marius Jovaiša, prieš porą metų pasiūlęs Lietuvos – Baltijos širdies koncepciją, kalbėjo: "Tikrai nedaug kas mūsų Lietuvą žino, ir vardas mažai girdėtas, sudėtingai tariamas. Net angliškai skamba toli nuo to, kaip mes vadiname, kaip yra romanų šalyse – Lituania, Litauen, ir staiga tas angliškas „Lithuania“. Tarsi susivelia tarp lūpų ir sunku prisiminti, reikia kartoti tris kartus".

Jis pastebėjo, kad lietuviai nenori būti tapatinami su Rusija, laikomi Rytų Europos šalimi – dabar madinga prisistatyti Šiaurės Europos valstybe.

„Šiaurės Europoje yra Baltijos jūra, kurią tikrai žino daugiau žmonių negu Lietuvą. Pasakai, kad Lietuva – šalis prie Baltijos jūros Šiaurės Europoje. Jei Baltijos jūros nežino, aiškinsi, kad aplink ją galite rasti Švediją, Suomiją, Vokietiją, Lenkiją. Tada garantuotai įmeti inkarą“, - savo idėją aiškino žinomas keliautojas ir fotografas.

Pasak jo, taip išvengiama Rusijos paminėjimo, o tada jau galima pradėti pasakoti savo istoriją apie Baltijos regioną, mūsų seses Latviją ir Estiją.

E. Aleksandravičius: įvaizdis dar ne viskas

Lietuvai žinomumas reikalingas, tačiau jis yra antroje vietoje. Tokios nuomonės laikėsi istorikas, Vytauto Didžiojo universiteto Išeivijos instituto direktorius profesorius Egidijus Aleksandravičius.

„Reikalinga, kad mes būtume savaverčiai žmonės – ar jūs galvojate, kad įmanoma atskirti įvaizdį nuo žmonių savijautų, kaip jie čia gyvena? Aš negalvoju – aš manau, kad mums tiesiog reikia laimėti šį krepšinio čempionatą. Ar tai įvaizdis? Mums reikia būti geriausiais šioje srityje, mes galime tą potencialą turėti“, - sakė E. Aleksandravičius.

E. Aleksandravičius ironizavo, kad drąsia šalimi apsiskelbusioje šalyje žmonės drąsiai šiaušia iš namų – emigruoja. „Mes kuriame fikcijas, simuliakrus, ir tegul juos kuria - prigis ar neprigis, kitas klausimas. Man tik truputėlį gaila mano mokesčių, kad išleidžia tuos pinigus“, - kalbėjo profesorius.

Istorikas vylėsi, kad gal kažkas be jokių pinigų sugebės sukurti legendą, pasakojimą, kuris visus uždegs ir sujungs.

 (Komentarų: 1)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: