Lietuvių skolų krepšelis nenumaldomai didėja - Anglija.lt
 

Lietuvių skolų krepšelis nenumaldomai didėja 

Skolų išieškojimo bendrovės neslepia: joms išaušo aukso valanda. Tuo metu, kai sunkia dalia skundžiasi tiek įmonių vadovai, tiek gatvėje sutikti žmonės, skolų išieškotojams darbo netrūksta.

Vienos skolų išieškojimo bendrovės duomenimis, per devynis šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, skolininkų skaičius ūgtelėjo 70 proc., skolų suma – 20 proc. Tiek gyventojų, tiek ir įmonių skolos siekia po 40 mln. litų.

Kita bendrovė skelbia, kad juridinių asmenų skolos jau perkopė pusė milijardo litų.

Ekspertai sutaria, kad gyventojų skolos Lietuvoje pradėjo augti prasidėjus nekilnojamojo turto sąstingiui. Pirmiausia krito su nekilnojamojo turto, statybos verslu susijusių žmonių pajamos, bet didžiausią smūgį žmonėms sudavė infliacija. Jie klimsta į skolas ir bankams, ir komunalininkams.

Didėja skolų sumos

Didžiausią šalyje skolininkų registrą sukūrusios bendrovės „Creditinfo Lietuva“ duomenimis, šiuo metu skolininkų administravimo informacinėje sistemoje kybo 255 tūkst. fizinių asmenų ir 35 tūkst. juridinių asmenų skolos. Pernai metų dešimties mėnesių duomenys buvo kur kas „kuklesni“. Skolų turėjo 224 tūkst. fizinių asmenų ir 26 tūkst. juridinių asmenų.

Fiziniai asmenys skolingi 278 mln., o juridiniai - 508 mln. litų. Atininkamai pernai tuo pačiu metu fiziniai asmenys buvo skolingi 152 mln. Lt, o juridiniai - 405 mln. Lt.

Kitos bendrovės – „Gelvoros“ – duomenų bazėje yra apie 270 tūkst. skolininkų. Tiek fizinių, tiek juridinių asmenų skolos dabar siekia po 40 mln. Lt.

„Creditinfo Lietuva“ sukaupti duomenys leidžia daryti išvadas, kad per pastaruosius metus jų sistemoje fizinių asmenų skolų portfelis išaugo 51 proc. ir tai yra gana didelis skaičius“, – sako bendrovės vadovas Andrius Bogdanovičius.

Anot jo, didėjo skolų sumos, tačiau pačių skolininkų kiekis sistemoje auga ne taip stipriai. Tiesiog didėja tų pačių skolininkų įsiskolinimai: jeigu anksčiau konkretus skolininkas buvo skolingas tūkstantį litų, tai dabar – pusantro.

„Finansiniame sektoriuje skaičiai kur kas iškalbingesni. Čia skolų suma per pastaruosius metus išaugo šiek tiek daugiau nei dvigubai“, – esamą situaciją analizuoja bendrovės vadovas.

Ir „Gelvoros“, ir „Creditinfo Lietuvos“ duomenimis, juridinių asmenų situacija skolininkų sąrašuose yra kiek geresnė. Specialistai tvirtina, jog greitesnis fizinių asmenų skolų didėjimas yra susijęs su tuo, kad žmonės negauna atlyginimų arba jų pajamos sumažėja, arba tiesiog padidėja poreikiai ir jie nebeišgali susimokėti skolų.

Tačiau A. Bogdanovičius neatmeta, kad esama situacija finansiniame sektoriuje gali išplisti ir į kitus. Jis palankiai vertina įsibėgėjusio paskolų traukinio stabdymą, įdėmesnį klientų mokumo bei galimybių grąžinti pinigines skolas vertinimą.

Skola gena skolą

Skolų išieškojimu ir prevencija užsiimančios bendrovės „Gelvora“ pajamos šių metų pirmąjį ketvirtį padidėjo 44 proc., palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Ir tai – neatsitiktinai. „Gelvoros“ kreditų valdymo skyriaus vadovės Lauros Jablonskienės teigimu, viena mobiliųjų paslaugų bendrovė jiems ką tik pateikė naują – apie penkių tūkstančių klientų – sąrašą.

„Galima pasakyti, jog fizinių asmenų skolos šiais metais išaugo 70 proc. nei pernai. O juridinių asmenų skolos padidėjo apie 20 proc.“, – sako bendrovės atstovė L. Jablonskienė. Jos duomenimis, vidutinė juridinių asmenų (neįskaitant itin didelių skolų turinčių statybos bendrovių) skola siekia apie 16–20 tūkst. litų, fizinių asmenų skola siekia apie 400 litų.

Didžiausios skolų sumos – už šildymą bei karštą vandenį. Bet pačių skolininkų skaičius didžiausias komunalinių paslaugų srityje kaip, pavyzdžiui, šiukšlių išvežimas. „Galime stebėti tokią tendenciją, jog tie, kurie skolingi už vieną paslaugą, dažnai skolingi ir už kitą“, – sako L. Jablonskienė.

„Gelvoros“ duomenų bazė, kurioje sukaupta oficiali informacija – apie 270 tūkst. Lietuvos įmonių, leidžia verslininkams išsamiai patikrinti esamus bei potencialius partnerius, keistis skolų informacija su kitais bei pagal tam tikrus filtrus atsirinkti reikalingas įmones.

Skolininkų sąrašuose šiais metais į akis labiausiai krinta išaugęs žmonių, nesugebančių atiduoti vartojamųjų paskolų, susimokėti lizingo bendrovėms bei atsiskaityti su aktyviai reklamuojamų greitųjų kreditų, skaičius.

„Naujos informacijos apie greitųjų kreditų negrąžinančius žmones gauname kasdien. Gyventojai labai aktyviai naudojasi tokių kompanijų paslaugomis, todėl probleminių klientų skaičius ir laiku negrąžintos sumos auga geometrine progresija.

Greitųjų kreditų kompanijos šiuo metu taiko didžiausias – keliasdešimt ar kelis šimtus procentų siekiančias – metines palūkanas. Jos, skirtingai nei didieji komerciniai bankai, su skolininkais kovoja atkakliau“, – sakė L. Jablonskienė. Ji atkreipė dėmesį, kad bankai dažnai nenori pyktis su mokėjimo problemų turinčiais nuolatiniais klientais, ieško įvairių išeičių.

Tuo tarpu greitųjų kreditų kompanijos į „Gelvorą“ kreipiasi ne vėliau kaip po trijų dienų, kai žmogus nustoja mokėti pinigus. Toks operatyvumas skolininkus nustebina. Pašnekovė pastebi, kad greitųjų kreditų bendrovės yra sudariusios sutartis su skolų išieškojimo kompanijomis ir atsiradus naujam skolininkui duomenys apie jį atsiranda šitų bendrovių duomenų bazėse.

L. Jablonskienė taip pat atkreipia dėmesį, kad skolos „jaunėja“. „Jei anksčiau bankai ar komunalininkai su savo klientais „užsižaisdavo“, siuntinėdavo įvairius pranešimus, o pačios skolos laukdavo 3–4 mėnesius, tai dabar viskas vyksta greičiau“,– sakė ji.

Paklausta, ar tokiu žaibišku greičiu augant skoloms nepradės masiškai bankrutuoti namų ūkiai, L. Jablonskienė patikino, kad nuo tokios negandos lietuvius kol kas pakankamai gerai saugo valstybė.

Rimčiausias skolininkas - statybų verslas

„Gelvoros“ duomenimis, Lietuvoje daugiausia skolų yra susikaupę statybų versle – net 42 proc. išieškomų skolų sumos sudaro šio sektoriaus įsiskolinimai. Sparčiai skolos auga ir transporto bei logistikos sektoriuje – jos sudaro beveik ketvirtadalį (23 proc.) „Gelvoros“ išieškomų skolų sumos.

„Gelvora“, išanalizavusi beveik du tūkstančius šiais metais užvestų juridinių asmenų skolų bylų, nustatė, jog su didžiausiomis negrąžinamomis skolomis susiduria Šiaulių ir Marijampolės apskričių verslininkai.

Išieškojimui perduota vidutinė įmonių skola Šiaulių apskrityje siekia 37,4 tūkst. litų, o Marijampolės apskrityje ši suma sudaro 32,6 tūkst. litų. Trečioje vietoje pagal šį kriterijų atsidūrė Vilniaus apskritis, kurioje vidutinė įmonės skola yra 17,3 tūkst. litai.

„Itin išsiskiria suvalkiečiai, kurie patvirtina jiems lipdomą taupių žmonių etiketę. Nors į skolų išieškojimo bendroves dėl negrąžinamų skolų Suvalkijos verslininkai kreipiasi noriai, tačiau neretai patys skolininkai jas grąžina tik tuomet, kai skolos ima akivaizdžiai trukdyti verslui, pavyzdžiui, kai pardavėjas dėl įsiskolinimų nebegauna prekių arba jam nutraukiama logistika“, – pastebi L. Jablonskienė.

Tuo tarpu pagal bendrą juridinių asmenų įsiskolinimų dydį tvirtai pirmauja Vilniaus apskritis, už jo lieka Kaunas ir Klaipėda.

Skolų išieškojimo bendrovės neslepia: joms išaušo aukso valanda. Tuo metu, kai sunkia dalia skundžiasi tiek įmonių vadovai, tiek gatvėje sutikti žmonės, skolų išieškotojams darbo netrūksta.

Vienos skolų išieškojimo bendrovės duomenimis, per devynis šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, skolininkų skaičius ūgtelėjo 70 proc., skolų suma – 20 proc. Tiek gyventojų, tiek ir įmonių skolos siekia po 40 mln. litų.

Kita bendrovė skelbia, kad juridinių asmenų skolos jau perkopė pusė milijardo litų.

Ekspertai sutaria, kad gyventojų skolos Lietuvoje pradėjo augti prasidėjus nekilnojamojo turto sąstingiui. Pirmiausia krito su nekilnojamojo turto, statybos verslu susijusių žmonių pajamos, bet didžiausią smūgį žmonėms sudavė infliacija. Jie klimsta į skolas ir bankams, ir komunalininkams.

Didėja skolų sumos

Didžiausią šalyje skolininkų registrą sukūrusios bendrovės „Creditinfo Lietuva“ duomenimis, šiuo metu skolininkų administravimo informacinėje sistemoje kybo 255 tūkst. fizinių asmenų ir 35 tūkst. juridinių asmenų skolos. Pernai metų dešimties mėnesių duomenys buvo kur kas „kuklesni“. Skolų turėjo 224 tūkst. fizinių asmenų ir 26 tūkst. juridinių asmenų.

Fiziniai asmenys skolingi 278 mln., o juridiniai - 508 mln. litų. Atininkamai pernai tuo pačiu metu fiziniai asmenys buvo skolingi 152 mln. Lt, o juridiniai - 405 mln. Lt.

Kitos bendrovės – „Gelvoros“ – duomenų bazėje yra apie 270 tūkst. skolininkų. Tiek fizinių, tiek juridinių asmenų skolos dabar siekia po 40 mln. Lt.

„Creditinfo Lietuva“ sukaupti duomenys leidžia daryti išvadas, kad per pastaruosius metus jų sistemoje fizinių asmenų skolų portfelis išaugo 51 proc. ir tai yra gana didelis skaičius“, – sako bendrovės vadovas Andrius Bogdanovičius.

Anot jo, didėjo skolų sumos, tačiau pačių skolininkų kiekis sistemoje auga ne taip stipriai. Tiesiog didėja tų pačių skolininkų įsiskolinimai: jeigu anksčiau konkretus skolininkas buvo skolingas tūkstantį litų, tai dabar – pusantro.

„Finansiniame sektoriuje skaičiai kur kas iškalbingesni. Čia skolų suma per pastaruosius metus išaugo šiek tiek daugiau nei dvigubai“, – esamą situaciją analizuoja bendrovės vadovas.

Ir „Gelvoros“, ir „Creditinfo Lietuvos“ duomenimis, juridinių asmenų situacija skolininkų sąrašuose yra kiek geresnė. Specialistai tvirtina, jog greitesnis fizinių asmenų skolų didėjimas yra susijęs su tuo, kad žmonės negauna atlyginimų arba jų pajamos sumažėja, arba tiesiog padidėja poreikiai ir jie nebeišgali susimokėti skolų.

Tačiau A. Bogdanovičius neatmeta, kad esama situacija finansiniame sektoriuje gali išplisti ir į kitus. Jis palankiai vertina įsibėgėjusio paskolų traukinio stabdymą, įdėmesnį klientų mokumo bei galimybių grąžinti pinigines skolas vertinimą.

Skola gena skolą

Skolų išieškojimu ir prevencija užsiimančios bendrovės „Gelvora“ pajamos šių metų pirmąjį ketvirtį padidėjo 44 proc., palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Ir tai – neatsitiktinai. „Gelvoros“ kreditų valdymo skyriaus vadovės Lauros Jablonskienės teigimu, viena mobiliųjų paslaugų bendrovė jiems ką tik pateikė naują – apie penkių tūkstančių klientų – sąrašą.

„Galima pasakyti, jog fizinių asmenų skolos šiais metais išaugo 70 proc. nei pernai. O juridinių asmenų skolos padidėjo apie 20 proc.“, – sako bendrovės atstovė L. Jablonskienė. Jos duomenimis, vidutinė juridinių asmenų (neįskaitant itin didelių skolų turinčių statybos bendrovių) skola siekia apie 16–20 tūkst. litų, fizinių asmenų skola siekia apie 400 litų.

Didžiausios skolų sumos – už šildymą bei karštą vandenį. Bet pačių skolininkų skaičius didžiausias komunalinių paslaugų srityje kaip, pavyzdžiui, šiukšlių išvežimas. „Galime stebėti tokią tendenciją, jog tie, kurie skolingi už vieną paslaugą, dažnai skolingi ir už kitą“, – sako L. Jablonskienė.

„Gelvoros“ duomenų bazė, kurioje sukaupta oficiali informacija – apie 270 tūkst. Lietuvos įmonių, leidžia verslininkams išsamiai patikrinti esamus bei potencialius partnerius, keistis skolų informacija su kitais bei pagal tam tikrus filtrus atsirinkti reikalingas įmones.

Skolininkų sąrašuose šiais metais į akis labiausiai krinta išaugęs žmonių, nesugebančių atiduoti vartojamųjų paskolų, susimokėti lizingo bendrovėms bei atsiskaityti su aktyviai reklamuojamų greitųjų kreditų, skaičius.

„Naujos informacijos apie greitųjų kreditų negrąžinančius žmones gauname kasdien. Gyventojai labai aktyviai naudojasi tokių kompanijų paslaugomis, todėl probleminių klientų skaičius ir laiku negrąžintos sumos auga geometrine progresija.

Greitųjų kreditų kompanijos šiuo metu taiko didžiausias – keliasdešimt ar kelis šimtus procentų siekiančias – metines palūkanas. Jos, skirtingai nei didieji komerciniai bankai, su skolininkais kovoja atkakliau“, – sakė L. Jablonskienė. Ji atkreipė dėmesį, kad bankai dažnai nenori pyktis su mokėjimo problemų turinčiais nuolatiniais klientais, ieško įvairių išeičių.

Tuo tarpu greitųjų kreditų kompanijos į „Gelvorą“ kreipiasi ne vėliau kaip po trijų dienų, kai žmogus nustoja mokėti pinigus. Toks operatyvumas skolininkus nustebina. Pašnekovė pastebi, kad greitųjų kreditų bendrovės yra sudariusios sutartis su skolų išieškojimo kompanijomis ir atsiradus naujam skolininkui duomenys apie jį atsiranda šitų bendrovių duomenų bazėse.

L. Jablonskienė taip pat atkreipia dėmesį, kad skolos „jaunėja“. „Jei anksčiau bankai ar komunalininkai su savo klientais „užsižaisdavo“, siuntinėdavo įvairius pranešimus, o pačios skolos laukdavo 3–4 mėnesius, tai dabar viskas vyksta greičiau“,– sakė ji.

Paklausta, ar tokiu žaibišku greičiu augant skoloms nepradės masiškai bankrutuoti namų ūkiai, L. Jablonskienė patikino, kad nuo tokios negandos lietuvius kol kas pakankamai gerai saugo valstybė.

Rimčiausias skolininkas - statybų verslas

„Gelvoros“ duomenimis, Lietuvoje daugiausia skolų yra susikaupę statybų versle – net 42 proc. išieškomų skolų sumos sudaro šio sektoriaus įsiskolinimai. Sparčiai skolos auga ir transporto bei logistikos sektoriuje – jos sudaro beveik ketvirtadalį (23 proc.) „Gelvoros“ išieškomų skolų sumos.

„Gelvora“, išanalizavusi beveik du tūkstančius šiais metais užvestų juridinių asmenų skolų bylų, nustatė, jog su didžiausiomis negrąžinamomis skolomis susiduria Šiaulių ir Marijampolės apskričių verslininkai.

Išieškojimui perduota vidutinė įmonių skola Šiaulių apskrityje siekia 37,4 tūkst. litų, o Marijampolės apskrityje ši suma sudaro 32,6 tūkst. litų. Trečioje vietoje pagal šį kriterijų atsidūrė Vilniaus apskritis, kurioje vidutinė įmonės skola yra 17,3 tūkst. litai.

„Itin išsiskiria suvalkiečiai, kurie patvirtina jiems lipdomą taupių žmonių etiketę. Nors į skolų išieškojimo bendroves dėl negrąžinamų skolų Suvalkijos verslininkai kreipiasi noriai, tačiau neretai patys skolininkai jas grąžina tik tuomet, kai skolos ima akivaizdžiai trukdyti verslui, pavyzdžiui, kai pardavėjas dėl įsiskolinimų nebegauna prekių arba jam nutraukiama logistika“, – pastebi L. Jablonskienė.

Tuo tarpu pagal bendrą juridinių asmenų įsiskolinimų dydį tvirtai pirmauja Vilniaus apskritis, už jo lieka Kaunas ir Klaipėda.

 (Komentarų: 0)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: