Psichologinę ir fiziologinę įtampą kartas nuo karto patiria 9 iš 10-ties Lietuvos gyventojų, o kas penktas suaugęs Lietuvos žmogus tikina, kad streso būsenoje atsiduria dažnai. Stresas dažniausiai patiriamas darbe ir mokymosi įstaigose, tačiau žmones neretai suerzina ir per žinias išgirstos politinės Lietuvos naujienos, apsilankymai pas gydytojus, automobilio vairavimas mieste.

Dauguma iš apklaustų šalies gyventojų (90 proc.) nurodė, kad dažniau ar rečiau jiems tenka atsidurti streso būsenoje. 21 proc. žmonių tikino, kad jie stresą patiria dažnai, o 44 proc. atsakė kartais atsiduriantys streso būsenoje. Paaiškėjo, kad kur kas dažniau už jaunimą stresuoja vyresni nei 30 metų šalies gyventojai.

Tyrimo duomenimis, 20 proc. trisdešimtmečių ir vyresnių žmonių stresą patiria dažnai, o 5 proc. streso būsenoje gyvena nuolatos.

Dažniau už kitus stresą patiria žmonės su aukštesniu nei viduriniu išsilavinimu, specialistai, tarnautojai ir bedarbiai. Taip pat gyventojai, kurie savo sveikatą linkę vertinti kaip blogą – tokių yra šeštadalis suaugusių šalies žmonių – 16 proc.

Pasak socialinių mokslų daktaro, psichologo Viktoro Keturakio, stresas kartais gali būti pozityvus ir tapti savotišku stimulu ar motyvaciniu veiksniu, tačiau pastarieji tyrimo duomenys byloja ką kitą.

„Lietuvių streso lygis yra rimtas signalas, kad žmogiškieji šalies resursai yra atsidūrę gana pavojingoje padėtyje. Tokia situacija gali turėti įtakos daugeliui šalies procesų, tuo pačiu ir pamažu kylančioms naujoms emigracijos bangoms“, – pažymi socialinių mokslų daktaras V. Keturakis.

Beveik pusė (45 proc.) apklaustųjų nurodė, kad stresą dažniausiai patiria darbe ar mokymosi įstaigose. 64 proc. tokių žmonių sudaro jaunimas iki 30 metų. 26 proc. atsakė, kad stresą išprovokuoja įvairios negatyvios situacijos šeimoje, įtampa bendraujant su artimaisiais.

Taip pat žmones suerzina per žinias išgirstos politinės Lietuvos naujienos, apsilankymai pas gydytojus, automobilio vairavimas mieste, vaikščiojimai po parduotuves.

7 proc. žmonių nurodė, kad stresą patiria dėl vienatvės ar problemų bendraujant su kitais asmenimis.
Stresą šeimoje ar bendraujant su artimaisiais dažniau patiria moterys (31 proc.), o ypač – namų šeimininkės (54 proc.). Dėl politinių naujienų streso būsenoje dažniausiai atsiduria bedarbiai (33 proc.), pensininkai (30 proc.) ir tie žmonės, kurie savo šeimos finansinę padėtį apibūdina kaip blogą (27 proc.).

Anot V. Keturakio, tyrimo rezultatai papildomai iliustruoja, kad daugelis stresinių situacijų kyla bendraujant, o tai dažniausiai nulemia kasdieninės aplinkybės – santykiai darbe, mokykloje. „Tokie santykiai neretai perkeliami į namus, bendraujant su artimaisiais“,– pastebi socialinių mokslų daktaras.