Lietuvius Norvegijoje jau palietė ekonominė krizė 

Pasaulį krečiant ekonominei krizei, visi emigrantai nėra užtikrinti dėl savo ateities. Ir nors Norvegija prisikiriama šalims, kurioms prognozuojamas mažiausias šios krizės poveikis, o valdininkai tikina, kad emigrantų padėtis išlieka gana stabili, realybė, atrodo, šiek tiek kitokia.

Norvegijoje ekonominio augimo sekančiais metais nenusimato. Ir nors apie darbuotojų atleidimus garsiai nekalbama, prognozės gana niūrios. Jau dabar šioje šalyje smarkiai sumažėjus gyvenamųjų namų, kitų pastatų statybai, pirmieji ekoniminės krizės padarinius pajuto kaip tik šioje srityje dirbantys lietuviai.

Trisdešimt vienerių Dainius Rainickis į Norvegiją dirbti statybose atvyko prieš beveik dvejus metus. Iki tol Lietuvoje plyteles klojęs vyriškis susiviliojo didesniu darbo užmokesčiu. Be to, Lietuvoje sunkiai sekėsi uždirbti tiek, kad galėtų grąžinti bankui būsto kreditą, kurį kartu su žmona pasiėmė prieš penkerius metus.

Dirbant nelegaliai prarandamos socialinės garantijos

Beveik metus Dainius dirbo nelegaliai. “Su viršiniku susitarėme, kad pirma parodysiu, ką sugebu, o tada kalbėsime apie darbo kontraktą” - sako dabar jau bedarbis Dainius. Be to, draugas, pas kurį ir atvyko ieškodamas darbo, perspėjo, kad kurį laiką gali tekti dirbti be darbo sutarties. “Esu pakankamai jaunas, tad pensijai užsidirbti dar spėsiu”, - tuo metu mąstė vyras. “Be to, žinojau nemažai lietuvių, kurie dirbo taip ir nesiskundė nei atlyginimu, nei darbo sąlygomis.”

Darbo sutartį Dainius pasirašė. Deja, prieš dešimt dienų iš savo viršininko išgirdo, kad daugiau jo paslaugų nebereikia. Esą sumažėjo užsakymų, o kitais metais jų bus dar mažiau, todėl jam nebereikia tiek darbininkų. “Esu aklavietėje”, - sako be darbo likęs lietuvis. “Kadangi su darbo sutartimi dirbau palyginti neilgai, didelių socialinių garantijų man nenusimato. Bandysiu ieškoti kito darbo, nes netikiu, kad Lietuvoje pajėgsiu uždirbti tiek, kad su žmona galėtume ir prasimaitinti, ir būsto paskolą mokėti. Jau užsiregistravau visose, kiek žinojau, darbą susirasti padedančiose angentūrose. Bandau suimti save į rankas, nenusiminti, tačiau Kalėdos nusimato niūrios”.

Dainius - ne vienintelis statybose dirbęs lietuvis, kuris jau pajuto krizės padarinius. Statybose dirbantis Albinas Jonušis sako, darbą kol kas dar turi, tačiau neaišku, ar ilgam. “Iš mūsų dvidešimt šešerių žmonių brigados jau dabar, apmažėjus užsakymams, liko tik septyniolika žmonių. O po naujųjų metų žada palikti tik dešimt. Visi drebame dėl darbo vietos”, - sako apie grįžimą į tėvynę rimtai svarstantis vyras.

Tačiau ne visi lietuviai gyvena tokiomis niūriomis nuotaikomis. Viešbutyje kambarine dirbanti Diana Vainilavičiūtė sako, jokios ekonominės krizės nejaučianti. “Darbo per akis, tik spėk suktis. Taip pat daug darbo bus ir kitais metais. Juk žmonėms reikia kažkur apsistoti, atvykus į svetimą miestą. Nepajutau ir maisto, komunalinių ar kitų mokesčių kainų kilimo. Taip, kad dėl savo ateities esu rami”, - sako moteris.

Negauna darbo dėl kalbos nemokėjimo

Įdarbinimo agentūros “Adecco” atstovai sako, taip pat nepajutę, kad sparčiai mažėja darbo vietų skaičius. “Darbą stengiamės surasti kiekvienam pas mus besikreipainčiam. Ir jei kvalifikuotų statybininkų paklausa nebe tokia didelė, vis dar reikalingi pramonės darbuotojai, vairuotojai ir taip toliau. Pagrindinė problema ta, kad žmonės nekalba norvegiškai, o ir geromis anglų kalbos žiniomis ne kiekvienas ateinantis gali pasigirti”.

Lietuvoje, kur ekonominė krizė jaučiama daug labiau nei Norvegijoje, laukiamas grįžtančių emigrantų antplūdis. Tačiau valstybė šiems žmonėms naujų darbo vietų pasiūlyti negali, todėl net praradę darbą užsienyje daugelis lietuvių tikina apie grįžimą į tėvynę negalvojantys.

www.anglija.lt

Pasaulį krečiant ekonominei krizei, visi emigrantai nėra užtikrinti dėl savo ateities. Ir nors Norvegija prisikiriama šalims, kurioms prognozuojamas mažiausias šios krizės poveikis, o valdininkai tikina, kad emigrantų padėtis išlieka gana stabili, realybė, atrodo, šiek tiek kitokia.

Norvegijoje ekonominio augimo sekančiais metais nenusimato. Ir nors apie darbuotojų atleidimus garsiai nekalbama, prognozės gana niūrios. Jau dabar šioje šalyje smarkiai sumažėjus gyvenamųjų namų, kitų pastatų statybai, pirmieji ekoniminės krizės padarinius pajuto kaip tik šioje srityje dirbantys lietuviai.

Trisdešimt vienerių Dainius Rainickis į Norvegiją dirbti statybose atvyko prieš beveik dvejus metus. Iki tol Lietuvoje plyteles klojęs vyriškis susiviliojo didesniu darbo užmokesčiu. Be to, Lietuvoje sunkiai sekėsi uždirbti tiek, kad galėtų grąžinti bankui būsto kreditą, kurį kartu su žmona pasiėmė prieš penkerius metus.

Dirbant nelegaliai prarandamos socialinės garantijos

Beveik metus Dainius dirbo nelegaliai. “Su viršiniku susitarėme, kad pirma parodysiu, ką sugebu, o tada kalbėsime apie darbo kontraktą” - sako dabar jau bedarbis Dainius. Be to, draugas, pas kurį ir atvyko ieškodamas darbo, perspėjo, kad kurį laiką gali tekti dirbti be darbo sutarties. “Esu pakankamai jaunas, tad pensijai užsidirbti dar spėsiu”, - tuo metu mąstė vyras. “Be to, žinojau nemažai lietuvių, kurie dirbo taip ir nesiskundė nei atlyginimu, nei darbo sąlygomis.”

Darbo sutartį Dainius pasirašė. Deja, prieš dešimt dienų iš savo viršininko išgirdo, kad daugiau jo paslaugų nebereikia. Esą sumažėjo užsakymų, o kitais metais jų bus dar mažiau, todėl jam nebereikia tiek darbininkų. “Esu aklavietėje”, - sako be darbo likęs lietuvis. “Kadangi su darbo sutartimi dirbau palyginti neilgai, didelių socialinių garantijų man nenusimato. Bandysiu ieškoti kito darbo, nes netikiu, kad Lietuvoje pajėgsiu uždirbti tiek, kad su žmona galėtume ir prasimaitinti, ir būsto paskolą mokėti. Jau užsiregistravau visose, kiek žinojau, darbą susirasti padedančiose angentūrose. Bandau suimti save į rankas, nenusiminti, tačiau Kalėdos nusimato niūrios”.

Dainius - ne vienintelis statybose dirbęs lietuvis, kuris jau pajuto krizės padarinius. Statybose dirbantis Albinas Jonušis sako, darbą kol kas dar turi, tačiau neaišku, ar ilgam. “Iš mūsų dvidešimt šešerių žmonių brigados jau dabar, apmažėjus užsakymams, liko tik septyniolika žmonių. O po naujųjų metų žada palikti tik dešimt. Visi drebame dėl darbo vietos”, - sako apie grįžimą į tėvynę rimtai svarstantis vyras.

Tačiau ne visi lietuviai gyvena tokiomis niūriomis nuotaikomis. Viešbutyje kambarine dirbanti Diana Vainilavičiūtė sako, jokios ekonominės krizės nejaučianti. “Darbo per akis, tik spėk suktis. Taip pat daug darbo bus ir kitais metais. Juk žmonėms reikia kažkur apsistoti, atvykus į svetimą miestą. Nepajutau ir maisto, komunalinių ar kitų mokesčių kainų kilimo. Taip, kad dėl savo ateities esu rami”, - sako moteris.

Negauna darbo dėl kalbos nemokėjimo

Įdarbinimo agentūros “Adecco” atstovai sako, taip pat nepajutę, kad sparčiai mažėja darbo vietų skaičius. “Darbą stengiamės surasti kiekvienam pas mus besikreipainčiam. Ir jei kvalifikuotų statybininkų paklausa nebe tokia didelė, vis dar reikalingi pramonės darbuotojai, vairuotojai ir taip toliau. Pagrindinė problema ta, kad žmonės nekalba norvegiškai, o ir geromis anglų kalbos žiniomis ne kiekvienas ateinantis gali pasigirti”.

Lietuvoje, kur ekonominė krizė jaučiama daug labiau nei Norvegijoje, laukiamas grįžtančių emigrantų antplūdis. Tačiau valstybė šiems žmonėms naujų darbo vietų pasiūlyti negali, todėl net praradę darbą užsienyje daugelis lietuvių tikina apie grįžimą į tėvynę negalvojantys.

 (Komentarų: 4)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: