Nevyriausybinės organizacijos perspėja, kad Lietuva nepasiruošusi deramai užtikrinti darbo migrantų teisių. Sparčiai daugėjant geresnio gyvenimo Lietuvoje ieškančių ukrainiečių, darbdaviai vis dažniau juos išnaudoja. Neretai apgauti lietuvių kalbos nemokantys užsieniečiai net nežino, kur kreiptis, todėl namo grįžta tuščiomis kišenėmis.

Daugiau nei metus Lietuvoje gyvenantis Eduardas sako puikiai žinantis, kaip apgaudinėjami užsieniečiai. Pavyzdžiui, dar Ukrainoje prižadamas legalus darbas Lietuvoje, tūkstantinės algos. Tačiau žadėtų pinigų dažnai nesulaukia, ir tik pradėjęs ieškoti pagalbos ne vienas užsienietis sužino, kad dirba neteisėtai.

Eduardas spėja, kad panašių atvejų tik daugės. Ukrainiečiai ES be specialios vizos gali dirbti tris mėnesius, todėl kaita didelė.

Darbdaviai naudojasi ir kalbos barjeru: darbo sutartys pasirašomos tik lietuvių kalba, jei keliomis, tekstas nesutampa. Atlyginimo dydis sutariamas žodžiu, nerodomi oficialūs grafikai, algalapiai, prisigalvojama neteisėtų išskaičiavimų, baudų, todėl vėliau darbo ginčų komisijoje ar teisme nieko įrodyti nepavyksta.

„Žmonės nežino, kur gauti bazinę pagalbą, ir jeigu šiandien atvykę iš Rytų Europos darbininkai pasirašo sutartis, neskaitę, nesuprasdami tų sutarčių, tai yra tiesus kelias išnaudojimą. Aš manau, kad šiandien reikėtų kurti mobilius informacinius centrus. Tai nekainuoja labai daug“, – teigia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė.

Skaičiuojama, kad šiuo metu šeši iš dešimties darbo migrantų – ukrainiečiai, kiti daugiausiai iš Rusijos ir Baltarusijos. Tačiau tikslių duomenų, kiek jų gali dirbti Lietuvoje, nėra.

Oficialiai vasaros viduryje Lietuvoje dirbo 26 tūkstančiai ukrainiečių. Prognozuojama, kad iki metų pabaigos jų čia bus dukart tiek. Tuo metu neteisėtą darbą Lietuvoje kontroliuoja vos kiek daugiau nei šimtas darbo inspekcijos darbuotojų.

Ukrainiečius labiausiai Lietuvoje masina kelis ar keliolika kartų didesnis atlyginimas – gimtinėje minimali alga nesiekia 150 eurų.