Nors gaisrų ir žuvusiųjų juose mažėja, Lietuva vis dar patenka į Europos šalių pirmąjį dešimtuką pagal žuvusiųjų gaisruose skaičių.

Palyginti su santykiniu gaisrų skaičiumi, tenkančiu 100 tūkst. gyventojų, Lietuvoje nelaimės su ugnimis nutinka kelis kartus dažniau nei Didžiojoje Britanijoje ar Suomijoje.

Ugniagesiai sako, kad nelaimės su ugnimi - socialinė problema. Dauguma gaisruose žuvusių suaugusių ir pilnamečių gyventojų prieš nelaimę svaiginosi alkoholiu, gyveno turėdami mažas pajamas. Beveik trečdalis 29 proc. neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos.

37 proc. žuvusiųjų turėjo pajamų, tačiau visgi alkoholis sąlygojo jų mirtį ugnyje.

Šie duomenys buvo pateikti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente trečiadienį įvykusioje spaudos konferencijoje.

Per penkis šių metų mėnesius Lietuvoje kilo 7275 gaisrai. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, jų sumažėjo 6 proc. Gaisruose žuvo 130 žmonių tuo tarpu, pernai per tą laikotarpį ugnis buvo nusinešusi net 156 gyvybes.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Remigijus Baniulis sakė, kad statistika kol kas neleidžia ypatingai džiaugtis sumažėjusiomis nelaimėmis su ugnimi.

Ugniagesiai parengė 5 socialinius klipus, lanko daugiavaikes šeimas ir moko jas saugaus elgesio su ugnimi. Lietuvoje yra nutikusi ne viena nelaimė, kai gausių šeimų tėvai, palikę vaikus vienus namuose, grįžę rado sudegusius namus ir žuvusius vaikus.

,,Eisim per namus aiškinsim. Į kai kurių žmonių protus ir širdis sunku prisibelsti. Be to, reikia pastebėti, kad pensininkams patiems sunku pasistatyti naują kaminą ar pasikeisti elektros instaliaciją. Renovacijai lėšos turi būti skiriamos", - sakė R.Baniulis.

Nemažai gaisrų Lietuvoje kyla dėl elektros instaliacijos gedimų ir netvarkingų dūmtraukių. Dažniausiai šios nelaimės nutinka šalies kaimuose žiemą.

Siekiant gerinti visuomenei teikiamos pagalbos kokybę ir sukurti stiprią ir visavertę tarnybą, patikimą Europos Sąjungos šalių analogiškų tarnybų partnerę, pradėta Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos reorganizacija.

Šiuo metu rajonų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos reorganizuojamos prijungiant jas prie apskričių priešgaisrinių gelbėjimo valdybų.

11-kos likusių priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų, esančių savivaldybių centruose, ugniagesių gelbėtojų pareigybės keičiamos statutinėmis pareigybėmis, planuojama pakeisti ne savivaldybių centruose esančių priešgaisrinių tarnybų pavaldumą.

Premjero pavedimu Vidaus reikalų ministerijoje yra sudaryta darbo grupė, kuri spręs dirbančių pagal darbo sutartis ugniagesių gelbėtojų, kurių pareigybės statusas keičiasi, socialinių garantijų bei darbo užmokesčio sistemos tobulinimo galimybes.

Europos Sąjungos šalyse veikia dviejų tipų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos: federalinė, kurioje dirbama nuolat, ir municipalinė, dirbanti dalį laiko, kurią dažniausiai sudaro savanoriai.

Nors Europos Sąjungos valstybių ugniagesių tarnybos yra labai skirtingos dėl šalių istorinio vystymosi ir valdymo organizavimo, visose šalyse didžiuosius miestus ir pavojingiausius objektus saugo gerai parengta, nuolat dirbanti, dažniausiai šalies lygmeniu valdoma priešgaisrinė apsauga.

Mažųjų miestelių ir kaimo vietovių priešgaisrinė apsauga atiduota savivaldybėms, kur dirba ugniagesiais savanoriai arba darbas organizuojamas nepilnos paros budėjimo principu. Vien statutiniais pagrindais šiuo metu dirbama tik Baltarusijoje. Net Didžioji Britanija, Vokietija, kurios yra kur kas turtingesnės šalys už Lietuvą, negali leisti turėti vien statutinės ugniagesių struktūros, kuri valstybei kainuoja labai brangiai.

Dabar Lietuvoje vykstančios priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos reorganizacijos pagrindinis tikslas - optimizuoti valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos valdymo sistemą, užtikrinti geresnį civilinės saugos ir gelbėjimo, priešgaisrinės saugos užtikrinimo sistemoms nustatytų uždavinių ir funkcijų vykdymą bei žmogiškųjų ir finansinių išteklių panaudojimą.

Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos reorganizuojamos prijungiant jas prie apskričių priešgaisrinių gelbėjimo valdybų. Dar vienas svarbus žingsnis - nestatutinių pareigybių keitimas statutinėmis.

Lietuvos priešgaisrinę gelbėjimo tarnybos struktūrą šiuo metu sudaro Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos bei 58 jam pavaldžios įstaigos: priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (apskričių centruose) ir priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (toliau - PGT), įsteigtos šalies miestų ir rajonų savivaldybėse, atsižvelgiant į šalies administracinį paskirstymą.

Šiose įstaigose tarnybai pavestas funkcijas vykdo darbuotojai, dirbantys vidaus tarnybos pareigūnų pareigybėse, bet iki 2007 m. metų pradžios Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui pavaldžiose Akmenės, Kretingos, Neringos, Raseinių, Skuodo, Trakų, Vilkaviškio, Kupiškio, Šiaulių rajono, Kauno rajono, Vilniaus rajono PGT buvo 288 nestatutinės darbuotojų, vykdančių gaisrų gesinimo ir pirminius gelbėjimo darbus, pareigybės.

Anksčiau vykęs profesionalios priešgaisrinės apsaugos pareigybių keitimo statutinėmis pareigybėmis procesas dėl finansavimo stygiaus 1997 m. buvo sustabdytas. Beje, šiuo metu 11-oje priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų 149 nestatutinės pareigybės panaikintos, vietoje jų įsteigiant vidaus tarnybos pareigūnų pareigybes. Likusi 141 pareigybė (iš jų 7 pareigybės yra laisvos) bus pakeistos statutinėmis proceso eigoje.

42 Lietuvos miesteliuose (dauguma jų, remiantis Lietuvos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymu, nėra savivaldybių centrai), yra negausios ugniagesių komandos, kuriose dirba 458 nestatutiniai ugniagesiai. Šiose komandose kiekvieną parą budi tik po 2 ugniagesius. Jie vykdo tik pirminio gaisro plitimo stabdymo bei tolesnio talkinimo priešgaisrinėms gelbėjimo tarnyboms funkcijas.

Nestatutiniams darbuotojams dėl žemesnio parengties lygio nepatikima atlikti aukštos kvalifikacijos reikalaujančius, sudėtingus ekstremalių situacijų likvidavimo ir gelbėjimo darbus. Jiems dažniausiai pavedama vykdyti tik gaisrų gesinimo ir pirminius gelbėjimo darbus. Gaisrą jie gesina tik iki atvažiuojant statutiniams pareigūnams, o vėliau jų funkcijos apsiriboja gaisro plitimo sustabdymu.

Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, siekiant pagerinti valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos veiklą ir užtikrinti deramą visuomenei teikiamos pagalbos kokybę visos šalies teritorijoje, būtina užbaigti 11-kos šalies priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų nestatutinių pareigybių, į kurių funkcijas įeina valstybinei priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai pavestų užduočių vykdymas, pakeitimo statutinėmis pareigybėmis procesą.

Taip pat administraciniuose vienetuose reikia sukurti valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos padalinius, kuriuose tarnybai pavestas užduotis vykdytų tik vidaus tarnybos pareigūnai, nevykdyti kaimo gyvenamųjų vietovių ugniagesių komandų nestatutinių pareigybių pakeitimo statutinėmis proceso; užtikrinant Priešgaisrinės saugos įstatyme nustatytą savivaldybių prievolę skatinti savivaldybės teritorijos gyventojų, visuomeninių organizacijų, savanorių ugniagesių veiklą priešgaisrinės saugos srityje, perduoti savivaldybėms jų teritorijoje, bet ne savivaldybių centruose esančias ugniagesių komandas.

BNS

BNS naujienas ar jų dalį publikuoti ir/ar kitaip naudoti žiniasklaidos priemonėse bei informacinės visuomenės informavimo priemonėse be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.